Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais makiažais ir stilingais įvaizdžiais, tačiau moteris neslepia, kad buvo laikas, kai pasitikėjimu ji anaiptol nespinduliavo. 

Kaip Deimantė įveikė kompleksus, kokia ji yra kasdienybėje ir kam daugiausia i&scaron;leidžia pinigų? Apie viską &ndash; itin atvirai ir nuo&scaron;irdžiai.

&nbsp;

Deimante, kaip manai, kodėl moterys nesijaučia patrauklios ir dažniau ie&scaron;ko savyje trūkumų, o ne privalumų?

&nbsp;

Sunku pasakyti. Galbūt nemokame pamatyti to, kuo esame unikalios? Kai pagalvoji, kas mus to mokė? Lyginamės su kitomis, turinčiomis tai, ko neturime pačios. Toks kelias &ndash; pražūtingas. Visada atsiras tokia, kurios gražesnė nosis, ilgesnės kojos, ve&scaron;lesni plaukai. Būtų gerai, jei kiekviena mūsų daugiau gilintumės į tai, ką pačios turime geriausio.

&nbsp;

O kada jautiesi pati sau gražiausia? Ar turi kokių nors specialių grožio ritualų?

&nbsp;

Kai gerai i&scaron;simiegu. Labiausiai man patinka viso kūno ir veido masažas. O jei dar vitamino D kiekvieną dieną gaučiau su saule, būtų patys geriausi grožio ritualai.

&nbsp;

Ar buvo laikotarpis, kai pati sau nepatikai?

&nbsp;

Paauglystėje, kai nesupratau savo i&scaron;skirtinumo. Buvau liekniausia mergina klasėje, o gal ir tarp visų bendraamžių, reikėjo laiko suvokti, kad tai yra gerai. Būti i&scaron;skirtiniam paauglystėje rei&scaron;kia daug nepageidaujamo dėmesio. Visur, kur eini, žmonės nemandagiai klausia, ar ką nors valgai. Nuo močiutės draugės ir mokyklos vaikų iki būrelių kolegų. Visi nuolat tau primena, kad esi kitoks nei kiti ir, negana to, duoda suprasti, jog tai nėra gerai. Reikia laiko užsiauginti stuburą ir suvokti, kad viskas su tavimi gerai. Pavydėjau merginoms, turinčioms apvalių kūno formų, norėjau būti moteri&scaron;ka ir įrodymų, kad taip yra. Dabar, 28-erių, tokia ir jaučiuosi, kalbant rimtai, taip jaučiuosi jau 10 metų.

Pavydėjau merginoms, turinčioms apvalių kūno formų, norėjau būti moteriška ir įrodymų, kad taip yra.

Kaip įveikei kompleksus ir įgijai pasitikėjimo savimi?

&nbsp;

Tiesiog prisijaukinau fizinius duomenis. I&scaron;mokau save pateikti, žinodama savo pliusus ir minusus. Pamilau savo nosies kuprelę! Supratau, kodėl tai mane erzina, ir tapo kur kas lengviau su tuo tvarkytis. Lieknumas taip pat i&scaron;ėjo į naudą, dabar bet kuri norėtų su manimi keistis vietomis, nors a&scaron; vis dar tyliai žaviuosi moteri&scaron;kesnėmis formomis ir plu&scaron;u salėje, kad pasiekčiau tik sau žinomus tikslus. Tačiau nenoriu būti tik gražus kūnas ir veidas &ndash; tai nėra pirmaeiliai dalykai, verčiantys savimi pasitikėti. Pasitikėjimas atėjo su darbo rezultatais. Kai buvau įvertinta dėl to, ką darau, kai moterys i&scaron;eidamos apsikabina už tai, kokį jausmą joms suteikiu.

Kaip keitėsi tavo pačios požiūris į grožį ir save?

&nbsp;

Dabar labiau save vertinu. Tiesiog laikas sudėlioja viską į savo vietas. Dabar mano požiūris į save yra toks, kad arba a&scaron; susigyvenu su tuo, kaip atrodau, kokia esu, arba kažką keičiu. Tai nebūtinai turi būti kardinalūs dalykai, kuriuos pastebi visi, bet yra ir tokių. Pavyzdžiui, a&scaron; niekada negalėjau pasigirti ve&scaron;liais antakiais. Paauglystėje, kaip ir dauguma mūsų, juos dar apgadinau dėl mados. Kai atsipeikėjau, supratau, ką padariusi. Tuomet svarsčiau, kaip i&scaron;sisukti. Pasidariau vadinamąjį microbladingą. Tačiau ir su juo jaučiausi blogai. Tuomet pasinaikinau jį lazeriu ir nusprendžiau, kad visgi geriau jaučiuosi su savo netobulais, plonais antakiais, kuriuos galiu pasidažyti, nei su mikropigmentacija ant veido. Taip ir tyrinėju savo ribas, atsižvelgdama į tai, kaip jaučiuosi. Suprantu, kad kiekviena intervencija į kūną ir veidą palieka kažkokį pojūtį, todėl turi labai gerai apsvarstyti, ar tave tai tenkins.

&nbsp;

Esi vizažistė ir nuolat stebini įvairiais įvaizdžiais, kas tau yra makiažas? Kaip manai, jis paslepia ar pary&scaron;kina moterį?

&nbsp;

Makiažas man yra savirai&scaron;ka. Tai tarsi teatras, kuriame gali susikurti kokį tik nori vaidmenį. Net mano antroji pusė pastebi, kad susikūrusi kokį nors įvaizdį pradedu atitinkamai ir elgtis. Man &scaron;is žaidimas patinka. Makiažas gali paslėpti dalykus, kurie nėra žmogaus esybė, ir pary&scaron;kinti tai, ką jis turi unikalaus. Pavyzdžiui, jei tave i&scaron;bėrė, ar tie spuogai esi tu? O gal pamaskavus tuos kelis spuogelius ir pasidažius akis, žmonės pastebės, kokios nuostabiai gražios tavo akys! O jos tai tikrai &ndash; tu! Antra vertus, po makiažu galima ir pasislėpti. Jei visi&scaron;kai pakeiti žmogaus bruožus, padarai jam makiažo transformaciją, sunku suvokti, kiek to tikrojo žmogaus beliko. Kita vertus, makiažu juk niekas nepakeitė tavo i&scaron;monės, i&scaron;kalbos, charizmos, balso tembro, charakterio, eisenos ar kūno kalbos, t. y. to, kas yra mūsų esybė. Galbūt &bdquo;makiažo kaukė&ldquo; ir apsaugo, nebūtina visų vienodai įsileisti į save. Tai yra įvaizdis. Tikrąsias save galime palikti artimiausiems. Svarbiausia, pačiam žinoti, koks esi, kaip atrodai, ir dėl to gerai jaustis.

 Svarbiausia, pačiam žinoti, koks esi, kaip atrodai, ir dėl to gerai jaustis.

Kokia Deimantė yra kasdienybėje? Dažniau su kruop&scaron;čiai atliktu makiažu ar visi&scaron;kai be jo? Ar makiažas turi įtakos tavo pasitikėjimui?

&nbsp;

Deimantė kasdienybėje ir už kadro beveik 90 procentų laiko yra be makiažo, &scaron;iek tiek susitar&scaron;iusiais plaukais, apsi-rengusi stilingai, bet paprastai. Darbo dienomis, dirbdama fotosesijose, nesirengiu ypatingų, įmantrių rūbų. Tada a&scaron; nenoriu nei būti princese, nei griežti pirmuoju smuiku. Labiau už viską noriu, kad moterys, kurios ateina pas mane ar mus su Gediminu (fotografas Gediminas Žilinskas) į fotosesijas, pasijustų ypatingomis ir pačiomis gražiausiomis.

&nbsp;

Nesakau, kad taip paprastai atrodydama noriu eiti ir į renginius. Eidama į vie&scaron;umą noriu įkvėpti kitus ir pasisemti to i&scaron; kitų. Kartais be makiažo jaučiuosi gerai ir pasitikinti savimi, o kartais, kai esu pavargusi, taip nebesijaučiu. Bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad nuolat turi sau gerai &bdquo;įkrėsti&ldquo; ir priminti, jog nesi tik įvaizdis, ir kad tavo &scaron;ypsena ir žavesys turi tave &bdquo;i&scaron;traukti&ldquo;. Nesu robotas, kuris visada jaučiasi vienodai. Kai nesijaučiu žavi, tiesiog imu ir padarau kažką, kad vėl jausčiausi gerai. Kartais nueinu ir pasidažau, o kitąsyk jau, žiūrėk, apsirengiu kažką tokio, su kuo jaučiuosi graži.

Be to, kad esi vizažistė, taip pat esi ir įtakinga nuomonės formuotoja, kaip manai, kokia yra socialinių tinklų įtaka grožio suvokimui? 

&nbsp;

Įtaka didelė tiek grožio sampratai, tiek stiliui. Nenura&scaron;yčiau visko tik blogam, kaip dabar visi mėgsta pie&scaron;ti. Socialinė medija gali duoti daug naudos, gaila, ne visi yra susitvarkę savo sąmonę ir yra pasiruo&scaron;ę kriti&scaron;kai priimti informaciją. Subrendusiam žmogui čia yra didžiuliai klodai labai įdomios informacijos, kurią tiesiog reikia prafiltruoti ir i&scaron;vadas pasidaryti pačiam. Man tai nei&scaron;semiamas mados ir vizažo &scaron;altinis. Čia galima pasisemti galybę įvaizdžio inspiracijų, i&scaron;mokti naujų triukų, pamatyti naujų vietų, dalyvauti mados &scaron;ou, semtis maisto idėjų ir t. t.

&nbsp;

Ar populiarumas socialiniuose tinkluose turėjo įtakos tavo pačios pasitikėjimui ir apskritai požiūriui į save?

&nbsp;

Na, savo pačios požiūrį į save a&scaron; suformaau psichoterapeuto kėdėje ir tik tuomet atėjo populiarumas bei mano proveržis socialiniuose tinkluose. Kitiems nutinka atvirk&scaron;čiai, tai irgi &scaron;aunu. Su bičiulio ir įkvėpėjo Steve&rsquo;o Stepanoffo pagalba susidėliojau prioritetus, nusistačiau, kaip noriu jaustis, ir pradėjau dėl to kovoti. Daug kartų klydau ir vėl grįžau į save. Tai tebevyksta ir dabar, bet nuo tada, kai mane palietė &scaron;ioks toks populiarumas, tiek savo antrosios pusės, tiek Steve&rsquo;o dėka jau buvau pasiekusi tokį ta&scaron;ką, kai manęs nelietė nei blogi komentarai, nei neadekvatūs vertinimai. Jaučiausi gerai savo kailyje ir klausiausi tų žmonių, kurie tikrai nuo&scaron;irdžiai norėjo man patarti, mane palaikė. Labai minimaliai skaičiau komentarus po straipsniais, nes nuo&scaron;irdžiai nesupratau, kam knaisiotis po negatyvą.

Socialinė medija gali duoti daug naudos, gaila, ne visi yra susitvarkę savo sąmonę ir yra pasiruošę kritiškai priimti informaciją.

Kaip manai, kokios didžiausios grožio pasaulio bėdos?

&nbsp;

Bet koks savęs praradimas dėl grožio kulto. Nesvarbu, sergi bulimija, nes nori būti liekna kaip &bdquo;Victoria&rsquo;s Secret&ldquo; modelis ar operuojiesi, kad būtum pana&scaron;i į Angeliną Jolie. Savo A&Scaron; neturėjimas blogiausia, kas gali nutikti žmogui.

&nbsp;

Ar egzistuoja riba tarp elementaraus ir perdėto rūpinimosi savimi? Kada pagal Deimantę yra too much? 

&nbsp;

Rūpinimasis savimi man pirmiausia yra susijęs su sportu, geru maistu, dantų sveikata, masažu ir kitomis terapijomis, kurios sustato į vietą kūną ir mintis. Tuomet galvoju apie lengvas grožio procedūras ir drabužius ir tik paskutinėje vietoje įvardyčiau invazines veido bei kūno procedūras. Manau, kad invazinės grožio procedūros nėra kasdienis rūpinimasis savimi. Jos turėtų būti saikingos, labai apgalvotos ir tikrai reikalingos.

Kam pati i&scaron;leidi daugiausia pinigų?

&nbsp;

&Scaron;iais metais daugiausia pinigų i&scaron;leidau sporto klubui, sporto treneriui, maisto papildams. Niekada netaupau nagų ir plaukų meistrams, kosmetologui ir dantistui. Žinoma, jei turėčiau problemi&scaron;ką veido odą, tas rūpinimasis savimi prasidėtų būtent čia.

&nbsp;

Ką manai apie merginas ir moteris, kurios ryžtasi drasti&scaron;kiems i&scaron;vaizdos pokyčiams skalpeliais ar invazinėmis procedūromis?

&nbsp;

Nesu nusiteikusi prie&scaron;, ypač jei jos tai daro dėl savęs, o ne dėl to, kad darosi draugė ar pasakė kažkas i&scaron; &scaron;alies. Deja, norėtųsi daugiau saiko ir labiau apgalvotų sprendimų. Norėčiau, kad jaunos merginos neskubėtų ir i&scaron;lauktų tos akimirkos, kai labai ai&scaron;kiai žinos, ko joms reikia. Be to, jaunystėje dažnai finansi&scaron;kai sudėtinga įpirkti brangias plastines operacijas ar invazines veido procedūras, todėl merginos ie&scaron;ko pigių alternatyvų, eina ne pas profesionaliausius grožio meistrus. Manau, čia yra dar didesnė bėda. Labai svarbu suvokti, kad bet kokia invazinė procedūra jausis ilgalaikėje perspektyvoje, todėl svarbu rasti geriausią, lūkesčius atitinkantį specialistą ir, jeigu jo neįperki, i&scaron;laukti to laiko, kai sugebėsi tai padaryti.

Šiais metais daugiausia pinigų išleidau sporto klubui, sporto treneriui, maisto papildams. 

Ko palinkėtum toms, kurios nesijaučia gražios ir nemyli savęs? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?

&nbsp;

Įsiklausykite ir įsižiūrėkite į save. Nuspręskite, kaip norite atrodyti, kad patiktumėte sau, ir eikite to tikslo link. Neleiskite aplinkiniams spręsti, kaip turite atrodyti, nes niekas geriau už jus nežino, kaip jaučiatės. Stenkitės surasti savo stipriąsias charakterio savybes ir pasinaudokite tuo realizuodamos save. Būkite sąžiningos ir atsakingos sau, nes nėra blogesnio jausmo nei tas graužulys viduje, kai nepadarai kažko, ką sau pažadėjai, ir nėra geresnio jausmo ir didesnio pasitikėjimo savimi, kai žinai, kad padarei dar vieną dalyką, dėl kurio net pačiai sunku patikėti.

Vizažistė Deimantė Kazėnaitė: savo AŠ neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją