Gyvenimo būdas

Alma ir Audrius Sutkai: Turkija nėra tik Kemeras, Alanija ir Stambulas

„Būdami Lietuvoje mes jaučiame tikrąsias atostogas“, – dar prieš renginio pradžią šnekučiuodamasi su svečiais užsiminė keliauninkė Alma Sutkuvienė. Ir iš tiesų, stebintys „1000 pasaulio stebuklų“ projekto herojų keliones socialiniuose tinkluose ar per televiziją tikrai žino, jog jų dienotvarkė pilna nuotykių, patyrimų bei pasaulio stebuklų paieškų.

coat jacket grass plant wheel person adult female woman handbag

Šių metų pradžioje keliauninkai tris mėnesius riedėdami „Land Rover Defender 75th Anniversary“ visureigiu susuko per 35 tūkstančius kilometrų ir aplankė Turkiją, Armėniją, Sakartvelą bei Maroką. Įspūdžiais ir pasakojimais apie pastarąją savo išvyką projekto herojai dalijosi su kviestiniais svečiais, susirinkusiais Vilniaus pakraštyje, pušų apsuptyje įsikūrusiame „Pinewood Lounge Bar“.

Tiesa, svečiai taip pat nebuvo kviečiami atsitiktinai – visi jie naujojo „Defender“ vairuotojai ar gerbėjai. A. Sutkus pasakojo, kad šių automobilių vairuotojai visame pasaulyje prasilenkdami vienas su kitu sveikinasi pakeldami ranką, o jeigu pastebi sustojusį šalikelėje – būtinai paklausia, ar reikia pagalbos.

Pirminis pastarojo kelionės etapo planas buvo leistis gilyn į Afriką – tam pora dar sausio mėnesį nusigabeno automobilį iki Alikantės ir iš ten leidosi į Maroką. Porą dienų praleidę Ispanijoje, jie greitai pasiekė pirmąją savo kelionės šalį: „Rytą ir vakarą lydėjo maldos iš kaimo mečečių, fone ošė bangos. Žemėlapis ant galinio lango padėdavo paaiškinti vietiniams žmonėms ir pareigūnams, ką čia veikiame ir kas tokie esame.“

Kaip jau yra įpratę, keliautojai savo automobilyje gyvena dieną naktį – viešbučiai jų maršrute atsiranda tik išskirtiniais atvejais. Visureigio gale įrengta visa kasdieniam gyvenimui reikalinga įranga: maistui ruošti ir švarai palaikyti skirti rakandai, specialios vandens talpos, išskleidžiamasis dušas.

Nakvynei ant stogo sumontuota sulankstomoji palapinė. A. Sutkus šypsodamasis pasakojo, kad retai sutiksi tokius žmones, kurie spręsti, kur teks miegoti, pradeda jau tik vakarėjant.

Išmaišę Maroką, keliautojai grįžo į Europą ir po 4000 kilometrų greitkeliais jau stovėjo prie Turkijos pasienio. Sutkai sakė, jog apie Turkijoje patirtus įspūdžius galėtų pasakoti nesustodami – per 9000 kilometrų kelionę jie pamatė labai skirtingą, lietuvio akiai neįprastą šalį.

„Mes važiavome į tokią Turkiją, kokią įsivaizdavome kaip ir daugelis: šilta, gera, daug turizmo. Tačiau Turkija yra tokia didelė ir įvairi, kad jos neįmanoma apibūdinti keliais sakiniais. Keliaudami jautėme ir dešimt laipsnių šalčio kalnuose, ir tuoj pat, nusileidę žemyn, – dvidešimt penkis šilumos.

Antalija, Alanija ir Stambulas, kur mes, lietuviai, įpratę keliauti, tikrai nėra visa Turkija. Tai architektūriškai bene turtingiausia šalis, čia daug krioklių, olų“, – susižavėjimo šalimi neslėpė A. Sutkus ir pridūrė, kad vietiniai gyventojai ne kartą paneigė mitus apie tai, kad visi ten taip ir taikosi apmulkinti atvykėlius.

machine spoke car vehicle alloy wheel tire wheel tree tree trunk adventure
adult male man person ring finger hand conversation glasses pants
food meal cafeteria indoors restaurant food presentation buffet brunch egg
indoors restaurant cafeteria adult female person woman male man cafe

Užkietėjęs visureigių gerbėjas užsiminė, jog Turkijoje papildė savo aplankytų pavojingiausių pasaulyje kelių sąrašą, – čia jis pažymėtas numeriu D915. Tai Audriui buvo jau šeštasis kelias iš pavojingiausiųjų dešimtuko.

Anot keliautojo, jis tikrai ne kiekvienam automobiliui, tačiau „Land Rover Defender 75th Anniversary“ įveikė visus iššūkius, iki susidūrė su kalnų nuošliauža: kelias buvo užverstas žvyru ir akmenimis – negalėjo prasibrauti net motociklai. Nieko nelaukusi, pora pasuko atgal.

Po Turkijos lietuviai leidosi į Sakartvelą bei Armėniją. Šios šalys pasitiko gerokai niūresnėmis nuotaikomis – vos įvažiavus, teko grįžti į praeitį. Pirmiausia į akis krito kelių kokybė ir autoparkas. Gatvės, pasak keliautojų, čia nukelia pusamžiu atgal – akis bado išskirtinai prasta kelių kokybė ir dar Sovietų Sąjungoje pagamintų transporto priemonių gausa.

Nors pirmasis įspūdis iš keliautojų pasakojimų pasirodė slogus, jaukaus vakaro svečiams Sutkai atskleidė ir šviesiąsias Sakartvelo bei Armėnijos pusės: „Net jei galvoji, kad žinai viską apie šašlykus, Armėnija vis tiek dar sugeba jais nustebinti. Sakartvelo virtuvė taip pat fantastiška.“

Vytauto Pilkausko nuotr.

Rekomenduojame