Įspūdingame Amerikos istorijos fone vaizduojami ydingi veikėjai, ie&scaron;kantys i&scaron;sigelbėjimo, meilės ir vilties pasaulyje, kurį temdo nežmoni&scaron;ko elgesio pasekmės.

Čikaga, 1950-ieji. Rozalinda Porter visuomet laužė įsitikinimus &ndash; dirbo fizike Manhatano projekte ir buvo aistringai įsimylėjusi kolegą Tomą Vyverį. Po penkerių metų, netekusi karjeros ir meilės, ji jaučia kaltę dėl bombos ir &scaron;irdgėlą dėl nutrūkusių santykių su Vyveriu. 

&bdquo;Visus tuos metus, dirbdama Manhatano projekte, mergina, kaip ir dauguma jos kolegų mokslininkų, naiviai tikėjo, kad bombos kuriamos tik kaip galima grėsmė, kaip būdas derėtis. Tačiau jų i&scaron;radimas didžiulius žemės plotus pavertė dykynėmis ir pasėjo daugybę mirčių &ndash; mirčių, dėl kurių Rozalindą sąžinė grau&scaron; visą likusį gyvenimą.&ldquo; 
 Beproti&scaron;kai ilgėdamasi darbo laboratorijoje, mergina jau ima prisitaikyti prie įprastesnio gyvenimo būdo. O tada netikėtai su ja susisiekia Vyveris ir... FTB. Specialusis agentas Čarlis &Scaron;idlas nori, kad Rozalinda &scaron;nipinėtų Vyverį, nes FTB įtaria, jog jis pardavinėja atomines paslaptis rusams. Rozalinda yra viena i&scaron; &scaron;ias paslaptis sukūrusių mokslininkų, todėl puikiai žino apie galimus padarinius, jei informacija patektų į netinkamas rankas. Bet kaip ji gali &scaron;nipinėti vyrą, kurį tebemyli, nors instinktai kužda ką kita? Be to, Rozalinda ima jausti trauką Čarliui. &Scaron;is agentas &ndash; buvęs karo belaisvis, taip pat negalintis atsikratyti praeities &scaron;mėklų. 

 Jausmai abiem vyrams stiprėja, todėl Rozalindai kyla vis didesnis pavojus. Merginai teks pasirinkti tarp to, kuris i&scaron;mokė ją mylėti, ir to, kurį jos meilė gali i&scaron;gelbėti.

Knygos i&scaron;trauka
 Mokykloje Rozalinda sužinojo, kad žodis &bdquo;atomas&ldquo; kilęs i&scaron; graikų kalbos ir rei&scaron;kia &bdquo;nedalomas&ldquo;. Kadaise atomas buvo smulkiausia žmonėms žinoma dalelė, todėl manyta, kad jos negalima padalinti. Vėlesnis Rozalindos gyvenimas buvo paskirtas atomo padalijimui. Bet jei ji dar kada nors mylės, tuomet norėtų, kad meilė būtų tokia, kokiu graikai laikė atomą: nedaloma. Reikėtų i&scaron;skirtinio vyro, tokio, kuris galbūt nė neegzistuoja. Kita alternatyva &ndash; visą gyvenimą likti vieni&scaron;ai. 
 Rozalindai skendėjant &scaron;iose tamsiose mintyse, prie prekystalio prieina Čarlis &Scaron;idlas. Nusiėmęs skrybėlę, priglaudžia prie krūtinės, lyg giedotų himną. 
&ndash; Kuo galiu jums padėti? &ndash; nė nepakėlusi akių paklausia ji. 
&ndash; Kaip sekėsi su Vyveriu? 
&ndash; Ne dabar, &ndash; nukerta Rozalinda. Naktį ji nė nesudėjo bluosto. Paklodė buvo &scaron;lapia nuo a&scaron;arų. Rozalinda visa siela gedi gyvenimo, kurį kadaise turėjo. Vyveris sugrąžino prisiminimus: meilę mokslui, atimtą narystę privilegijuotų vaikinų grupėje. Vyveriui i&scaron;ėjus, mergina prisiminė susitikusi su juo tik dėl to, kad tvirtino norintis kažką pasakyti. Kažką, ko negalima sakyti telefonu. Kažką, ką &Scaron;idlas tikriausiai norėtų sužinoti. Tačiau puikia atmintimi i&scaron;siskirianti Rozalinda &scaron;ią užuominą pamir&scaron;o. Nors jai buvo patikėta užduotis sužinoti to vyro paslaptis ir i&scaron;traukti jas į dienos &scaron;viesą, neuždavė Vyveriui nė vieno klausimo. 
 Jis tiesiog įskėlė nenugalimą aistrą, dėl kurios dabar Rozalinda gėdijasi. Tai to prakeikto agento kaltė. Ji niekuomet nebūtų tro&scaron;kusi ir vėl pasimatyti su Vyveriu, jei ne &Scaron;idlo raginimai. 
 I&scaron;traukusi dėžutę su žiedais, mergina juos sudėlioja taip, kad atrodytų tvarkingai. 
&ndash; Vakar buvote su juo susitikusi, &ndash; neatlyžta agentas. 
&ndash; Juk sakiau, kad dabar ne laikas. 
&ndash; Mūsų niekas negirdi. 
&ndash; Ne čia. 
 Pakėlusi galvą, Rozalinda pamato žydrai spindintį, ryžtingą &Scaron;idlo žvilgsnį. Tada i&scaron;sitraukia kitą dėžutę &ndash; prikrautą grandinėlių &ndash; ir ima jas dėlioti ant tamsaus aksomo prisimindama, kaip Vyveris glostė jos kaklą ir laikė pakėlęs grandinėlę &ndash; įrodymą, kad jos meilė niekur nedingo. &Scaron;idlas pasideda ant prekystalio skrybėlę ir sveikąja ranka paliečia Rozalindos rie&scaron;ą. 
&ndash; Geriau pasakykite, kas vyksta. Pažvelkite į mane, panele Porter. 
 Jo prisilietimas atrodo įtartinas. Kodėl tas agentas manosi turįs teisę ją liesti? 
&ndash; Nenoriu to daryti, &ndash; pripažįsta mergina. 
&ndash; Ko nenorite daryti? Pasakykite. 
&ndash; Nenoriu dar kartą susitikti su Vyveriu. Nenoriu jo &scaron;nipinėti. Nenoriu apie jį teikti ataskaitų. Niekada nežadėjau to daryti... &ndash; Rozalinda pajunta viduje kylantį pyktį. &ndash; A&scaron; su juo daugiau nesimatysiu . 
&ndash; Ar jus Vyveris įžeidė? Pra&scaron;au pasakyti, kas vyksta, &ndash; &Scaron;idlas vis dar prispaudęs jos rie&scaron;ą. Tačiau agento akyse ry&scaron;kėja įtampa. 
 Prieina Rozalindos vadovė Adelė. 
&ndash; Kuo galiu jums padėti, pone? 
 Jis patraukia ranką. Adelė veikiausiai pamanė, kad pas Rozalindą atėjo gerbėjas ir trukdo jai dirbti. 
&ndash; Jūsų darbuotoja man padeda ie&scaron;koti dovanos seseriai, &ndash; paai&scaron;kina &Scaron;idlas. 
 Netikėdama &scaron;iais žodžiais, Adelė lieka stovėti. Agentas &Scaron;idlas tylėdamas žvelgia į prie&scaron;ais i&scaron;rikiuotas grandinėles, Rozalinda jaučiasi nesmagiai. Kaip užbaigti &scaron;ią diskusiją? 
&ndash; Manau, kad jai patiks &scaron;is, &ndash; galiausiai prataria &Scaron;idlas, rodydamas į i&scaron;graviruotą auksinį medalioną su perlais. Rozalinda paima papuo&scaron;alą ir paduoda jį agentui. 
 Mergina giliai įkvepia. 
&ndash; Labai gražus, &ndash; patvirtina ji, stengdamasi i&scaron;laikyti tvirtą balsą.&nbsp;&ndash; Man visada patiko. 
&ndash; Tikrai gražus, &ndash; jis mikliai pasukioja papuo&scaron;alą tarp pir&scaron;tų, tarsi tikrai domėtųsi. &ndash; Dėmesį atkreipiau dėl pauk&scaron;čio... Mano mama labai mėgdavo siuvinėti mėlynus pauk&scaron;telius, &ndash; pratęsia agentas. &ndash; Tie pauk&scaron;čiai mamai primindavo gimtąją &scaron;alį, &ndash; pasinėręs į prisiminimus, jis atrodo &scaron;velnus kaip niekada. 
 Rozalinda jaučia Adelės žvilgsnį. 
&ndash; I&scaron; kur ji kilusi? 
&ndash; I&scaron; Lenkijos. 
 Mal&scaron;indama virpulį balse, Rozalinda tęsia pokalbį: 
&ndash; Viktorijos laikų juvelyrikoje kregždė simbolizuoja viltį, kad kas nors sugrį&scaron;, kaip grįžta kregždės. 
&ndash; Graži asociacija, &ndash; patvirtina jis. &ndash; Nors mama nesulaukė manęs grįžtančio i&scaron; karo, &ndash; jo balsas mink&scaron;tas ir liūdnas. 
&ndash; Apgailestauju... 
&ndash; Ar jis brangus? 
 Rozalinda pasižiūri į etiketę. 
&ndash; Trisde&scaron;imt penki doleriai. Miela dovana sesei. 
 Agentas į ją pažvelgia ir nervingai nusi&scaron;ypso. Jei greta nestovėtų Adelė, ji leistų &Scaron;idlui i&scaron;sisukti. Žinau, kad brangu. Nesijaudinkite . 
&ndash; Paimsiu. 
 Rozalinda pakelia antakius, lyg norėdama įsitikinti, ar i&scaron;girdo teisingai. 
 Jis linkteli. Adelė pasisuka ir, įtariai juodu nužvelgusi, vėl nusuka žvilgsnį. 
&ndash; Jei galite palaukti, supakuosiu pirkinį kaip dovaną, &ndash; pasako Rozalinda. 
&ndash; Būtų gerai... Man nesiseka pakuoti... &ndash; Žinoma, kai sveika tik viena ranka, turėtų nesisekti. Pasisukusi Rozalinda suranda tinkamo dydžio žalią aksomo dėžutę su kortele. Ji nukerpa kortelę, įdeda ją į dėžutę, tada aksominę dėžutę įvynioja į &bdquo;Field&rsquo;s&ldquo; popierių ir užri&scaron;a aukso spalvos kaspiną. 
 &Scaron;idlas i&scaron;sitraukia baisiai nudėvėtą piniginę nutrintais kra&scaron;teliais. Ji pastebi pro &scaron;oną ky&scaron;ančio ženklelio kra&scaron;tą. Agentas pasideda piniginę ant prekystalio, kad sveikąja ranka galėtų i&scaron;dėlioti kupiūras. Paskleidžia jas kaip kortas. 
&ndash; &Scaron;tai. Paimkite, kiek reikia, &ndash; papra&scaron;o jis. 
&ndash; Jūsų seseriai dovana labai patiks, &ndash; patvirtina Rozalinda. Ji suskaičiuoja pinigus, su&scaron;velnėjusi dėl to, kad agentui reikia pagalbos apmokant. 
&ndash; Pra&scaron;au, &ndash; mergina į delną jam įberia tris monetas. &Scaron;idlas įsideda jas į ki&scaron;enę, patraukia piniginę, paima dėžutę ir dar kartą pabando sugauti jos žvilgsnį. 
&ndash; Ačiū, &ndash; padėkoja. 
 Adelė, kuri visą laiką stovėjo prie prekystalio apsimesdama, kad taiso ant sienos pakabintą plakatą, stebi, kaip &Scaron;idlas i&scaron;eina. 
&ndash; Pasakyk savo vaikinui, kad darbo metu mes neleidžiame ai&scaron;kintis santykių. Ir juo labiau netoleruosime ginčų. Nesvarbu, kad jis ką nors ir nupirko... 
&ndash; Jis nėra mano vaikinas, &ndash; Adelę nutraukia Rozalinda. &ndash; Nė neįsivaizduoju, kas jis toks.

Atominė meilė

Leidykla &bdquo;Briedis&ldquo; skaitytojams pristato amerikiečių ra&scaron;ytojos Jennie Fields romaną &bdquo;Atominė meilė&ldquo;. Tai jau penktoji autorės knyga, kurioje ji i&scaron;pildo savo tro&scaron;kimą para&scaron;yti apie moterį mokslininkę. J. Fields mama buvo mokslininkė, o mamos pusseserė dalyvavo Manhatano projekte, tad įkvėpimo ra&scaron;ytoja sėmėsi i&scaron; realių ir artimų asmenų.

&Scaron;ioje įtraukiančioje k nygoje pasakojama apie meilę, tro&scaron;kimą, i&scaron;davystę ir merginos pasirinkimą, galintį i&scaron;gelbėti tautą. Istorinių detalių, intrigos ir emocijų kupinas romanas atskleidžia mokslo stebuklus ir karo laikų žiaurumus. Įspūdingame Amerikos istorijos fone vaizduojami ydingi veikėjai, ie&scaron;kantys i&scaron;sigelbėjimo, meilės ir vilties pasaulyje, kurį temdo nežmoni&scaron;ko elgesio pasekmės.

Tai istorija apie meilę, išdavystę ir merginos pasirinkimą, galintį išgelbėti tautą

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją