Kiekvienam augančiam žmogui reikia rūpestingo vedlio

Kuo išskirtinis ugdymas „Vaikystės sode“ ir kaip pavyksta su vaikais susitarti, juos sudominti bei įtraukti į ugdymo procesą, pasakoja „Vaikystės sodo“ ugdymo vadovė Giedrė Rusteikaitė ir mokymų koordinatorė Aušra Rabašauskienė. 

„Vaikystės sodą“ lankantys vaikai jau nuo pirmųjų dienų mokosi pažinti savo emocijas. Dažnai net suaugusiems žmonėms tai – gana sudėtinga užduotis. Kaip jums pavyksta vaikus to išmokyti?

Aušra: taip, „Sodeliuose“ jau tryliktus metus nuosekliai ir sistemiškai ugdome empatiją ir vertybes, tad vaikai kasdien mokomi atpažinti bei suprasti savo ir kitų emocijas, jas įvardyti. Vaikai šias žinias pritaiko bendraudami su kitais: mokosi nubrėžti tiek savo, tiek draugų ribas, nesutarimus ir netinkamą elgesį spręsti žodžiais, pavyzdžiui, ištardami „Stop, man nemalonu!“. Vaikai mokosi atjausti kitą: paguosti nuliūdusį draugą ar, pastebėję, kad jūs pavargę, įvardyti tai: „Matau, kad esi pavargęs (-usi), gal galiu tau padėti?“

Giedrė: išanalizavę daugybę tyrimų, praėjusį rudenį nusprendėme ugdymo programą papildyti ir nauju dalyku – sąmoninguoju kvėpavimu. Tam sukūrėme net specialias žaismingas korteles, kad vaikai į šį užsiėmimą labiau įsitrauktų: jose yra „bitės“, „slibino“, „baliono“ ir kiti kvėpavimai, per žaidybinius elementus padedantys vaikams išmokti įvairių kvėpavimo pratimų. Nors šią praktiką naudoti pradėjome palyginti neseniai, visi darželio pedagogai sutaria, kad, atsiradus kvėpavimo kortelėms, vaikams šie užsiėmimai tapo viena smagiausių ir labiausiai įtraukiančių veiklų, o atpažinti ir įvardyti kilusias emocijas tampa vis lengviau. Pastebime, kad supykę, susierzinę vaikai pritaiko kvėpavimo pratimus ir pagal korteles kvėpuoja savarankiškai, o nusiraminę kartais ateina ir pasikalbėti, kaip jaučiasi ir kodėl kilo pyktis.

Kartais tėvai dvejoja, ar jau laikas vesti mažą vaiką į darželį, nes prisimindami savo vaikystės patirtis nerimauja dėl griežtos disciplinos, kuri gali netikti jų vaikui. Labiausiai atminty išlikę prisiminimai, kad visi vaikai turi miegoti pietų miego arba suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Ar lankant šiuolaikinį darželį šie klausimai vis dar aktualūs?

Aušra: visada nuraminame tėvus, turinčius panašių klausimų. Kalbant apie pietų miegą, „Vaikystės sode“ vadovaujamės tokiu požiūriu – vaikas turi teisę nemiegoti, tačiau turi ir pareigą netrukdyti kitiems. Tad „Sodeliuose“ tikrai yra poilsio metas, jis skirtas ramybei, jo metu vaikai turi pailsėti. Tačiau vieni pailsi miegodami, o kiti gali ilsėtis žaisdami ramius žaidimus, vartydami knygeles, klausydami ramios muzikos ar konstruodami lego.

Daugumai tėvų rūpi, kad vaiko adaptacija darželyje būtų kuo lengvesnė. Gal yra rekomendacijų, kokio amžiaus vaikams geriausia pradėti jį lankyti?

Aušra: mes laukiame vaikų jau nuo vienų metų. Maži vaikai yra labai smalsūs, jiems viskas įdomu, jie nori tyrinėti pasaulį. Dažnai tėveliai taip pat teiraujasi, ką jau turi mokėti vaikas, kad galėtų lankyti darželį, – mes neturime jokių specialių reikalavimų ar lūkesčių vaikui. Svarbiausia, kad tėvai būtų pasiruošę išleisti savo mažylį į naują aplinką, tuomet ir vaikas čia jausis ramiai bei greitai adaptuosis.

Giedrė: tėvai dažnai galvoja, jei vaikas, pradėjęs lankyti darželį, verkia, kažkas yra blogai, net sudvejoja, ar pasirinko tinkamą darželį. Noriu nuraminti – adaptacija yra natūralus procesas. Moksliškai įrodyta, kad tipinės raidos vaiko adaptacija trunka 6–8 savaites, tačiau kiekviena šeima ir kiekviena situacija, žinoma, yra skirtinga. 

Visiškai natūralu, kad tėvai, pirmomis dienomis palikdami vaiką darželyje ir matydami ašaras jo akyse, nerimauja, tačiau patikėkite, tai – gana trumpas atsiskyrimo momentas, sukeliantis stiprių jausmų. Dažniausiai jau po kelių minučių vaikas šypsosi, nes būna apsuptas dėmesingų mokytojų, naujų draugų, susidomi naujomis veiklomis.

„Vaikystės sode“ informacija dalijamės ir mobiliojoje programėlėje, tad tėvai visada žino, kaip sekasi jų vaikui, mato jo nuotraukas. Mūsų mokytojai rūpestingai pasitinka kiekvieną šeimą ir lydi ją visos adaptacijos metu. Jie stengiasi, kad vaikas kuo greičiau pasijustų saugus naujoje aplinkoje, o tėveliai galėtų ramiai grįžti į darbus. 

Aušra: mokslininkai yra įrodę, kad vaikams, lankiusiems ikimokyklinio ugdymo įstaigas, yra lengviau mokykloje ir gyvenime. Ankstyvasis ugdymas moko vaikus darniai augti kartu, drąsiai kelti klausimus, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti. Didžiuojamės, nes išvykose dažnai sulaukiame komplimentų, kad „Sodelių“ vaikai išsiskiria savo smalsumu, drąsa klausti, elgiasi maloniai ir pagarbiai. 

Mes tikime, kad ir su pačiais mažiausiais galime kalbėtis bet kokiomis temomis: kalbame ir apie ekologiją, tvarumą, žemės tausojimą, ir apie pasaulio menininkus, tapytojus, kompozitorius. Nuolat klausome klasikinės muzikos, gamtos garsų, džiazo, nes žinome, kad tokia muzika skatina smegenų veiklą bei ugdo kultūrinį raštingumą.

Skiriame daug dėmesio ir savarankiškumui, drąsiname vaikus ir teikiame jiems pasitikėjimo, todėl vaikai anksti išmoksta pasirūpinti savimi – net patys mažiausi vaikai „Sodelyje“, apsupti dėmesingų mokytojų, plauna rankutes, patys valgo, savo tempu atpranta nuo sauskelnių, greičiau pradeda kalbėti, pamėgsta knygas ir pradeda jas „skaityti“.

Daug dėmesio skiriame knygoms ir kiekvieną dieną turime dedikuotą laiką joms skaityti. Taip ne tik ugdome meilę knygoms, bet ir formuojame įprotį, kad skaitymui būtina sąmoningai skirti laiko. Kiekvienoje klasėje yra bibliotekėlė, kurioje knygos tvarkingai surūšiuotos, pritaikytos kiekvienai temai bei skirtingiems amžiaus tarpsniams. Net su pačiais mažiausiais aptariame, kas yra knygos autorius, iliustratorius, redaktorius ir kokia leidykla knygą išleido. „Sodelių“ klasėse yra sukurtos jaukios vietos, skirtos knygoms vartyti ir skaityti.

Organizuojame ir išvykas, kurios papildo tai, apie ką kalbame klasėje ir skaitomose knygose. Tikime, kad klasė – visas pasaulis, todėl dažnai mokomės ir už klasės ribų – keliaujame į bibliotekas, parodas, muziejus, teatrus ar parkus – vaikai nuolat tyrinėja juos supantį pasaulį. Keliaudami mokomės ir tinkamo elgesio skirtingose vietose: vaikai jau žino, kad, pavyzdžiui, galerijose ir muziejuose viską „liesime akutėmis“, o parduotuvėje – rankutėmis. 

Vaikus ugdome nuosekliai ir natūraliai, atsižvelgdami į amžiaus tarpsnių ypatumus bei asmenines vaiko savybes, jo gebėjimus. Mokomės pagal kontekstinio ugdymo programą, tad viską sujungia bendros mus supančios temos. Taip vaikai žinias susieja su realiomis situacijomis ir geriau įsimena naują informaciją.

Dabar, kai toks didelis ugdymo įstaigų pasirinkimas, į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį tėvams, besirenkantiems darželį, kas yra svarbu? 

Aušra: vaikui geriausia yra tuomet, kai šeimoje ir ugdymo įstaigoje vadovaujamasi tomis pačiomis vertybėmis, tais pačiais principais, svarbus nuoseklumas. Tad tėvai, rinkdamiesi darželį, turėtų atsakingai pasidomėti, kokia ugdymo filosofija jis vadovaujasi. O pasirinkus reikėtų pasitikėti ir tęsti kelionę kartu. 

Tarkime, „Vaikystės sode“ šeimos ne tik gali pasikalbėti apie savo vaiką su mokytoju (-a), tačiau ir nuolat gauna specialistų rekomendacijų, dalijamės profesionalų rengtais straipsniais, kviečiame prisijungti prie specialiai mūsų bendruomenei skirtų mokymų, internetinių seminarų aktualiomis ugdymo temomis. Taip tėvai auga drauge su vaikais, ugdymas tampa tęstinis ir galime užtikrinti jo sėkmę. 

Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi saugiai ir pasaulį tyrinėtų drąsiai. Tam reikia rūpestingo vedlio – suaugusiojo, kuris lydėtų mažąjį tyrinėtoją jo atradimų kelionėje. O tyrinėti juk smagu viską: supančią aplinką, skaičių ir raidžių jūras, patiriamas emocijas ir vaizduotėje atgyjančias pasakas. Tėvų meilė ir rūpestis, profesionalus mokytojų dėmesys, nuosekli kontekstinio ugdymo sistema ir nuolatinis tobulėjimas – visa tai kartu užtikrina sklandžią, žaismingą ir pilną smagių atradimų vaiko kelionę.