Beissoul & Einius: esame čia tam, kad pasiliktume ilgam
Klasiškai ekstravagantiški – taip save apibūdina electrofashion formatą puoselėjantys Artūras Žabas-Beissoul ir Einius Jarutis. Kalbantis su elektroninės muzikos duetu temos apie mados avangardą ir antra oda tampančius sceninius kostiumus nuveda į mistinius ir nežemiškus kontekstus, kuriuose fantastiniai pasauliai pristatomi dėl kūrybinės disciplinos.
Savo kūrybą įvardijate kaip electrofashion – muzikos ir mados sintezę. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kokie skirtingi kūrybos formatai telpa į šią sąvoką?
Beissoul ir Einius: pats atsakymas jau yra užkoduotas jūsų klausime (juokiasi). Jungiant muziką ir madą, didžiausia paslaptis ir magija slepiasi išmonėje, kaip ši sintezė bus pateikiama ir išpildoma scenoje. Kalbant kiek plačiau apie pačius mūsų kūrybinius formatus, į juos įeina tiek piešimas, eskizavimas, tiek ir dominančios meninės literatūros analizės ir įkvepiančių garso takelių pasirinkimas. Kūrybai įtakos turi ir išvykos į keistas, paslaptingas vietoves, kuriose pasisemiame nekasdieniškų emocijų. Visgi pagrindiniu kūrybiniu pamatu tampa įtemptas darbas, reikalaujantis daug fizinių, materialinių resursų, greitų ir efektyvių sprendimų, laiko namuose ar studijoje, kai kolegos ir draugai siunčia nuotraukas, kaip smagiai žaidžia kieme (juokiasi). Electrofashion – tai kūrybinės disciplinos sintezė.
Esate elektroninės muzikos duetas. Ar bendra vizija į muziką ir kūrybą jus jungė nuo pat kūrybos pradžios, ar tai buvo procesas, kurio metu nuosekliai ieškojote bendrų kūrybinių taškų?
Beissoul ir Einius: vienas kitą supratome ir pagavome per maksimaliai trumpą laiką. Mūsų kūrybinio bendradarbiavimo paslaptis labai paprasta – tai tikslingas darbas ir disciplina. Kaip duetui, mums nuoširdžiai įdomu ir smalsu, kur visa tai, ką kuriame ir transliuojame, mus nuves. Šiuo metu „Beissoul & Einius“ karjeros dosjė jau daugiau nei keli šimtai pasirodymų užsienyje, informacinių technologijų ar mados pristatymuose ir didžiausiuose Europos muzikos festivaliuose. Kaip mėgstame sakyti, esame ne trumpalaikė tendencija. Esame čia tam, kad pasiliktume ilgam.
Patys aktyviai kuriate „Beissoul & Einius“ sceninius ir muzikiniuose klipuose naudojamus kostiumus, į koncertus įtraukiate mados šou elementus ir net esate pristatę savo rankomis kurtų avangardinių kostiumų parodą. Kodėl madai, ir būtent avangardinei jos krypčiai, skiriate tiek daug dėmesio?
Beissoul ir Einius: avangardas – tai durys į neregėtus ir fantastinius pasaulius, kurių šioje žemėje taip trūksta. Mados momentai didžiųjų electrofashion pasirodymų metu jau tapo neatsiejama ir labai laukiama šou dalis. Tai – sąmoningai pasirinktas kelias, plečiantis pasirodymo ribas, paryškinantis fantazuojamas temas ir paslaptingai sudedantis visus reikiamus potėpius trūkstamose vietose. Galbūt avangardas – tai tam tikra mentalinė būsena, kuri išlaiko tave aukščiau žemės ir virš vandens. Kartu tai ne tik kostiumai ir scenografija. Tai nieko bendro su kasdiene buitimi neturintys dainų tekstai, temos ir jų tarpusavio dermė. Visa tai stengiamės ištransliuoti savo kūryboje ir per pasirodymus.
Jei avangardą priskiriate tarsi mentalinei būsenai, kaip tuomet vertinate ekstravagantiškumą, nuolat jus lydintį epitetą. Ką jums – kaip muzikantams – reiškia šis apibūdinimas?
Beissoul: priimame šį apibūdinimą kaip komplimentą (juokiasi). Nors neretai ekstravagancija siejama arba net painiojama su vulgarumu. Sakyčiau, kad esame klasiškai ekstravagantiški. Galbūt tokios sąvokos nėra, bet ji arčiausia tam, ką darome ir kas tampa istoriniu, fantastiniu ar tarpgalaktiniu ekstravagantiškumu. Mums, kaip menininkams, tai reiškia, kad būtent šis potėpis žmonėms kelia asociacijas „Beissoul & Einius“, ir tai tampa atpažįstama tiek muzikoje, tiek ir kituose darbuose. Visa tai – nuostabu.
Artūrai, esate įvardijęs, kad kostiumas yra neatsiejama bendravimo su publika dalis. Kaip nuo 2011 metų, kai įsikūrė muzikinis duetas, pakito jūsų sceninės aprangos estetikos suvokimas ir ambicijos?
Beissoul: neretai kostiumas gali virsti nuostabiu šou dalyviu. Kostiumas – tai tarsi renginio vedėjas, kuris už savo paslaugas nereikalauja jokio honoraro, bet kuo puikiausiai atlieka savo darbą (juokiasi). Tereikia žinoti, kaip jį tokiu paversti, ir tuomet lieka mėgautis procesu. Na, o su kostiumais susijusios ambicijos auga kartu su galimybėmis jas įgyvendinti. Tuo metu tarsi atsiveria Pandoros skrynia, tad svarbus tampa gebėjimas viso skrynios turinio neišbarstyti į skirtingas puses. Kalbant apie estetiką ir jos suvokimą, jis kinta kasdien, atsižvelgiant į tai, kokią idėją norisi įgyvendinti. Kartais sumanymus pavyksta išpildyti genialiai, o būna dienų, kai pamatęs nuotraukas iš koncertų klausiu savo kolegų, kodėl mane taip atrodantį išleido į sceną (juokiasi). Tačiau po daugybės darbo valandų, kūrybos metų ir eksperimentų labai gerai suvokiu, kas, kur ir kaip turėtų būti atlikta, norint per rekordiškai trumpą laiką gauti maksimaliai tobulą rezultatą.
Kadangi apie kostiumą kalbate tarsi apie gyvą organizmą ir puoselėjate itin glaudų santykį su mada, leisiu sau užduoti pati primityviausią kūrėjams pateikiamą klausimą: iš kur pasisemiate įkvėpimo ir kokios meno kryptys ar istoriniai kontekstai jums daro didžiausią įtaką?
Beissoul: dievinu renesanso, baroko, rokoko epochų kostiumų elementus ir jų neaprėpiamas, didingas formas. Mane įkvepia senovės Egipto kultūros estetika, majų, actekų civilizacijos palikimas ir šumerų Anunnaki dievai. Dauguma kostiumų atkeliauja iš sapnų arba po tam tikrų kūrybinių pauzių, kai norisi mažiau kurti ir daugiau galvoti, kaip viskas turėtų atrodyti ateinančio kūrybinio periodo metu.
Žvelgiant iš šalies, „Beissoul & Einius“ dueto kostiumai, kurie, kaip minėjote, patys tampa šou dalyviais, tarsi kuria atskirus personažus. Ar patys jaučiate, kad skirtingi kostiumai leidžia įsikūnyti į išgalvotus, kartais net kiek mistinius personažus?
Beissoul ir Einius: taip! Juk tokia ir yra pagrindinė kostiumų funkcija. Apdaro svoris, dydis, ilgis, plotis – visa tai keičia tavo fizinę formą ir judesius, tad prie kostiumo prisitaikai taip, tarsi jis būtų tavo oda ir kūnas, kuriame gyveni. Visada mėgome įsivaizduoti, kaip „Innocent Black Coffee“ ar „Don’t Wanna Live Life“ kūrinius atliktų ateivis, keistas gyvūnas, nežemiškas padaras, augalas ar milžinas. Visi kostiumai yra skirti tam, kad būtų galima atskleisti ir pristatyti kuo daugiau spalvų ir skirtingų pasaulių. Neretai renginių organizatoriai atsiunčia jiems labiausiai patinkančio mūsų kostiumo nuotrauką ir paprašo pasirodyti būtent su juo. Tai mus labai džiugina, nes patys esame tiek atlikėjai, tiek ir asmeninis mados katalogas (juokiasi).
Tikriausiai mados katalogo apibūdinimas puikiai perteikia ir visą jūsų sukauptą avangardinės mados archyvą. Ar galėtumėte išskirti keletą kostiumų, kurie jums įgavo simbolinę reikšmę?
Beissoul ir Einius: taip, yra keli kostiumai, kurie neturėjo išvysti dienos šviesos, bet dėl vieno nesusipratimo buvo sukurti ir pagaminti per vieną naktį, prieš pat svarbų skrydį. Būtent jie ir pateko į žurnalo „Vogue“ puslapius. Taip vienos nakties kūryba virto nuostabiu rezultatu ir, žinoma, humoristine istorija, papildyta streso ir panikos elementais.
Dar viena istorija įvyko žiemą Latvijoje, kai kartu su mūsų mylimu fotografu iš Ukrainos Dimitrijumi Komissarenko fotografavomės leidiniui „Design Scene“. Fotoistorija vadinosi „Visitors“ (liet. svečiai), lauke buvo penkiolika laipsnių šalčio ir neįtikėtinai stipriai snigo. Fotosesijai pozavome su garsaus kaukių kūrėjo Bobo Basseto nežemiškos kilmės padarų kaukėmis ir dėvėjome lateksinius kostiumus, kuriuos šaltis nuo mūsų tiesiog plėšė pusiau. Prisnigo tiek, kad teko sustoti ir miegoti automobilyje, o pabudus ryte šešis kilometrus mašiną stumti į miško gilumą, norint pasiekti reikiamą lokaciją. Tą rytą įvyko tiek stebuklų, kad fotosesiją galėtume pavadinti tiesiog istorine (juokiasi)! Šiai fotoistorijai, kuriai neprireikė nė kruopelytės retušo, padėjo gimti pati visata.
Trumpai panagrinėkime tarptautinę muzikos sceną. Atrodo, šiuolaikinėje muzikos atlikėjų sceninėje aprangoje galima rasti visko – nuo vienetinių aukštosios mados objektų iki kasdienės aprangos detalių. Ar, kalbant apie globalią industriją, šiuo metu įžvelgiate konkrečias tendencijas, dominuojančias estetikos kryptis?
Beissoul ir Einius: šiuo metu nei mados, nei pramogų pasaulio horizonte nematome nieko konkretesnio už abstrakciją. Manome, kad pasaulis drastiškai pasikeitęs ir pasimetęs. Tai atsispindi ne tik nedovanotiname individų tarpusavio elgesyje, bet kartu ir jų kūryboje ir mintyse. Trumpai tariant, jokių pozityvių tendencijų kituose jau seniai nebeieškome – tai beviltiška (juokiasi). Stengiamės susikoncentruoti į asmeninę estetiką, idėjas, nuotaiką ir užsidegimą. Norime judėti toliau, nepaisant nieko.
O kalbant apie konkrečius muzikos atlikėjus, ką galėtume išgirsti jūsų muzikinių platformų grojaraščiuose? Ar turite muzikos atlikėjų, kurie, jūsų manymu, stipriai formavo skirtingų dešimtmečių mados kryptis?
Beissoul: mano grojaraščiuose visada rastumėte „Burial“, „Synkro“, „Moby“, „Vacant“, „Massive Attack“, „MTNS“ ir kt. Kalbant apie ypatingus atvejus, jungiančius muziką ir madą, įvardyčiau Björk, Grace Jones ir Róisín Murphy. Manau, šios asmenybės organiškiausiai individualius mados sprendimus pritaikė savo kūryboje.
„Beissoul & Einius“ naujausias kūrinys – lietuviškai skambanti daina „Širdis“. Jos muzikinis klipas vizualiai stipriai skiriasi nuo ryškų efektą sukuriančių ir avangardiniais kostiumais papildytų „Strange Love“ ar „Drama Boy“ klipų. Kaip šiai dainai parinkote juodą ir baltą pasakojamą gyvenimišką istoriją?
Beissoul ir Einius: ši daina pati pasirinko tokią gyvenimišką istoriją (juokiasi). Kartais atsiranda dainos, kurios pačios sudaro atsitiktinumų grandinę, kuri atveda prie geriausio galutinio rezultato, kokio tik buvo galima tikėtis. Būtent taip atsitiko su mūsų naujausiu kūriniu „Širdis“ – visatai buvo pasiųstas signalas ir jis buvo išgirstas. Nuostabu tai, kad mūsų kūryba ne visada reikalauja mūsų pačių įsitraukimo į vizualiąją jos dalį. Tad šį kartą, aptarę galimus variantus, viską atidavėme į nuostabaus ukrainiečių režisieriaus ir mūsų mylimo draugo ir „Strange Love“ vaizdo klipo režisieriaus Yuros Katynsky rankas.
Pokalbio metu net keletą kartų paminėjote kolegas iš Ukrainos, su kuriais palaikote glaudų santykį, kurdami fotosesijas ar vaizdo klipus. Taip pat jau tris kartus dalyvavote prestižiniame „Atlas Weekend“ festivalyje, organizuojamame Kyjive. Kaip šiuo metu palaikote santykius su Ukrainos muzikos scenos atstovais ir kūrybininkais?
Beissoul ir Einius: su draugais iš Ukrainos bendraujame beveik kasdien. Kuriame naujus planus, o kai kuriuos jau ir spėjome įgyvendinti. Su vienais bendraujame nuotoliniu būdu, o kitus, užpildydami specialų prašymą, kviečiame bendradarbiauti ir kurti čia, Lietuvoje, tad per pastaruosius metus jie aplankė mus tikrai ne vieną kartą. Gyvenimas nesustoja. Filmavimai, fotosesijos, koncertai, spektakliai – tai toliau vyksta, o nepaisant situacijos, darbus esame suplanavę metams į priekį. Ukrainoje dirbame nuo 2014 metų, o nuo to laiko Lietuvoje būdavome gana reti svečiai. Tikriausiai Ukrainoje nebeliko festivalio ar koncertinės aikštės, kurioje nebuvome pasirodę bent vieną kartą. Labai ilgimės Ukrainos, Kyjivo, mūsų nepaprastų draugų ir fantastiškų vakarų drauge su jais. Būtinai ten grįšime.
Jūsų dueto karjeros istorijoje galima rasti avangardinės mados kolekcijas, savo vardo kvepalus, teatrališkus muzikinius klipus ir vizualinę autobiografinę knygą. Ar žongliruodami tarp skirtingų kūrybinių disciplinų turite naujų sričių, kurias norite išbandyti?
Beissoul ir Einius: ateityje planuojame atidaryti „Beissoul & Einius“ electrofashion muziejų. Turime devynias galybes įdomių dainų tekstų, nuotraukų, rankraščių, kostiumų eskizų ir kitų paslaptingų akcentų, dėl kurių muziejuje be vargo pavyktų sukurti nepaprastą atmosferą. O muziejaus rūsyje stovės tarpgalaktinė neogotikinė koplyčia ir mauzoliejus, kuriame po įspūdingais sarkofagais ilsėsis mūsų palaikai po to, kai baigsime savo misiją (juokiasi).
Spalį organizuojate koncertą arenoje Kaune. Ar galite bent minimaliai užsiminti, su kokiais scenografijos, vizualinės medžiagos ar kostiumų formatais eksperimentuosite šį rudenį?
Beissoul ir Einius: „Žalgirio“ arenoje vyksiantį pasirodymą pateiksime ir vartysime kaip vieną didžiulę sapnų knygą. Ne veltui šį koncertą pavadinome „Mysterious Dream“ (liet. paslaptingas sapnas). Į šį pasirodymą sudėsime pačius ryškiausius ir mistiškiausius pastarųjų metų sapnus ir vizijas, paversdami jas realybe. Bus daugybė gražių ir karštų momentų.
