Geriausi &Scaron;kotijos pareigūnai gaus progą įsitikinti, kad pradėti gyvenimą i&scaron; pradžių gali būti be galo sunku. Tačiau visi nusipelno galimybės pasitaisyti&hellip;

Ričardas Noksas &ndash; praeityje smurtinis prievartautojas, nuteistas tik už vieno seno žmogaus i&scaron;prievartavimą (bet įtariamas ir kelių kitų), pripažino padarytas skriaudas, atrado Dievą ir nori likti savo močiutės namuose Aberdyne, o ne gimtajame Niukasle. Jis nori pamir&scaron;ti juodą praeitį. Arba tik taip sako...
Kriminalistas seržantas Loganas Makrėjus nesidžiaugia, kad buvo įtrauktas į komandą, kuri turės padėti žiauriam prievartautojui įsikurti Aberdyne. Bet blogiausia &ndash; pareigūnui tenka dirbti su žmogumi, įki&scaron;usiu Noksą už grotų, &ndash; vyresniuoju kriminalistu komisaru Danbiu i&scaron; Nortumbrijos policijos, kuris neva atvyko &bdquo;prižiūrėti proceso&ldquo;.
Tačiau netrukus viskas pasisuka labai netikėta linkme...

Edinburgo gangsteris Peilis Malkas nori pasipelnyti i&scaron; besivystančio Aberdyno statybų bumo. Vietinis nusikaltėlių pasaulio &scaron;ulas Hemi&scaron;iukas Movatas rezga grėsmingus Logano ateities planus. O Nokso praeitis vis nenori jo paleisti. Loganas ir komisarė Styl turi rūpinasi ne tik Noksu, bet ir siekia atskleisti, i&scaron; kur atsirado daugybė padirbtų prekių bei pinigų, kas ginkluotas nupjautu kūju apiplė&scaron;inėja juvelyrines parduotuves ir kur, po galais, dingo informatorius Stivas. Pastarasis prapuolė slapstydamasis vienoje i&scaron; Malkolmo statybviečių. Galiausiai randamas palaidotas betone. Regis, dar būdamas gyvas...
Leidykla &bdquo;Briedis&ldquo; pristato jau &scaron;e&scaron;tą apdovanojimus &scaron;luojančio Stuarto MacBride&rsquo;o trilerį &bdquo;Tamsus kraujas&ldquo;, kuris priklauso topų vir&scaron;ūnėse karaliaujančiai detektyvų serijai.&nbsp;&Scaron;is detektyvas gal ir nėra toks baisus kaip kitos S. MacBride&lsquo;o knygos, bet nepaleidžia iki paskutinio puslapio.
Knygą i&scaron; anglų kalbos vertė Margarita Vilpi&scaron;auskaitė

&ndash; Čia tikrai kažko esama. &ndash; Teismo medicinos laborantas nusitraukė baltą veido kaukę, atidengdamas ve&scaron;lius tamsius pražilusius ūsus ir veidą, primenantį suspaustą kempinę.
Teko nulupti fanerines grindis, kad prasibrautų iki apačioje esančio cemento, dantytais sluoksniais atremti medinius lak&scaron;tus į sienas, kad laborantas su savo padėjėju lėtai pratemptų per žemę prasiskverbiantį radarą pusiau pastatyto namo ploteliu.
Loganas užmetė akį į radaro ekraną. Ten buvo juodos, tamsiai mėlynos ir žalios bangos, o per vidurį &ndash; oranžinis ir baltas &scaron;lakas. Prisimerkęs įžiūrėsi kūną, susirietusį ant &scaron;ono. Arba kalmarą. Arba radioaktyvią amebą.
&ndash; O kas, jei ne?
Ponas Ūsas patap&scaron;nojo ekraną.
&ndash; Čia galva, kojos, o čia ranka.
Kriminalistė inspektorė Styl patraukė Loganą į &scaron;alį.
&ndash; Duokit pažiūrėt&hellip; O jūs įsitikinę?
Vyri&scaron;kis patrūkčiojo pečiais.
&ndash; A&scaron;tuoniasde&scaron;imt procentų.
&ndash; Kaskit. &ndash; Styl stipriai patraukė vienkartinio kombinezono klyną. &ndash; Niekaip nesuprantu, kam mums reikia dėvėti &scaron;ituos prakeiktus kombinezonus. Atrodome kaip giganti&scaron;ki smurfai albinosai. Tas nelaimėlis palaidotas po metro storio cemento sluoksniu, ką mes čia suter&scaron;ime?
&ndash; Ogi tam, inspektore, &ndash; pasigirdo balsas nuo tarpdurio, &ndash; kad nusikaltimo vietoje elgiamės kitaip nei per sausio i&scaron;pardavimą &bdquo;Primark&ldquo;.
Daktarė Izobelė Makalister žengė nuo durų ant pliko betono ne&scaron;ina nerūdijančiojo plieno lagaminėliu. Ji, kaip ir visi kiti, taip pat vilkėjo vienkartiniu popieriniu kombinezonu, tačiau kažkaip sugebėjo atrodyti stilingai. Izobelė linktelėjo ūsoriui ekspertui.
&ndash; Kur jis?
&Scaron;is netaisyklingos formos ovalą apvedė pir&scaron;tu.
&ndash; Supratau. Esame įsitikinę, kad palaikai žmogaus?
Ūsuotasis ponas dar kartą gūžtelėjo.
&ndash; Lavonsekiai &scaron;unys užuodžia pūvančią mėsą, tad ten gali būti bet kas. &ndash; Jis treptelėjo antbačiu apauta koja ant pilkų grindų. &ndash; Gali būti ir kiaulė, ir elnias, bet kažkoks lavonas po &scaron;ituo sluoksniu tikrai yra.
Styl dėbtelėjo į jį.
&ndash; Davei man a&scaron;tuoniasde&scaron;imt procentų!
&ndash; Taip, bet&hellip;
&ndash; Piteri, &ndash; Izobelė pasidėjo lagaminą ant grindų ir atsidarė, &ndash; padėk man pasižymėti lavono kontūrą.
Ji i&scaron;sitraukė metrą, dėžutę baltos kreidos ir mai&scaron;elį, pilną daiktų, pana&scaron;ių į de&scaron;imties pensų monetas. Tada drauge su ponu Ūsoriumi melsva kreida nusibraižė penkiolikos centimetrų kvadratėlių tinklelį toje vietoje, kur maždaug buvo kūnas, ir kiekvieną susikirtimo ta&scaron;ką pasižymėjo spindinčia sidabrine moneta. Taip pasiruo&scaron;ę jie i&scaron; lėto pervažiavo pasižymėtą vietą radaru, ir Izobelė kažką pasižymėjo bloknotėlyje.
&ndash; Kūnas yra&hellip; &ndash; Ji i&scaron;sitraukė i&scaron; dėžutės kreidą ir, dirstelėjusi į užra&scaron;us, nubraižė po kojomis susirietusį siluetą. &ndash; Čia. &ndash; Izobelė jam &scaron;yptelėjo. &ndash; Žinai, kiek dirbu patologe, dar nė karto neteko matyti nusikaltimo vietoje kreida i&scaron;pai&scaron;yto aukos silueto. Visai kaip televizijoje, ar ne?
Styl pasilenkė ir sukuždėjo Loganui į ausį:
&ndash; Aha, tik gerokai nuobodžiau, blyn.
Izobelė paėmė kitą kreidos gabaliuką.
&ndash; Tad pjauti reikės&hellip; čia.
Tobulas raudonas stačiakampis, kurio kra&scaron;tinės nuo silueto visose vietose nutolusios mažiausiai per trisde&scaron;imt centimetrų.
Inspektorė pasiūbavo ant pėdų.
&ndash; Gerai, Makrėjau, tu i&scaron;lįsk lauk ir suveik porą pneumatinių kūjų ir&hellip;
&ndash; Nieko pana&scaron;aus! &ndash; Izobelė užsidarė lagaminą. &ndash; Neleisiu, kad i&scaron; nusikaltimo vietos būtų daroma statybų aik&scaron;telė.
Styl permetė akimis i&scaron;luptas grindis ir apnuogintą medinį nepastatyto namo karkasą.
&ndash; Nemalonu tau prane&scaron;ti, bet&hellip;
&ndash; Supranti, ką turiu galvoje. Noriu, kad &scaron;ita grindų dalis būtų i&scaron;pjauta ir atgabenta į morgą. Tenai susikursime antrinę nusikaltimo vietą ir i&scaron;tirsime palaikus.
Loganas pažiūrėjo žemyn.
&ndash; Nemanau, kad pavyks.
Patologė prisimerkė.
&ndash; Mums reikalinga kontroliuojama ir sterili aplinka, seržante. Prie&scaron;ingu atveju&hellip;
&ndash; Toks gabalas svers kiek, pusę tonos?
Laborantas perbraukė pasi&scaron;iau&scaron;usius ūsus.
&ndash; Tiesą sakant, toks cemento kiekis greičiau svers kokias dvi su trupučiu.
&ndash; Trigubai daugiau nei mano automobilis. Ar įsivaizduoji, kaip reikės jį nugabenti koridoriumi į skrodimų operacinę?
Izobelė trumpam palenkė galvą ant &scaron;ono.
&ndash; Sutinku. Reikės susirasti kitą vietą. Tokią, prie kurios galėtų privažiuoti &scaron;akinis krautuvas. Ir būtų vandens tiekimas. Ir &scaron;aldymo galimybės. &ndash; Ji paėmė metalinį lagaminėlį ir atsistojo. &ndash; O tuo tarpu reikia &scaron;itą lopą i&scaron;pjauti, bet ne i&scaron;kapoti i&scaron; pamatų.

*

Pro lubose žiojinčią skylę krito dulkiantis lietus, spindintis at&scaron;iaurioje lankinių teismo ekspertizės lempų &scaron;viesoje. Loganas pasižiūrėjo pro nupjautas gegnes į slogų dangų ir didžiulį metalinį kablį, besileidžiantį žemyn į namą.
Lauke dyzelinio krano variklio burzgimas užgožė kurtinantį pneumatinių kūjų tratėjimą. &Scaron;tai kuo baigėsi Izobelės pageidavimas i&scaron; nusikaltimo vietos nedaryti statybų aik&scaron;telės. Pamatas buvo toks kietas, kad tiksliai i&scaron;pjauti nepavyko, tad jos nupie&scaron;tą stačiakampį teko i&scaron;kasti pirma i&scaron;kapojus aplink jį penkiolikos centimetrų griovį ir su&scaron;lavus visas skeveldras į krūvą kampe prie rožinės mineralinės vatos stirtos.
Beveik tuzinas laborantų mažomis grupelėmis stovėjo i&scaron;orėje. Pora jų vaik&scaron;tinėjo po pirmą auk&scaron;tą &ndash; vienas su didelės rai&scaron;kos filmavimo įranga, o kitas su didžiuliu skaitmeniniu fotoaparatu, kurio blykstė mirgėjo ank&scaron;toje patalpoje.
Du laborantai vėrė storą plieninį lyną per keturias stambias kilpas, įsuktas į Izobelės cemento luitą, tada ėmė krap&scaron;tytis su jungtimis bei veržliarakčiais ir užkabino didžiulį metalinį žiedą ant masyvaus metalinio kablio.
Loganas skruostu pajuto, kaip trenkdama cigaretėmis &scaron;alia alsuoja kriminalistė inspektorė Styl.
&ndash; Gal jie galėtų greičiau, ply&scaron;tu, kaip noriu nusičiurk&scaron;t.
Loganas permetė svorį ant kitos kojos, stebėdamas, kaip laborantai prikabina gretasienį prie krano.
&ndash; Manai, ten jis? Polmontas?
&ndash; Melskimės, kad taip ir būtų, nes &scaron;itam reikalui i&scaron;eikvojom nežinia kiek darbo i&scaron;teklių.
&ndash; Būtų per greitai, tau taip neatrodo? Jis nužudomas pirmadienį, palaidojamas pamatuose&hellip; kada, pirmadienio naktį? Cementas sustingsta. Greičiausiai statybas gali pradėti antradienį.
Ji parodė į namą, apmūrytą pirmą auk&scaron;tą, skylę stoge, kur laborantams teko i&scaron;pjauti sijas.
&ndash; Kaip jie sugebėjo &scaron;itiek pastatyti per keturias dienas?
&ndash; Juk čia karkasiniai namai, sudaryti i&scaron; jau pagamintų detalių. Jie statomi ne nuo nulio, tiesiog sumontuojami kaip koks didžiulis lego konstruktorius. Jei rasi gerą statybininkų brigadą, galėsi įsikelti dar savaitei nesibaigus.
&ndash; Taigi, kol nepradėjome, &ndash; Izobelė atsistojo ties pakabinto luito galu, &ndash; kviečiu nepamir&scaron;ti, kad visi įmanomi įkalčiai bus prilipę prie cemento apačios. Viską reikės surinkti ir i&scaron;analizuoti.
Ji linktelėjo vienai smurfei albinosei, ir &scaron;i i&scaron;vyniojo ilgą mėlyną plastikinę nusikaltimo vietos juostą. Kitas smurfas pačiupo jos galą, ir abu i&scaron;kėlė nyk&scaron;čius.
&ndash; Normanai?
Laborantas su HDTV kamera pritūpęs nukreipė objektyvą į aptrupėjusį kra&scaron;tą.
&ndash; Filmuoju.
&ndash; Galit pradėti.
Vienas i&scaron; laborantų kažką sumurmėjo į stambią radiokolonėlę, ir dyzelinis variklis užkaukė garsiau: kablys ėmė lėtai kilti į vir&scaron;ų, įtempdamas plieninius lynus. Pasigirdo garsus trek&scaron;telėjimas, ir kreida apvestas luitas atsiplė&scaron;ė nuo pamato. Jis buvo mažiausiai metro storio.
Pirmoji smurfė &scaron;ūktelėjo:
&ndash; Sustokit!
Krano variklis nurimo, luitas pakibo pusmetrio auk&scaron;tyje vir&scaron; likusio pamato. Tada pirmasis ir antrasis smurfai paki&scaron;o mėlyną plastiką po stačiakampiu ir įtempė.
&ndash; Gerai&hellip;
Variklis vėl užriaumojo, ir stačiakampis trūkčiodamas pakilo į orą berdamas dvokiančius juodai rudos žemės grumstus.
Prie jo prisiartino kamera su fotoaparatu, ėmė fiksuoti luito kra&scaron;tą. Cak, pok&scaron;t, fyt&hellip;
Atsikabinęs didelis lipnios žemės gabalas &scaron;leptelėjo ant i&scaron;tempto plastiko lak&scaron;to ir atidengė koją, maždaug nuo kelio ky&scaron;ančią i&scaron; cemento. Mėlyni džinsai sutepti, beveik pajuodę. Nutrintas &bdquo;Nike&ldquo; sportbatis, purvinas baltas plastikas nusėtas tamsiai rudomis dėmėmis. Kulk&scaron;nies ruoželis vienoje pusėje porceliano baltumo, kitoje &ndash; raudonai violetinis ir va&scaron;ko geltonumo: i&scaron;bly&scaron;kusi vieta, kur oda rėmėsi į žemę, tad dėl ląstelių ir kapiliarų suspaudimo į ją nepateko kraujo.
Ten i&scaron;ties lavonas.
Dėkui Dievui.
Izobelė pamojo, ir luitas krestelėjęs sustojo &scaron;velniai siūbuodamas į &scaron;alis. I&scaron;tiesusi ranką jį visi&scaron;kai sustabdė, o tada pažiūrėjo žemyn.
&ndash; Hmmm&hellip;
Styl prislinko greta, rankomis įsirėmė į kelius ir sužiuro ten, kur žvelgė Izobelė. Netrukus prie jų prisidėjo ir Loganas.
Tarp žemės grumstų ir cemento buvo galima įžiūrėti žmogaus siluetą, persisukusį, trimis ketvirčiais prasmegusį pilkoje masėje, i&scaron;lindusi buvo tik viena koja. Ant apačioje i&scaron;tiesto mėlyno plastiko varvėjo plonytė žalsvai gelsvo skysčio srovelė. Dvokė pana&scaron;iai kaip mėsa, per ilgai palaikyta &scaron;aldytuve.
&ndash; Taigi&hellip; &ndash; Styl balsą slopino kaukė. &ndash; Ar konstatuosi mirties faktą, kad cirkas galėtų leistis į kelią?
Izobelė net neatsigręžė.
&ndash; Viską darysime tokiu tempu, kad i&scaron;saugotume įkalčius, inspektore. O dabar, jums leidus, a&scaron;&hellip;
&ndash; Manai, čia mūsi&scaron;kis? &ndash; Styl i&scaron;ki&scaron;o galvą į priekį, greičiausiai mėgindama įsižiūrėti, bet veidas apibyrėjo grumstais, ir tiek. &ndash; Prakeiktas &scaron;ūdo gabalas&hellip;
Vienas i&scaron; laborantų nusijuokė, bet, Styl apsižvalgius, juokas kaipmat nutilo. Visi ėmė trypčioti ir dairytis į kitus.
Tas paskutinis nukritęs žemės grumstas atidengė ir ranką: pir&scaron;tai beveik balti, krumpliai violetiniai nuo hipostazės.
Loganas žengtelėjo artyn stebeilydamas į purviną ranką. Delne buvo matyti dvi skylutės plė&scaron;tiniais kra&scaron;tais, apsuptos tamsiai violetinės kraujosruvos. Panagės pilnos juodžemio ir pilko cemento.
&ndash; Seržante, &ndash; Izobelė pastūmė jį į &scaron;alį, &ndash; pra&scaron;au nesipainioti.
&ndash; Jis mėgino i&scaron;sikasti i&scaron; čia. &ndash; Loganas nusisuko nuo lavono. &ndash; Buvo palaidotas gyvas.

Juodos praeities šešėliai: ar tikrai visi nusipelno galimybės pasitaisyti?

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją