Kaip užauginti pasitikintį savimi ir smalsų vaiką?

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Montessori namai: sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas klestėtų“, skirtą tėvams, norintiems įrengti savo namus taip, kad būtų galima ugdyti vaikų savarankiškumą, gebėjimus ir patenkinti jų poreikius bei interesus nuo pat kūdikystės, per visą ikimokyklinį laikotarpį ir vėliau.

Allan Mas / Pexels nuotr.

Kaip užauginti pasitikintį savimi ir smalsų vaiką? Praktiniame vadove sužinosite apie Montessori principų taikymą namie: kaip gaminti valgį, ką daryti prieš miegą ir kaip sumažinti įtampą namuose, vaikams suteikiant būtinų priemonių, padedančių jiems patiems ugdytis praktinius gyvenimo įgūdžius. Išmoksite atsikratyti netvarkos ir sukurti erdves, padedančias vaikams labiau sutelkti dėmesį ir suteikiančias laisvės mokytis bei tyrinėti. Galėsite skatinti abipusę pagarbą ir savarankiškumą, pakviesdami vaikus prisidėti prie buities darbų.

Knygos autorė Ashley Yeh yra edukologijos magistrė, sertifikuota Montessori ugdymo patarėja kūdikių ir mažylių amžiaus grupėje, pozityviosios tėvystės edukatorė, kelerius metus dirbusi valstybinėse mokyklose. Ji aistringai bei pagarbiai žvelgia į Montessori ugdymą ir du savo vaikus nuo kūdikystės auklėja pagal šiuos principus. Ji įkvėpė tūkstančius šeimų visame pasaulyje įrengti namus pagal Montessori principus.

Balandžio 21 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, konferencijų salėje, vyks knygos „Montessori namai: sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas klestėtų“ pristatymas. Renginyje dalyvaus Montessori ugdymo konsultantė ir knygos dalykinė redaktorė Ada Sieger, Montessori mokytojos asistentė ir dviejų vaikų mama Daiva Kang. Taip pat įžvalgomis pasidalins Vaida Alksnevičienė, Montessori darželio „Garstyčios grūdelis“ steigėja, tinklaraščio „Absorbent mind“ kūrėja, keturių vaikų mama. Renginio moderatorė – katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ vadovė ir populiarių knygų autorė Viktorija Voidogaitė.

Knygos ištrauka:

VALGOMASIS

Valgio metas

Socialiniai šeimos mitybos aspektai labai vertinami viso pasaulio kultūrose, nes suaugusieji ir vaikai kartu susėda pavalgyti ne tik dėl to, kad būtų sveikesni bei energingesni, bet ir norėdami pabendrauti ir pajusti malonumą.

Mūsų vaikai gali suprasti šio ypatingo laiko, praleisto kartu, prasmę tik tada, kai jiems, kaip šeimos nariams, suteikiama galimybė stebėti ir dalyvauti. Tačiau šiuolaikinėje kultūroje įprasta, kad kūdikis, pasodintas ant aukštos maitinimo kėdutės, valgo atskirai, kitu metu nei visi šeimos nariai. Tokiomis aplinkybėmis kūdikis taip pat negali būti savarankiškas, nes suaugęs žmogus privalo padėti jam atsisėsti ir išlipti iš kėdės.

Vadovaujantis Montessori ugdymo principais, vaiko aplinka valgant atrodo kitaip. Čia atsižvelgiama į vaiko poreikį būti savarankiškam, taip pat jis nuoširdžiai gerbiamas kaip dar vienas tikras šeimos narys, neatsižvelgiant į tai, kad jis dar mažas.

Vaikams skiriamas nuosavas mažas stalelis ir kėdė, kur jie gali patys atsisėdę valgyti ir užkandžiauti, kai tik pradeda valgyti kietą maistą. Suaugęs žmogus visada prie jų prisėda – taip parodoma, kaip

svarbu valgyti kartu. Nuo pat pradžių vaikams duodami tikri, tik mažesni metaliniai įrankiai ir stiklinė, kad mažieji tinkamai mokytųsi jais naudotis, stebėdami kitus šeimos narius. Taip jie mokomi ir stalo etiketo: mažyliams rodomas pavyzdys ir švelniai, pagarbiai sakomi priminimai. Paūgėję vaikai jau gali sėsti ant paaukštintos kėdės ir prisijungti prie bendro šeimos stalo, kartu išlaikydami savarankiškumą.

Šiame skyriuje aptarsime, kaip sukurti paprastą, dailią ir patogią aplinką valgant, taip pat kaip pagarbiai bendrauti su savo vaiku ir įdiegti jam sveiką požiūrį į maistą bei tinkamą elgesį.

KŪDIKIAI

Maitinimo stalelis

Kai jūsų kūdikis pamažu ima valgyti kietą maistą, jį jau reikėtų sodinti prie vaikiško stalelio ir kėdės. Jis vadinamas maitinimo staleliu. Šis stalelis ir kėdė turėtų būti žemi, kad vaikas galėtų patogiai atsisėsti ir pėdomis liesti grindis.

Maždaug šešių mėnesių kūdikiui, pradėjusiam naudotis maitinimo staleliu, tikriausiai reikės padėti atsisėsti ir nulipti nuo kėdės. Tačiau vos tik ėmęs šliaužioti, mažylis išmoks atsisėsti ir nulipti, tad suaugusiojo pagalbos daugiau nebereikės.

Ant maitinimo stalelio turėtų būti padėtas padėkliukas, ant kurio būtų aiškiai parodyta, kur turėtų būti vaiko lėkštė, šakutė, šaukštas, peilis ir puodelis. Iš pradžių jūs galite padengti vaiko stalą jam stebint. Kai tik mažasis pasidarys judresnis ir sugebės savarankiškai pasiimti šiuos daiktus, pamatysite, kaip jis džiaugsis, pats galėdamas padengti savo stalą.

Pagalvokite apie dar vieną maitinimo stalelio elementą – nedidelę vazelę su gėlėmis ar žaluma, papuošiančią valgymo erdvę. Prisiminkite, kad net mažiausiems vaikams patinka tokios gražios detalės. Paaugę vaikai labai džiaugiasi, galėdami patys susikurti gėlių puokšteles, kurias galėtų pasistatyti ant savo stalelio.

Svarbu, kad jūs drauge sėdėtumėte prie maitinimo stalelio vaikui valgant, ypač iš pradžių. Nors prie paties stalo turbūt netilpsite, galite atsisėsti ant nedidelės taburetės priešais vaiką, kol jis valgo, galbūt net patys užkąsti tuo pačiu metu. Taip ne tik galėsite saugiai stebėti vaiką, jam mokantis valgyti kietą maistą, – tai taip pat sustiprins socialinį valgymo kartu aspektą, be to, supažindins mažylį su stalo etiketu.

Kol jūsų vaikas mokysis sėdėti prie maitinimo stalelio, geriausia būtų kėdės atlošą atremti į sieną, o stalą pastatyti priešais. Tuomet galėsite švelniai koja ar keliu prilaikyti stalelio kraštą, kad šis neslystų į priekį, kai jūsų mažylis per stipriai ant jo pasilenks arba pabandys nustumti jį nuo savęs. Tai būtina tik laikinai, nes vaikas galiausiai išmoks išlaikyti pusiausvyrą ir tinkamai sėdėti ant savo kėdės prie stalo.

Supažindinimas su stalo įrankiais

Šiuolaikiniame pasaulyje kūdikius maitinantys tėvai susiduria su gausybe specialių stalo įrankių. Dažnai reklamuojama, kad jie pasižymi ypatingomis savybėmis, yra „nedūžtantys“ ir glotnūs, ergonomiško dizaino. Bet ugdant pagal Montessori principus, pabrėžiama, kad vertėtų naudoti tikrus, tik vaikiško dydžio reikmenis, pagamintus iš natūralių medžiagų. Taip pat ir kūdikio stalo įrankius.

Geriausia parinkti kūdikiui tokius įrankius – šakutę, šaukštą ar peilį, – kurie būtų panašiausi į kitų šeimos narių naudojamus įrankius. Tai tikriausiai bus nedidelių metalinių įrankių rinkinys. (Nors kai kurioms šeimoms labiau patinka iš bambuko pagaminti rinkiniai.)

Kūdikiui reikėtų parodyti stalo įrankius iš karto, kai tik jis ima mokytis valgyti kietą maistą, nėra prasmės laukti. Lengviausia supažindinti vaiką su šaukštu, o netrukus, kai tik jis įgis patirties tinkamai nusitaikyti į burną, galėsite jam parodyti ir šakutę. Galite padėti vaikišką buką stalo peilį, kai tik kūdikis pasiekia mažylio amžių ir jau gali juo pasinaudoti.

Supažindinant su kiekvienu stalo įrankiu, praverstų jų turėti po du: vieną – jums, kitą – vaikui. Galite maitinti kūdikį savo šaukštu (jei jūs šitaip jį maitinate), bet leisti vaikui ir pačiam valgyti savuoju. Taip išvengsite galimų ginčų, kas turėtų laikyti šaukštą. Jei maitinate vaiką ir mišinukais ar pienu, ir kietu maistu, jums tereikės vieno šaukšto: kūdikis galės jį naudoti, kada panorėjęs.

Gėrimas iš atviros stiklinės

Pabrėžiant, kaip svarbu naudoti tikrus reikmenis, taip pat rekomenduojama kūdikiui valgant duoti atsigerti vandens iš tikros stiklinės. Šis pasiūlymas šeimas, dar tik pradėjusias gyventi pagal Montessori principus, dažnai užklumpa netikėtai, nes esame įpratę prie populiaraus požiūrio, kad nesaugu duoti stiklą vaikui (ypač kūdikiui!) į rankas. Tačiau yra priežastis, kodėl reikėtų naudoti tikrą stiklą, – netrukus ją ir aptarsime.

Kūdikį su stikline reikėtų supažindinti, prasidėjus pirmajam valgymui. Pati stiklinė turėtų būti labai maža – 60 mililitrų taurelės dydžio – ir pagaminta iš grūdinto stiklo, kad būtų menkesnė tikimybė, jog ji suduš ar

skils, nukritusi ant grindų (o tai tikrai nutiks bent kartą). Taip pat patogu, kai stiklinės išorėje yra briaunos, nes tada kūdikiui lengviau ją sugriebti, nors ne visada įmanoma tai padaryti: tai priklauso nuo prekinio ženklo.

Jūsų kūdikiui pirmą kartą mokantis gerti iš stiklinės, įpilkite tik kelis gurkšnelius vandens. Jums teks padėti: leiskite vaikui suimti stiklinę (jei jis to nori), bet padėkite ją pakelti prie lūpų. Nepilkite vandens mažajam į burną, nes jis ims purslotis. Kilstelėkite dugną, kad jis paragautų. Ilgainiui kūdikių įgūdžiai tik gerės, todėl galiausiai jie patys sugebės pakelti, išlaikyti stiklinę ir iš jos gerti, o paskui ją švelniai padėti ant stalo. Jūs taip pat galite įpilti vis daugiau vandens, kai tik pamatysite, kad vaikas geria vis geriau. Na, o mažyliai prireikus jau patys gali valgydami įsipilti vandens iš nedidelio ąsotėlio.

Taigi, kodėl vertėtų rinktis tikrą stiklą? Jis jūsų vaikui, susidūrusiam su natūraliomis pasekmėmis, padeda suprasti, kad turi elgtis atsargiai su daiktais savo aplinkoje. Jei stiklinė netyčia suduš, pasistenkite išlikti ramūs. Jūsų pirmenybė – užtikrinti mažojo saugumą. Kai tik tuo pasirūpinsite, atsispirkite norui barti ar bausti. Užuot tai darę, verčiau švelniai pamokykite savo vaiką atsargiau elgtis su stikline. (Tačiau jei jūsų mažylis šiuo metu išgyvena daiktų mėtymo fazę ir verta rimtai susirūpinti saugumu, galbūt apdairiau būtų laikinai, kol vaikas liausis taip elgęsis, pasiūlyti jam nedūžtantį puodelį.)

Maisto tyrinėjimas

Maistas mažiems vaikams, ypač kūdikiams, kurie tik mokosi valgyti kietą maistą, yra įdomiausia sensorinė patirtis. Įvairios spalvos, tekstūros, kvapai, skoniai labai traukia ir natūraliai žadina vaiko smalsumą bei norą tyrinėti.

Pirmą kartą maitindami kūdikį kietu maistu, turėtumėte nepuoselėti didelių lūkesčių. Priminkite sau, kad viso to tikslas – ne suvalgyti tam tikrą kiekį maisto (bent jau iki 12 mėnesių amžiaus), o tyrinėti. Taip nusiteikus, visų patirtis bus pozityvi ir maloni.

Atsispirkite pagundai versti vaiką suvalgyti tam tikrą kiekį maisto arba ragauti skirtingų jo rūšių. Jūsų vaidmuo paprastas: valgant pasiūlyti sveikų variantų ir leisti mažyliui išsirinkti, kurį maistą ir kiek jis nori valgyti.

Taip pat turėkite omenyje tai, kad vaikas pasinaudos visais savo pojūčiais, stengdamasis susipažinti su nauju maistu, nes vidinis mokslininkas bandys išsiaiškinti viską, kas įmanoma. Dėl to mažasis daug uostys, spjaudys, traiškys ir taškys (ant grindų).

Tačiau negalima sakyti, kad dėl to, jog vaikas nori tyrinėti, valgant neturėtų būti jokių ribų. Atvirkščiai, tikrai būtina turėti kelias paprastas ir protingas maitinimosi taisykles, kurių nuosekliai laikantis, galiausiai kūdikis suvoks ir ims gerbti maistą.

Pavyzdžiui, būtų protinga nustatyti ribą, kad vaikas valgydamas turėtų sėdėti. Stovinčiam ir vaikštančiam vaikui valgyti negalima – ne tik dėl etiketo, bet ir dėl saugumo, nes kyla rizika užspringti. Be to, jūsų mažyliui, jei jis vis dar aktyviai valgo, neturėtų būti leidžiama pasitraukti nuo stalo pašliaužioti (arba pavaikščioti) aplink ir pažaisti. Šias ribas reikia nubrėžti švelniai, bet tvirtai nuo pat pirmo karto, kai vaikas valgydamas bando pasitraukti nuo stalo (su maistu ar be jo), ir paskui nuosekliai priminti jam tai kiekvieną kartą. Pavyzdžiui, jūs galite mandagiai ir švelniai priminti mažajam apie savo lūkesčius: „Tu atsikėlei nuo stalo, vadinasi, nebesi alkanas. Nuneškim tavo lėkštę į virtuvę.“ Tuomet tai ir padarykite. Jūsų vaikas netrukus supras, kad turi sėdėti, jei nori toliau valgyti. Tačiau jei jis nėra alkanas, jam turėtų būti suteikta laisvė pasitraukti nuo stalo ir daugiau nebevalgyti.