Vietoje tinklaraščių ir instagramo - stiliaus ir gyvenimo būdo knygos

Mados tinklaraštininkės ir stilistės, turinčios didesnę įtaką mados ir reklamos industrijai negu bet kada anksčiau, neapsiriboja turiniu, publikuojamu skaitmeniniuose „Instagram“ kvadratėliuose, tinklaraščiuose ar žurnaluose. Naujausias jų veiklos įprasminimas ir naujas žanras – stiliaus knygos.

Jeigu apžvelgtume per pastaruosius porą metų išleistas stiliaus knygas (apsiribojant tomis, kurių autorės – žinomos tinklaraštininkės, nuomonių lyderės), tarp jų rastume jau neginčijamu bestseleriu tapusią Aimee Song knygą „Capture Your Style“ („Įamžink savo stilių“), Garance Doré „Love x Style x Life“ („Meilė x Stilius x Gyvenimas“, beje, pernai išverstą ir į lietuvių kalbą), Kristinos Bazan (dar žinomos Kayture slapyvardžiu) „On the Go“ („Pakeliui“) ir kt. Vos prieš keletą mėnesių šią kompaniją papildė iš danų į anglų kalbą išverstas Pernille Teisbaek savotiškas skandinaviško stiliaus vadovėlis „Dress Scandinavian“ („Renkis skandinaviškai“) bei stilistės Giovannos Battaglios knyga „Gio_Graphy: Fun in the Wild World of Fashion“ („Gio_grafija: Linksmybės laukiniame mados pasaulyje“). Nuo šios tendencijos neatsilieka ir Lietuva – nuosavą gyvenimo stiliaus patarimų knygą neseniai išleido tinklaraštininkė Simona Burbaitė. Į kokią lentyną reikėtų dėti šias knygas? Autobiografijų? Mados ir stiliaus? O gal į šias knygas reikėtų žvelgti plačiau – kaip į gyvenimo būdą?

Vienas svarbiausių aspektų – knygos išleidimo laikas ir pagrindinė tema. Ko gero, plačiausiai žinoma buvusi danų tinklaraštininkė P. Teisbaek, šiuo metu valdanti talentų agentūrą „Social Zoo“, savo knygoje nusprendė atsitraukti nuo asmeniškumų ir išleisti skandinaviško stiliaus bibliją, kurioje dalijasi esminiais šiuo metu dievinamos ir plačiai imituojamos skandinaviškos klasikos principais. Leidiniui svarumo, žinoma, suteikia pačios Pernille įgyta patirtis ir jau ikoniškomis laikomos jos stiliaus fotografijos, atliekančios vizualinių įkvėpimų funkciją. Į gausiai iliustruotą knygą P. Teisbaek taip pat įtraukė ir kitus su Skandinavija susijusius konceptus, pavyzdžiui, hygge gyvenimo būdo filosofiją arba namų dekoravimą. O Aimee Song knyga, tiesiog iššluota iš lentynų, negalėjo būti išleista palankesniu laiku – leidinys, mokantis, kaip efektingai perteikti savo stilių „Instagram“, kaip susikurti patrauklų, stilingą ir kokybiško turinio profilį ir, žinoma, kaip iš viso to uždirbti, yra itin aktualus dabartiniame kontekste, kai išnaudoti šios socialinės platformos potencialą siekia ne tik tinklaraštininkės, bet ir daugelio kitų kūrybinių  profesijų atstovai, žvelgiantys į sėkmę šioje platformoje kaip į sėkmingos karjeros garantą. Tad akivaizdu, kad knyga šiuo atveju pasitelkiama kaip įrankis dalytis savo patirtimi ne asmeniniu, o labiau profesiniu lygmeniu – kol kitos tinklaraštininkės organizuoja mokamus kursus ir seminarus (pavyzdžiui, Brittany Xavier iš tinklaraščio „Thrifts and Threads“), jos nusprendžia išleisti savo knygą.

Viena iš priežasčių, dėl kurių į jaunų kūrybininkių knygas (ypač tas, kuriose kalbama apie asmeninį gyvenimą, o ne profesinius dalykus) žiūrima skeptiškai – patirties stoka. Tačiau kokios patirties? Be to, šiuo metu tinklaraščiams vis labiau koncentruojantis į gyvenimo būdo temas, riba tarp „asmeniškumo“ ir „verslo“ bei „profesijos“ darosi ne tokia aiški. Panašu, kad į knygas pamažu pradedama žiūrėti ne tik kaip į publikaciją, kurią galima leisti tik baigiant karjerą ir norint pasidalyti daugelio metų patirtimi, bet ir kaip į dienoraštį, įamžinantį tuometę būseną, o kartais – net ir kaip į albumą. Juk tokia yra ir tinklaraščių idėja, tiesa? Kristina Bazan prieš porą metų išleistoje knygoje (tuo metu jai buvo vos 22-eji), žinoma, sudėjo savo patarimus esminiais tinklaraščiuose aptariamais klausimais – stiliaus, grožio, maisto, – tačiau atsivėrė ir gerokai asmeniškesnėmis temomis, pavyzdžiui, papasakojo apie savo vaikystę ir su kokiais sunkumais ar stereotipais teko susidurti kuriant savo tinklaraštį. Su šia knyga į „Forbes“ įtakingiausiųjų sąrašą patekusi mergina tarsi apibendrino pirmąjį savo karjeros etapą ir šiuo metu daugiau dėmesio skiria muzikiniams bei kitiems kūrybiniams projektams.

Tinklaraštininkių knygas galėtume laikyti ir įtaigiu asmenybės atspindžiu – itin puikiai tai įrodo G. Doré ir G. Battaglios atvejai. Beprecedenčiu atvirumu ir nuoširdumu išsiskirianti G. Doré, užkariavusi milijonų moterų (ir vyrų) širdį visame pasaulyje, tokį pat stilių išlaiko ir savo knygoje, taip pat tapusioje bestseleriu – joje susikerta stiliaus ir gyvenimo būdo patarimai, kuriuos visus jungianti bendra gija yra asmeninės Garance patirtys. O vos prieš porą mėnesių savo stiliaus enciklopediją išleidusi Giovanna Engelbert mados pasaulyje žinoma dėl savo žaismingo, netradicinio požiūrio į madą – šio požiūrio ji moko ir knygoje. Vizualiai patraukli knyga kupina smalsumą žadinančių rubrikų, tokių kaip mados receptai įvairioms gyvenimo situacijoms, kaip išpirkti stiliaus klaidas, ką daryti susidūrus akis į akį su stiliaus nesusipratimais ir nelaimėmis (pavyzdžiui, nuo žavių batelių taip skauda kojas, jog nebeįmanoma paeiti). Abiejų moterų knygose galima rasti ir kitų mados industrijos atstovų interviu, įžvalgų bei patarimų.

Tinklaraštininkių knygos pamažu laužia ledus kokybiškai stiliaus ir mados literatūrai atsirasti, o jos autoriai – ne tik aukštąjį šios srities išsilavinimą turinčios asmenybės, bet ir įtakingi kokybiško turinio kūrėjai. Kartu tai knygos, neišvengiamai atliekančios ir estetinę, dekoratyvinę funkciją – jas tiesiog norisi turėti ant kavos stalelio. Pagaliau savo siužetais jos liudija pagrindinius XXI a. klausimus, būdingus kūrybinei industrijai, tad nevertėtų jų nurašyti tik kaip eilinių projektų – tarsi ilgesnių tinklaraščio įrašų, tik išleistų knyga. Kai kurios iš jų gali išties išlikti aktualios, įdomios ir vertingos praėjus ir daugiau metų.