Muzikoje svarbiausia jausmas
Net ir būdami skirtingų žanrų profesionalai, operos solistas Kasparas Damulis ir dainuojamosios poezijos atlikėja Marija Kacilevičiūtė teigia, kad būtent muzika yra stipriausia jųdviejų jungtis. Įrašę pirmąjį savo bendrą kūrinį – „Ilgesio natos“ – Marija ir Kasparas teigia tikintys, kad daina, sukurta iš sunkių išgyvenimų, padės atrasti šviesą ir jos klausytojams.
Iš pradžių papasakokite, kaip susikirto jūsų keliai. Ar susipažinote dėl muzikos, o gal visiškai su dainavimu nesusijusiomis aplinkybėmis?
Kasparas: mus iš tiesų sujungė muzika. Pamačiau Mariją dainuojant, iškart įsimylėjau jos balsą ir labai norėjau pakviesti padainuoti kartu. Ją įtikinti buvo nelengva, Marija labai atsikalbinėjo, tačiau galiausiai sutiko. Po kelių savaičių turėjome pirmą koncertą kaip duetas. Dar po mėnesio nieko nelaukdamas ir nedvejodamas jai pasipiršau. Mums abiem atrodo, lyg kažkada, labai seniai, prieš tūkstančius metų, kažkas mus būtų išskyręs, o dabar dėl muzikos būtume vėl netyčia susitikę.
Atstovaujate skirtingiems muzikos stiliams: Kasparas yra operos solistas, grupės „Il Senso“ narys, Marija atlieka dainuojamąją poeziją. Ar tai reiškia, kad skiriasi ir jūsų muzikiniai skoniai, polinkiai, ar mielai klausotės vienas kito dainų?
Kasparas: muzika yra muzika, ji universali, joje vis tiek svarbiausias yra jausmas. Taigi ir mūsų muzikinis skonis sutampa. Atliekame skirtingus stilius ne todėl, kad klausytume vienokios ar kitokios muzikos, tiesiog polinkis į operą ar bet kokį kitą žanrą, ko gero, yra lemtas prigimties.
Marija: vienas gimęs būti operos solistu, kitam patinka poezija ir knygos. Be to, Kasparo dėka pažinau ir pamėgau operą, kuri iki tol man buvo visiškai svetima. Kasparas, būdamas su manimi, neretai yra priverstas klausytis mano nepasitenkinimo dainų tekstais. Taigi, atstovaudami skirtingiems stiliams, manyčiau, vienas kitą labai papildome ir praturtiname.
Nepaisant skirtingų žanrų, suvienijote jėgas ir pristatote naują kūrinį „Ilgesio natos“. Kaip kilo muzikinio dueto idėja?
Kasparas: turėjau seniai parašytą kūrinį, kurio niekur nedainavau. Atrodė, kad būtų puiku jį prikelti ir padainuoti duetu su Marija, kad daina įgautų naujų spalvų, juoba kad kūrinio prasmė ir man, ir Marijai – itin artima. Abu neseniai netekome mums labai brangių žmonių, todėl gera ieškoti šviesos kartu.
Apie ką yra judviejų premjerinė daina „Ilgesio natos“ ir kokią žinutę ji siunčia?
Marija: kūrinys „Ilgesio natos“ kalba apie tai, kad gyvenime turime susitaikyti su savo artimųjų netektimi. Visi mums brangūs žmonės anksčiau ar vėliau išeina iš šio pasaulio ir mus palieka, tačiau jų meilė niekur nedingsta. Tie žmonės yra taip arti, tarsi būtų visai šalia, tarsi būtų pasilikę su mumis ir nuolat lydėtų kasdienybėje. Daina, tikimės, padės surasti šviesą ne tik mums, bet ir klausytojams, susiduriantiems su panašiais išgyvenimais.
Esate pora ne tik scenoje, bet ir gyvenime? Ar tai trukdo, ar padeda jūsų jausmams? Kaip tai apskritai papildo judviejų santykį?
Kasparas: padeda. Svarbiausia tai, kad esame kartu gyvenime. O jei galime būti kartu dar ir scenoje – tai yra pati didžiausia dovana.
Šventinis periodas atlikėjams paprastai būna ypač intensyvus ir kupinas koncertų? Ar būtent toks gruodis nusimato ir jums?
Kasparas: tiesa, šis laikotarpis gana įtemptas, planuojame išleisti naujų kūrinių, rengiame programas. Soliniai pasirodymai vyksta taip pat kaip ir anksčiau. Marija važinėja su savo programa, man gruodis dar intensyvesnis, nusimato daug koncertų su grupe „Il Senso“. Žinoma, kartu su koncertine veikla stengiamės išgyventi ir šventinę atmosferą, pabūti akimirkoje, skirti laiką artimiausiems.
Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
