Paauglystė, dar vadinama vienu romanti&scaron;kiausių gyvenimo tarpsnių, ne visada būna tokia lengvai žavinga &ndash; ne veltui būsimų paauglių tėvai jos neretai prisibijo. Paaugliai susiduria su nusistovėjusiomis taisyklėmis ir dogmomis, kurias nori laužyti, kas yra natūralu &scaron;iuo savęs paie&scaron;kos laikotarpiu. Vis dėlto paauglių mai&scaron;tas gali būti ne tik priimtinas ar savoti&scaron;kai patrauklus, bet ir labai rizikingas.&nbsp;

Kuo anksčiau, tuo greičiau&nbsp;
&bdquo;&Scaron;iais laikais būna, kad jau ketvirtoje klasėje galime matyti paaugli&scaron;kos brandos užuomazgų. Manau, i&scaron; dalies taip yra ne tik dėl greitesnio ir aktyvesnio visų mūsų gyvenimo būdo, bet ir dėl to, kad geriau gyvename, sveikiau maitinamės&ldquo;, &ndash; sako Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė.&nbsp;
Anot psichologės, ne visi paaugliai tuo pačiu amžiaus tarpsniu i&scaron;gyvena paauglystę. Ji būna ankstyvoji, vidurinė ir vėlyvoji. Klasikinė paauglystės pabaiga skaičiuojama ties mokyklos baigimu. Kuo paauglystė ateina anksčiau, tuo ji greičiau baigiasi. Kada bus a&scaron;triausias paauglystės laikotarpis, priklauso nuo paties vaiko.&nbsp;

&bdquo;Paauglystės piko metu normalu, kad &scaron;iek tiek nukenčia mokslai, vėliau situacija normalizuojasi. Jeigu paauglystė pasirei&scaron;kia vėliau, o tai rei&scaron;kia prie&scaron; pat mokyklos baigimą, kol ji nepraeis, apsisprendimas, kur toliau nukreipti savo gyvenimą, taip pat gali užtrukti&ldquo;, &ndash; pastebi psichologė. Čia labai svarbus paauglio ry&scaron;ys su tėvais, ar vaikas jaučia jų palaikymą: &bdquo;Jeigu tėvai bus kategori&scaron;ki ir reikalaus elgtis tik taip, kaip nori jie, bus griežti ir nenusileis nė per centimetrą, mai&scaron;tas ir kova gali užtrukti ne tik iki mokyklos baigimo, bet ir po jo.&ldquo;&nbsp;
Nuotraukoje - psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė.

Ry&scaron;į su vaiku reikia kurti nuo mažumės&nbsp;
&bdquo;Nereikia laukti paauglystės, kad kurtumėte ry&scaron;į su vaiku. Jis turėtų būti kuriamas nuo ankstyvos vaikystės. Jeigu nuo mažens su vaiku kuriate vertybes, tarpusavio ry&scaron;į, jis niekur nedings ir atėjus paauglystei. Tėvų įdirbis vaikystėje labai svarbus, &ndash; atkreipia dėmesį psichologė. &ndash; Paauglystė jau yra pasitikrinimas, kokį ry&scaron;į su vaiku mes, kaip tėvai, užmezgėme. Bendraujant su paaugliais svarbus ir mūsų pačių elgesys: ar gebame savo vaiko emocijų nepriimti asmeni&scaron;kai. Reikia suprasti, kad, jei paauglys &scaron;irsta, nerei&scaron;kia, jog jis pyksta ant tėvų ar yra nusistatęs prie&scaron; juos. Tai gali būti tiesiog nuotaikų bangavimai, hormonų pokyčiai: mergaitėms &ndash; pirmosios menstruacijos, berniukams &ndash; adrenalino, testosterono proveržis.&ldquo;
V. Mikutaitienė sako, kad tada, kai paauglys įsiaudrinęs, jis gali ir įžeisti, ir keiksmažodį pasakyti, bet kartu jis pats ai&scaron;kiai suvokia, kad elgiasi nederamai.&nbsp;

Itin i&scaron;ry&scaron;kėjo lyti&scaron;kumo klausimai
&bdquo;Kalbant apie kartų skirtumus, kas &scaron;iandien paaugliams rūpi ir ko nebuvo anksčiau, pirmiausia yra didesnis polinkis ir įsitraukimas į technologijas, kas ypač pasirei&scaron;kė per pandemiją. Jos metu atsirado socialinių fobijų, nerimo, paaugliai tapo labiau užsisklendę, jiems tapo sunkiau bendrauti&ldquo;, &ndash; pastebi psichologė.&nbsp;
Prie&scaron; 10&ndash;15 metų, pasak V. Mikutaitienės, nebuvo tokios laisvės ir požiūrio į meilę ir partnerius: &bdquo;Anksčiau tokių problemų, kad esu mergaitė ir myliu mergaitę, kad esu berniukas ir myliu berniuką ar i&scaron;vis nebenoriu būti tuo, kuo esu ir noriu pakeisti lytį, nebuvo. Jaučiasi lyti&scaron;kumo problemų suaktyvėjimas, platesnės savo identiteto paie&scaron;kos. Neretai i&scaron;girstu paauglius kalbant, kad jų klasėje heteroseksualių nebėra, kad yra gėjai ir lesbietės. Juntamas noras i&scaron;siskirti, kartu paaugliai turi vieni kitų palaikymą, nes jiems svarbu laisvė ir jų pasirinkimai, o ne primetimas i&scaron; &scaron;alies, kaip reikia gyventi ir ką mylėti. Kuo tėvai griežčiau, kategori&scaron;kiau į tai žiūri, tuo daugiau sunkumų &scaron;eimose.&ldquo;&nbsp;
Paklausus, kokias dažniausiai problemas i&scaron;sako atėję paaugliai, psichologė sako, kad vienos dažniausių yra santykis su savimi, kuris netenkina ir kuris apima pasitikėjimą savimi, ar jie sugeba save priimti tokius, kokie jie yra. Būna, kad nori pokyčių, nes netenkina i&scaron;vaizda. Neretai trūksta socialinės drąsos, paūmėja nuotaikų kaita su panikos atakomis. Paaugliai linksta į liūdesį, net į depresiją, bet kartu supranta, kad situacija yra rimta, nes atėję sako, kad nebenori taip gyventi, ir klausia, ką daryti.
&bdquo;Socialinė fobija pasirei&scaron;kia per baimę, kaip vaiką priims kiti, atsiranda i&scaron;orinio jų vertinimo svarba. Paaugliui atrodo, kad visi apie jį galvoja, stebi, kritikuoja. Vaikystėje natūralu, kad jis buvo pats gražiausias, &scaron;auniausias, protingiausias, o paauglystėje i&scaron;girsta pasakymų, kurie ne visada patinka, ar nesitiki, kad kas nors taip pagalvos apie jį, atsiranda dvejojimas dėl vieno ar kito savo elgesio dėl to, kaip į tai reaguos kiti&ldquo;, &ndash; pastebi V. Mikutaitienė.
Tuomet, pasak psichologės, atsiveria kita paauglio pusė: ar jis i&scaron;drįsta elgtis taip, kaip buvo numatęs, ar save stabdo. &bdquo;Paauglys, bijodamas suklysti, gali tiesiog nieko nebedaryti, todėl labai svarbu jį palaikyti, padrąsinti, nes paauglystė yra lemtingas momentas ir dėl to, į kurią pusę vaikas kryps &ndash; ar spręs problemas, ar bus linkęs vengti priimti ir daryti sprendimus.&nbsp;

Domėkitės paauglio pomėgiais
&bdquo;Norintiesiems palaikyti artimą ry&scaron;į su vaiku vertėtų pasidomėti tuo, kuo domisi vaikas, kas jam aktualu: pasiklausyti kartu su juo jo mėgstamos muzikos, pažiūrėti jam įdomų filmą ar apsilankyti &bdquo;TikTok&ldquo; platformoje, kad suvoktų &scaron;iuolaikinius juokelius. Reikėtų pasistengti suprasti, kuo gyvena vaikas, o ne sakyti, kad čia nesąmonė ar kad čia neįdomu ir kaip galima tokius dalykus žiūrėti. Nereikia žeminti, &scaron;aipytis i&scaron; to, kas vaikui tuo metu patinka. Nesakau, kad reikia būti gerbėjais ar sekėjais ir tuo mėgautis, bet svarbu bent pabandyti sužinoti, kuo jūsų vaikas gyvena. Tėvai, kurie sugeba priimti vaiko pasaulio naujoves, kuria tikrai geresnį ry&scaron;į su juo pačiu. Be to, nuo&scaron;irdus domėjimasis ir tikėjimas vaiku padeda sklandžiau pereiti paauglystę&ldquo;, &ndash; pabrėžia psichoterapeutė.
Labai svarbu ir tai, pasak V. Mikutaitienės, kad norint prakalbinti paauglį nedaryti to dirbtinai: &bdquo;Jeigu pasisodinsite vaiką prie&scaron;ais save ir pradėsite tardyti, kaip jis dabar gyvena, kuo domisi ar kas jam kelia nerimą, tokia taktika tikrai neveiks. Nuo&scaron;irdžiai paie&scaron;kojus bendrų veiklų ir kampų bendravimas taps kitoks.&ldquo;

I&scaron;vaizdos pokyčiai ir buvimas grupės dalimi&nbsp;
&bdquo;Tėvams neretai sunku suprasti, kiek paaugliams svarbus buvimas grupėje, tam tikroje bendruomenėje. Jos narius gali sieti pana&scaron;i apranga, &scaron;ukuosena, aksesuarai, muzika, ta pati veikla. Paaugliai supana&scaron;ėja ir gerai jaučiasi, būdami savo grupės dalimi. Draudimai ar tos grupės i&scaron;skirtinumo žeminimas tikrai nepadės tos grupės palikti&ldquo;, &ndash; sako psichologė.
V. Mikutaitienė sako, jeigu užsinorėjusiam tatuiruotės paaugliui kategori&scaron;kai kartosite, kad negalima, ar grasinsite, kad i&scaron;varysite vaiką lauk, jei jis sugrį&scaron; ją pasidaręs, tokiu elgesiu uždegsite žalią &scaron;viesą, kad jis to siektų dar labiau. Maža to, jis tai gali padaryti slapčia nuo jūsų. Kuo labiau kovosite, tuo paauglys labiau kovos ir jam bus smagiau laimėti. &bdquo;Užėjus tokiam norui, su paaugliu reikėtų kalbėti labai konkrečiai: kokios tatuiruotės jis nori, kurioje vietoje, kokio dydžio, spalvos. Sutarkite, kad ją nusipie&scaron;tų laikinai, pasivaik&scaron;čiotų kokį mėnesį, kad pamatytų, ar nenusibos. Viena yra kalbėti ir diskutuoti, o kita labai ai&scaron;kiai pasakyti, kad sulauksi 18 metų ir galėsi daryti taip, kaip norėsi&ldquo;, &ndash; pataria psichologė.
V. Mikutaitienė kaip dar vieną pavyzdį mini, kad, jeigu paauglys nori, tarkime, ekstravaganti&scaron;kos &scaron;ukuosenos ar nusidažyti plaukus žaliai, galima visada pritarti tokiam žingsniui, bet paklausti paties vaiko, kaip yra mokykloje: ar taip galima ateiti į pamokas, ar nekils problemų, perduoti atsakomybę už savo norus ir sprendimus pačiam vaikui.

Būtini ai&scaron;kūs susitarimai&nbsp;
&bdquo;&Scaron;eimoje labai svarbu turėti susitarimus, kurių laikomasi ir kurių negalima keisti. Kartu nepuolant į kra&scaron;tutinumus. Žodį &bdquo;bausmė&ldquo; geriau būtų pakeisti žodžiu &bdquo;pasekmė&ldquo;. Nereikia vaikų bausti emocijomis, reikėtų vadovautis protu. Tėvai turi labai ai&scaron;kiai i&scaron;transliuoti vaikui savo &scaron;eimos vertybes, kokios yra jo teisės, pareigos ir laisvės. Pavyzdžiui, prie&scaron; paaugliui i&scaron;einant į vakarėlį sutarti, kada jis grįžta namo, bet ir kas bus, jeigu jis grį&scaron; vėliau, kokios to pasekmės. Kaip bus, jei prane&scaron;, kad vėluos, ir kas bus, kai ne: ar bus ribojami i&scaron;ėjimai, sutrumpintas tų i&scaron;ėjimų skaičius ir būnamas laikas, o gal kurį laiką i&scaron;vis nebus galima i&scaron;eiti. Susitarimai turi būti labai ai&scaron;kūs abiem pusėms&ldquo;, &ndash; sako V. Mikutainienė.
Pasak psichologės, svarbu tėvams i&scaron;ai&scaron;kinti savo vaikams, kad jiems įdomu ir rūpi, kur vaikai būna ir ką veikia, kad jie jaudinasi, jei jie vėluoja sugrįžti. Kad tas susitarimas, kada vaikas turi grįžti, nėra dėl to, jog norima apriboti jo gyvenimą, o dėl to, kad jis rūpi: ar yra sveikas, ar gyvas. 
V. Mikutaitienė sako, jeigu jau i&scaron;leidžiate paauglį į vakarėlį, prie&scaron; i&scaron;lydint pažiūrėjimas vaikui į akis ir pasakymas: &bdquo;Tikiu tavimi, kad elgsiesi atsakingai ir protingai&ldquo; tikrai labai veikia. Tuomet vaikas jau žino, kad turės pats prisiimti atsakomybę. Dažniausiai jie nenori laužyti tokių taisyklių. O jeigu kažkas ir nutiks, tuomet žinos, kad geriau paskambinti tėvams, o ne i&scaron; baimės slėpti ir taip dar daugiau prisidirbti.&nbsp;

Paauglių mai&scaron;tas: kur riba?
&bdquo;Vertinant paauglio elgesį, reikėtų stebėti, ar jo mai&scaron;tas nekelia pavojaus pirmiausia paties vaiko gyvybei. Raudona lemputė turėtų užsidegti tuomet, jeigu vartojamos psichoaktyvios medžiagos, paauglys žaloja save: tai gali būti tiesioginis pjaustymasis, badavimas, kūno marinimas, pernelyg alinantis sportavimas. Jeigu &scaron;ios ribos yra peržengiamos, reikėtų tėvams įsiki&scaron;ti ir jas stabdyti&ldquo;, &ndash; pataria psichologė.&nbsp;
Paauglio gulinėjimas visą dieną patamsyje, sutrikęs miego ritmas, kai dieną miega, o naktį nar&scaron;o internete, kai neturi jokių draugų, veiklų bei pomėgių yra labai stiprus signalas, kad kažkas jam negerai. &bdquo;Dar vienas pavojingas dalykas, kai paaugliai pernelyg stipriai priima ir i&scaron;gyvena dėl to, kaip juos priima kiti. Tuomet atsiranda labai didelis valgymo sutrikimų pavojus. Anoreksija, bulimija pasirei&scaron;kia ne tik mergaitėms, bet ir berniukams&ldquo;, &ndash; pastebi psichologė.
Kitos ribos, pasak V. Mikutaitienės, apima paauglio bendravimą su kitais: reikėtų atkreipti dėmesį į jo elgesį su bendraamžiais ar mažesniais už jį: ar jis nekenkia, neskriaudžia, nesityčioja. Labai svarbu kuo anksčiau vaikui įskiepyti pagarbą kitam žmogui.&nbsp;
&bdquo;Dar viena raudona lemputė &ndash; kai prastėja vaiko rezultatai mokykloje. Apie tai taip pat reikia kalbėtis ramiau, i&scaron;klausant vaiką, kaip jis mano, kokios to priežastys, kartu padedant jam sugrįžti į vėžias. Kuo daugiau spausite tučtuojau pradėti gerai mokytis, tuo bus dar blogiau&ldquo;, &ndash; sako psichologė-psichoterapeutė.
V. Mikutaitienė pataria jau nuo mažumės stengtis už mokslus atsakomybę perleisti vaikui: &bdquo;Kuo labiau tėvai yra įsitraukę į vaiko mokymąsi, kuo labiau kontroliuoja, tuo paauglystėje gali būti daugiau pokyčio. Galima domėtis mokslais, bet nereikia per didelės kontrolės ar juolab už vaiką ruo&scaron;ti namų darbus, pasakinėjant jam atsakymus. Galima klausti, ar nereikia pagalbos, užvesti ant kelio, bet vaikas pats turi rasti sprendimus. Jeigu ir nepasisekė, reikia vaiko klausti, ką jis gali padaryti, kad i&scaron;taisytų klaidas. Labai svarbu kuo stipriau pažadinti vidinę motyvaciją mokytis. Jeigu mes savo pavyzdžiu rodysime, kad mokslas yra vertybė, mūsų vaikai galvos taip pat.&ldquo;&nbsp;
Pasak V. Mikutaitienės, paauglystė turi ir savąjį prana&scaron;ą: &bdquo;Pažiūrėkite į savo trimečius &ndash; i&scaron; jų elgesio &ndash; norų, lūkesčių, pykčių galime prana&scaron;auti, kokia bus jų paauglystė. Vadinamoji trejų metų krizė susijusi su vaiko raida, savaranki&scaron;kumu, kai aktyviai arba ne kovojama už savo norus, labai ai&scaron;kiai užveda ant kelio, koks vaikas gali būti paauglys.&ldquo;&nbsp;

Psichologė apie tai, kaip rasti ryšį su paaugliu, apie jų maištą ir lytiškumo klausimus

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją