Profesorius Stevenas Pinkeris sako, kad mokslo vaisiai nėra vien moderniausi farmacijos produktai, tokie kaip vakcinos ar antibiotikai. Tai ir sukuriamos idėjos – jos gali būti nebrangiai įgyvendinamos ir ilgainiui savaime suprantamos, tačiau padeda išgelbėti milijonus. 


&bdquo;Mikrobus, kurie gyvuoja tik greitai plisdami nuo žmogaus žmogui, atranka i&scaron;mokė stengtis, kad ne&scaron;iotojai būtų gyvi ir vaik&scaron;čiotų, taigi spaustų rankas ir apčiaudėtų kuo daugiau žmonių. Mikrobai tampa vis godesni, nes bet kokia kaina nori i&scaron;likti&ldquo;, &ndash; knygoje &bdquo;Proto amžius&ldquo; ra&scaron;o vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų, Oksfordo universiteto profesorius Stevenas Pinkeris. Bet kas mūsų laukia? Ką mums galvoti apie katastrofines grėsmes?

&nbsp;

S. Pinkeris sako, kad mokslo vaisiai nėra vien moderniausi farmacijos produktai, tokie kaip vakcinos ar antibiotikai. Tai ir sukuriamos idėjos &ndash; jos gali būti nebrangiai įgyvendinamos ir ilgainiui savaime suprantamos, tačiau padeda i&scaron;gelbėti milijonus. Pavyzdžiui, vandens virinimas, rankų plovimas, tu&scaron;tinimasis tualetuose. Ir atvirk&scaron;čiai &ndash; pažangą gali stabdyti blogos idėjos, tokios kaip sąmokslo teorija, kad skiepai sterilizuoja musulmonų mergaites arba mitas, kad skiepai sukelia autizmą. Apie žmonijos sveikatą ir kovą su pandemijomis &ndash; i&scaron;trauka i&scaron; knygos &bdquo;Proto amžius&ldquo;.

&nbsp;

Sveikata. Kaip mums paai&scaron;kinti &scaron;ią gyvenimo dovaną, kurią nuo XVIII a. gauna vis daugiau mūsų rū&scaron;ies atstovų? Laikas duoda užuominą. Knygoje The Great Escape Deatonas ra&scaron;o: &bdquo;Kai žmonės Ap&scaron;vietos amžiuje sukilo prie&scaron; autoritetą ir nusprendė naudotis proto galia, kad gyvenimas taptų geresnis, rado ir būdą tam pasiekti, ir galima neabejoti, kad ir toliau skins pergales prie&scaron; mirties jėgas.&ldquo;

&nbsp;

Ilgą laiką žmonijos istorijoje stipriausia mirties jėga buvo infekcinės ligos, bjauri evoliucijos ypatybė, leidusi greitai besidauginantiems mikroorganizmams gyventi mūsų sąskaita ir keliauti i&scaron; organizmo į organizmą per vabzdžius, kirminus ir kūno skysčius. Epidemijos pražudė milijonus, sunaikino i&scaron;tisas civilizacijas ir retino bendruomenes.

&nbsp;

Visada kūrybingas Homo sapiens su ligomis ilgai kovojo &scaron;undaktarių padedami, meldėsi, aukojo, nuleidinėjo kraują, statė taures, naudojo toksinius metalus, homeopatiją arba prie nesveikos kūno vietos spausdavo vi&scaron;tą, kol toji nugai&scaron;davo. Tačiau nuo XVIII a. pabaigos, i&scaron;radus skiepijimą, o XIX a. priėmus mikrobinę ligų teoriją, padėtis pradėjo skubiai keistis. Rankų mazgojimas, aku&scaron;erija, uodų naikinimas ir ypač geriamo vandens apsauga įrengiant vie&scaron;ą vandentiekį ir vandentiekio vandens chloravimas i&scaron;saugojo milijardus gyvybių. Iki XX a. miestuose stūksodavo krūvos mė&scaron;lo, atliekos buvo verčiamos į upes ir ežerus, o miestiečiai drabužius skalbdavo tokiame dvokiančiame rudame skystyje.

&nbsp;

Dėl epidemijų kaltinta miazma, dvokus oras, kol Johnas Snow (1813&ndash;1858), pirmasis epidemiologas, nustatė, kad choleros kamuojami londoni&scaron;kiai naudojosi vandeniu i&scaron; vamzdžio, įrengto upėje pasroviui už kanalizacijos nuotėkių. Patys gydytojai padarydavo didžiausios žalos sveikatai, nes i&scaron; skrodimo kambario į apžiūros kabinetą ateidavo juodais chalatais, i&scaron;sitepę i&scaron;džiūvusiu krauju ir pūliais, pacientų žaizdas čiupinėdavo neplautomis rankomis ir susiūdavo siūlais, laikytais ki&scaron;enėse, kol Ignazas Semmelweisas (1818&ndash;1865) ir Josephas Listeris (1827&ndash;1912) privertė juos sterilizuoti rankas ir įrankius. Antiseptikai, nejautra ir kraujo perpylimai leido operacijomis gydyti, o ne kankinti ir žaloti, o antibiotikai, antitoksinai ir daugybė kitokių medicinos laimėjimų dar labiau prie&scaron;inosi užkrečiamų ligų puolimui. &lt;...&gt;

&nbsp;

Žinoma, pasakojimai apie didvyrius neatskleidžia visos teisybės, ką i&scaron; tiesų padarė mokslas. Mokslininkai remiasi didžiaisiais protais, jų komandos bendradarbiauja, triūsia niekam nežinomos ir renka idėjas i&scaron; pasaulinio tinklo. Tačiau nesvarbu, kas ignoruojami &ndash; mokslas ar mokslininkai: jei nekreipiame dėmesio į atradimus, kurie pakeitė gyvenimą ir pavertė jį geresniu, kaltas mūsų &scaron;iuolaikinis žmogaus būklės vertinimas. Kaip psicholingvistas, kuris kartą para&scaron;ė visą knygą apie būtąjį laiką, pasakysiu pavyzdį i&scaron; kalbos istorijos, kuris man labai patinka.

&nbsp;

Tai pirmasis Vikipedijos įra&scaron;o sakinys: Raupai buvo infekcinė liga, kurią sukeldavo vienas i&scaron; dviejų virusų: Variola major arba Variola minor. Taip, &bdquo;raupai buvo&ldquo;. Angli&scaron;kai liga vadinama smallpox dėl skausmingų pūslelių, kurios nusėdavo aukos odą, burną, akis ir pražudė daugiau nei 300 milijonų gyvybių, kol XX a. liga liovėsi egzistavusi. (Paskutinį kartą buvo diagnozuota Somalyje 1977 m.) Už &scaron;ią neįtikėtiną moralinę pergalę turėtume būti dėkingi, be kitų, Edwardui Jenneriui, kuris 1796 m. atrado skiepijimą, Pasaulio sveikatos organizacijai, kuri 1959 m. ryžosi drąsiam žingsniui panaikinti &scaron;ią ligą, ir Williamui Foege&rsquo;ui, kuris suprato, kad strategi&scaron;kai parinktos, pažeidžiamiausios gyventojų dalies skiepijimas leistų pasiekti tikslą.

&nbsp;

Savo knygoje &bdquo;Vis geriau&ldquo; ekonomistas Charlesas Kenny&rsquo;s ra&scaron;o: Bendra programos kaina per tuos de&scaron;imt metų... siekė maždaug 312 milijonų dolerių &ndash; apie 32 centus vienam žmogui infekcijų apimtose &scaron;alyse. &Scaron;i naikinimo programa kainavo maždaug tiek, kiek penki sėkmingiausi Holivudo filmai, B-2 bombone&scaron;io sparnas ar kiek mažiau nei de&scaron;imtadalis Bostono kelių infrastruktūros gerinimo projekto, vadinto &bdquo;Didžiuoju Bostono tuneliu&ldquo;. Tačiau kad ir kiek gėrėtumeisi puikiais Bostono krantinės vaizdais, slapto bombone&scaron;io linijomis, Keiros Kinghtley aktoriniais įgūdžiais filme Karibų piratai ar tikros gorilos gebėjimais King Konge, vis tiek atrodo, kad tai labai geras sandoris. Nors pats gyvenu Bostono krantinėje, turiu tam pritarti. O juk &scaron;is pasaki&scaron;kas pasiekimas tebuvo pradžia.

Jei nekreipiame dėmesio į atradimus, kurie pakeitė gyvenimą ir pavertė jį geresniu, kaltas mūsų šiuolaikinis žmogaus būklės vertinimas. 

Vikipedijoje galvijų maras, kuris per žmonijos istoriją privertė badauti milijonus fermerių ir piemenų, taip pat apibrėžiamas būtuoju laiku. Ir dar numatyti panaikinti keturi nelaimės &scaron;altiniai besivystančiose &scaron;alyse. Jonas Salkas taip ir nesulaukė meto, kai Pasaulinė poliomielito i&scaron;naikinimo iniciatyva priartėjo prie savo tikslo: iki 2016 m. liga buvo sustabdyta &ndash; ja susirgo vos trisde&scaron;imt septyni asmenys trijose &scaron;alyse (Afganistane, Pakistane ir Nigerijoje), mažiausiai per visą istoriją, o dar mažiau žmonių susirgo 2017 metais.

&nbsp;

Parazitinė dramblialigė, onchocerkozė, trachoma, kurių simptomai i&scaron;ties tokie blogi, kaip ir skamba, iki 2030 m. irgi veikiausia bus apibrėžiamos būtuoju laiku, o tymai, raudonukė, frambezija, miegligė ir ankilostomidozės taip pat yra epidemiologų taikinyje. (Ar apie kurią i&scaron; &scaron;ių pergalių bus paskelbta tylos minute, varpais, ma&scaron;inų pypsėjimu, ar žmonės &scaron;ypsosis nepažįstamiesiems ir atleis savo prie&scaron;ams?)

&nbsp;

Mažėja net ir ligų, kurių dar nepavyko panaikinti. Nuo 2000 iki 2015 m. mirčių nuo maliarijos (kuri yra pražudžiusi pusę kada nors gyvenusių žmonių) skaičius sumažėjo 60 procentų. Pasaulio sveikatos organizacija planuoja jų sumažinti dar 90 procentų iki 2030 m. ir visai panaikinti ligą trisde&scaron;imt penkiose i&scaron; devyniasde&scaron;imt septynių &scaron;alių, kuriose dabar ji yra endeminė (kaip buvo panaikinta Jungtinėse Valstijose, kur buvo paplitusi iki 1951 m.). Billo ir Melindos Gatesų fondas i&scaron;sikėlė tikslą ją visi&scaron;kai i&scaron;naikinti.

&nbsp;

Kad ir kokia įspūdinga pergalė prie&scaron; infekcines ligas Europoje ir Amerikoje, neturtingiausiose pasaulio &scaron;alyse vykstanti pažanga dar labiau stulbina. I&scaron; dalies tai galima paai&scaron;kinti ekonomine plėtra, nes turtingesnis pasaulis yra sveikesnis pasaulis. I&scaron; dalies prisidėjo ir besiplečianti atjauta, įkvėpusi pasaulio lyderius, tokius kaip Billą Gatesą, Jimmy&rsquo;į Carterį ir Billą Clintoną, po savęs palikti sveikatą neturtingiesiems tolimuose žemynuose, o ne prabangius namus pa&scaron;onėje. George&rsquo;ą W. Bushą savo ruožtu net ir ar&scaron;iausi kritikai gyrė už jo paramos kovai su AIDS Afrikoje politiką, i&scaron;gelbėjusią milijonus gyvybių.

&nbsp;

Tačiau užvis labiausiai prisidėjo mokslas. &bdquo;Svarbiausia yra pažinimas, &ndash; teigė Deatonas. &ndash; Pajamos, nors svarbios ir savaime, ir kaip žmogaus gerovės komponentas... vis dėlto nėra pagrindinė tos gerovės priežastis.&ldquo; Mokslo vaisiai nėra vien moderniausi farmacijos produktai, tokie kaip vakcinos, antibiotikai, antiretrovirusiniai vaistai ir vaistai nuo kirmėlių. Tai ir sukuriamos idėjos &ndash; jos gali būti nebrangiai įgyvendinamos ir ilgainiui savaime suprantamos, tačiau padeda i&scaron;gelbėti milijonus. Tai, pavyzdžiui, vandens virinimas, filtravimas bei chloravimas; rankų mazgojimas; jodo papildai nė&scaron;čiosioms; kūdikių žindymas ir mylavimas; tu&scaron;tinimasis tualetuose, o ne lauke, gatvėje ar į vandentakius; miegančių vaikų apsauga insekticidu sumirkytais lovų tinkleliais ir viduriavimo gydymas druskos, cukraus ir &scaron;varaus vandens tirpalu. Ir atvirk&scaron;čiai &ndash; pažangą gali stabdyti blogos idėjos, tokios kaip Talibano ir Boko Haramo skleidžiama sąmokslo teorija, kad skiepai sterilizuoja musulmonų mergaites, arba garsių amerikiečių aktyvistų mitas, kad skiepai sukelia autizmą. Deatonas pabrėžia, kad net Ap&scaron;vietos esminė idėja, jog pažinimas padeda gyventi geriau, gali nuskambėti kaip aprei&scaron;kimas tose pasaulio &scaron;alyse, kur žmonės susitaikė su prasta sveikata ir nė nesapnuoja, kad jų institucijos ir tradicijos gali ką nors pakeisti.

Svarbiausia yra pažinimas. Pajamos, nors svarbios ir savaime, ir kaip žmogaus gerovės komponentas... vis dėlto nėra pagrindinė gerovės priežastis.

Mikrobus, kurie gyvuoja tik greitai plisdami nuo žmogaus žmogui kaip įprastas per&scaron;alimo virusas, atranka i&scaron;mokė stengtis, kad ne&scaron;iotojai būtų gyvi ir vaik&scaron;čiotų, taigi spaustų rankas ir apčiaudėtų kuo daugiau žmonių. Mikrobai tampa godūs ir ne&scaron;iotojus nužudo tik tada, jei randa kaip kitaip persikraustyti i&scaron; organizmo į organizmą, pavyzdžiui, per uodus (maliarija), per užkrėstą vandenį (cholera) ar per apkasus, pilnus sužeistų kareivių (1918 m. ispani&scaron;kasis gripas). Lytiniu keliu plintantys patogenai, tokie kaip ŽIV ir sifilis, yra kažkur per vidurį &ndash; jiems reikia ilgo inkubacinio periodo be ai&scaron;kių simptomų, jo metu ne&scaron;iotojai gali užkrėsti ir savo partnerius, o tada mikrobai padaro savo žalą.

&nbsp;

Taigi užkrečiamumo ir plitimo mainai bei mikrobų vystymosi ypatumai niekais verstų teroristų siekius sukelti antra&scaron;čių vertą staigią ir mirtiną epidemiją. Teori&scaron;kai biologinis teroristas gali mėginti pakeisti situaciją sau palankiai radęs patogeną, itin užkrečiantį, greitai plintantį ir pakankamai i&scaron;tvermingą, kad i&scaron;gyventų ne organizme. Tačiau norint i&scaron;veisti tokį tiksliai veikiantį mikrobą reikėtų nacistinių bandymų su gyvais žmonėmis, o tokių teroristai (ką jau kalbėti apie paauglius) veikiausiai neįstengtų atlikti. Tad tikriausiai ne vien sėkmė lemia, kad pasaulis iki &scaron;iol matė tik vieną pavykusį biologinio terorizmo i&scaron;puolį (kai 1984 m. viename Oregono valstijos mieste O&scaron;o kulto nariai salmonelėmis užkrėtė salotas, bet niekas nenumirė) ir grupinę žmogžudystę (2001 m. pa&scaron;tu siuntinėjami juodligės sukėlėjai nužudė penkis žmones). Žinoma, sintetinės biologijos pasiekimai, pavyzdžiui, CRISPR-Cas genų redagavimo technologija, leidžia lengviau čiupinėtis su organizmais, i&scaron; jų ir su patogenais. Tačiau perdirbti sudėtingą i&scaron;sivysčiusią savybę įterpus geną ar du nėra taip paprasta, nes bet kokio genorai&scaron;ka glaudžiai susijusi su visų kitų organizmo genomo genų rai&scaron;ka. Ewaldas pabrėžia, &bdquo;Nemanau, kad bent i&scaron; tolo suprantame, kaip į kokį patogeną įterpti genų variantų kombinacijas, kad jie drauge užtikrintų smarkų plintamumą ir nekintamai stiprų užkrečiamumą žmonėms.

&nbsp;

Biotechnologas Robertas Carlsonas priduria, kad &bdquo;viena i&scaron; problemų kuriant bet kokį gripo virusą yra ta, kad auginimo terpę (ląsteles ar kiau&scaron;inėlius) reikia i&scaron;laikyti gyvą pakankamai ilgai, norint pagaminti naudingą kiekį kažko, kas stengiasi nugalabyti pačią auginimo terpę... Sukurti tokį virusą yra labai labai sudėtinga... Visai tokios grėsmės neatmesčiau, tačiau jei atvirai, daug labiau nerimauju dėl to, ko mums nuolat pamėtėja pati Motulė Gamta.&ldquo;

&nbsp;

O svarbiausia tai, kad biologijos pasiekimai naudojami ir geriems tikslams: geriems vyrukams (o jų kur kas daugiau) jie padeda nustatyti patogenus, i&scaron;rasti antibiotikus, kurie įveikia atsparumą antibiotikams, ir greitai kurti vakcinas. Pavyzdys yra vakcina nuo ebolos viruso, sukurta besibaigiant 2014&ndash;2015 m. protrūkiui &ndash; tada po sutelktų sveikatos priežiūros pastangų mirė ne milijonai, kaip prana&scaron;avo žiniasklaida, o tik dvylika tūkstančių. Ebola tik papildė kitų neteisingai prana&scaron;autų pandemijų, tokių kaip Lassa kar&scaron;tligės, hantavirusinės infekcijos ir SŪRS, kempinligės bei pauk&scaron;čių ir kiaulių gripo, sąra&scaron;ą. Kai kurie patogenai i&scaron; viso per silpni sukelti pandemijas, nes plinta ne eksponentiniu nuo žmogaus žmogui būdu, o per gyvūnus ar maistą. Kitas užgniaužė medikų ir visuomeninės sveikatos priežiūros pastangos. Žinoma, niekas tikrai nežino, ar koks blogas genijus vieną dieną neįveiks pasaulio gynybos ir pok&scaron;taudamas, ker&scaron;taudamas ar dėl &scaron;vento tikslo į pasaulį nepaleis kokio maro.

&nbsp;

***

Bet ar mes nežaidžiame su ugnimi? Pripažinę, kad gyvenimas vis gerėja ir vis daugiau žmonių gyvena geriau, pesimistai netrunka ir atsikirsti. Mes džiugiai lekiame katastrofos link, kaip tas i&scaron; balkono krentantis žmogus, ties kiekvienu auk&scaron;tu vis &scaron;ūktelintis &bdquo;Kol kas viskas gerai&ldquo;. Arba žaidžiam rusi&scaron;kąją ruletę, ir galiausiai mus vis tiek i&scaron;tiks mirtina lemtis. O gal mus i&scaron;tiks koks itin retas įvykis, kuris ant statistinio grėsmių skirstinio &scaron;laito tegalimas tolimame gale, menkai tikėtinas, bet labai pražūtingas.

&nbsp;

Jau pusę amžiaus keturiais apokalipsės raiteliais laikomi gyventojų perteklius, i&scaron;teklių trūkumas, tar&scaron;a ir branduolinis karas. Prie jų neseniai prisidėjo ir egzoti&scaron;kesnių raitininkų kavalerija: nanobotai, kurie mus užtvindys, robotai, kurie pavergs, dirbtinis intelektas, kuris pavers žaliavomis, ir bulgarai paaugliai, kurie savo kambariuose sukurs genocidinį virusą ar nulau&scaron; internetą. &lt;...&gt;

&nbsp;

Kita paskutinės dienos scenarijų sąra&scaron;o blogybė ta, kad žmonijos i&scaron;teklių, intelekto ir nerimo biudžetas yra ribotas. Juk negalime jaudintis dėl visko. Kai kurios grėsmės, pavyzdžiui, klimato kaita ir branduolinis karas, yra neabejotinos ir joms sumažinti prireiks didelio sumanumo ir pastangų. O jei dar pridedam krūvą egzoti&scaron;kų scenarijų, kurių tikimybė mažytė ar nežinoma, akstinas skubiai ką nors daryti tik sumažėja. Neužmir&scaron;kite, kad žmonės tikimybes įvertina prastai, ypač jei jos mažos, užtat vaizduotėje puikiai kuria scenarijus. Jei du scenarijai vienodai įsivaizduotini, jie gali būti laikomi vienodai tikėtini, ir dėl tikros grėsmės žmonės jaudinsis ne labiau nei dėl mokslinės fantastikos siužeto. Ir kuo įvairesnių galimų blogybių žmonės prisigalvoja, tuo labiau tiki, kad kas nors bloga ir atsitiks. &lt;...&gt;

Kuo įvairesnių galimų blogybių žmonės prisigalvoja, tuo labiau tiki, kad kas nors bloga ir atsitiks.

O tai ką mums galvoti apie katastrofines grėsmes? Pradėkime nuo svarbiausio egzistencinio klausimo &ndash; mūsų rū&scaron;ies lemties. Kaip ir kalbėdami siauresniu klausimu apie savo, kaip individų, lemtį, nei&scaron;vengiamai turime susitaikyti, kad esame mirtingi. Biologai juokauja, kad apytikriai visos rū&scaron;ys yra i&scaron;nykusios, nes tokios lemties sulaukė bent 99 procentai kada nors gyvavusių rū&scaron;ių. Tipi&scaron;ka žinduolių rū&scaron;is gyvuoja apie milijoną metų, ir nėra kaip ginčytis, kad Homo sapiens bus i&scaron;imtis.

Pandemijos akivaizdoje: kas mūsų laukia, ką galvoti apie katastrofines grėsmes?

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją