Ypatingiausi pasaulio sportai – nuo populiariojo teniso iki prabangiųjų jachtų
Juokaujama, kad golfo aikštynas – antrasis Donaldo Trumpo Ovalinis kabinetas. Pastaruoju metu ir Lietuvoje populiarėjantys, džentelmenų ir karalių sportu vadinami golfas ir tenisas padeda ne tik palaikyti fizinę formą bei ugdyti ištvermę, tai – socialios, stilingos ir laikui nepavaldžios sporto šakos. Na, o nuosava jachta šaukte šaukia – gyvenimas pavyko!
Populiariausias – tenisas
Remiantis tokiais kriterijais kaip fanų bazės dydis, populiarumas internete ir socialinėje medijoje, atstovaujamų šalių ir profesionalių lygų skaičius, rėmimo sutartys, sportininkų atlygis, lauko tenisas jau ne vienus metus išrenkamas populiariausiu sportu tarp nekomandinių sporto šakų. Šis universalus žaidimas – sakoma, kad jį gali žaisti bet kas, nulaikantis rankoje raketę, – populiarus visame pasaulyje.
Be abejo, įtakos teniso populiarumui tam tikroje šalyje turi aukštos jos atstovų vietos reitinguose. Panašų efektą, sužibus Ričardo Berankio žvaigždei, matėme ir Lietuvoje. Kita vertus, teniso atveju geografija labai plati – jo geriausių žaidėjų šimtuke yra pabuvę net 45 valstybių atstovai, o bent vieną Didžiojo kirčio turnyrą yra laimėję žaidėjai iš 30 šalių. Pasaulyje suskaičiuojamas daugiau nei milijardas šio sporto gerbėjų, tarp jų gausu viso pasaulio karališkųjų šeimų atstovų, politikų ir garsenybių.
Tenisas padeda ugdyti savikontrolę, greitą reakciją ir ištvermę, leidžia atsikratyti streso, todėl nenuostabu, kad šį pomėgį tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje renkasi daugybė verslininkų. Skirtingai nei kitos sporto šakos, jis vienodai populiarus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tenisas užima pirmąją vietą ir pagal lyčių lygybės kriterijų – jo vyrų ir moterų turnyrai vyksta lygiagrečiai, nesiskiria ir prizinių fondų dydis. Šie, beje, taip pat pirmauja tarp individualių sporto šakų pagal dydį.
Rogeris Federeris atsidūrė 2018 metais žurnalo „Forbes“ sudaryto daugiausia uždirbančių sportininkų vyrų šimtuko septintoje vietoje, o moterų sąraše tenisininkėms priklauso net aštuonios pirmojo dešimtuko vietos. Pirmojoje, be abejo, Serena Williams. Teniso žaidėjai populiarūs tarsi roko žvaigždės. Toks, beje, buvo ir garsiausias lietuvių kilmės tenisininkas Vitas Gerulaitis. Ir nors anksti žuvo dėl nelemto nelaimingo atsitikimo (apsinuodijo anglies monoksido dujomis), savo gyvenimą nugyveno audringai – mėgo šėlti vakarėliuose, susitikinėjo tik su modeliais ir bičiuliavosi su tokiomis žvaigždėmis kaip Mickas Jaggeris bei Stevenas Tyleris.
Kada gi taip išpopuliarėjo šis žaidimas? Ankstyviausių jo ištakų istorikai ieško XII amžiaus Prancūzijoje. Tiesa, tuomet jis dar buvo žaidžiamas be rakečių, kurios atsirado tik XVI amžiuje. Tuo metu žaidimas gavo ir savo pavadinimą – tenez (liet. laikyk, gaudyk). Vis tik jo dar negalima vadinti tikruoju tenisu, nes jis būdavo žaidžiamas uždarose patalpose. Galima sakyti, kad į lauką tenisą „ištraukė“ žoliapjovės išradimas 1830-aisiais. O tikrojo, šiuolaikinio laiko teniso išradėju laikomas britų karininkas Walteris Cloptonas Wingfieldas, 1873 metais užpatentavęs žaidimą su visais privalomais atributais – tinklu, stulpais, kamuoliukais ir, svarbiausia, taisyklėmis.
Žaidimas labai greitai populiarėjo, pirmasis jo turnyras buvo surengtas jau 1874 metais Birmingamo lauko teniso klube. Pirmasis prestižinis Vimbldono turnyras įvyko 1877-aisiais. Į JAV tenisą iš atostogų Bermudoje parvežė aukštuomenės liūtė Mary Ewing Outerbridge, susižavėjusi jį ten žaidusiais britų kariškiais. O į Lietuvą – grafas Tiške-vičius, 1900 metais įsirengęs pirmąją teniso aikštelę Astravo dvare. Iš pradžių nauji aikštynai radosi labai iš lėto, pirmasis klubas buvo įsteigtas tik praėjus dar dvidešimčiai metų. O štai šiandien Lietuvoje suskaičiuojama jau apie tris šimtus aikštynų, ir, kalbama, ne visi norintys juose išsitenka.
Seniausias – golfas
Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei trisdešimt penki tūkstančiai golfo aikštynų. Daugiausia jų – per penkiolika tūkstančių – įrengta JAV. Antrąją vietą dalijasi Japonija ir Kanada. Pastarąjį dešimtmetį lyderes vejasi Kinija, kur ilgą laiką šis žaidimas buvo uždraustas.
Paradoksalu, nes kai kurie istorikai mano, kad golfo prototipas viduramžiais atkeliavo į Europą būtent iš čia. Kiti randa jo analogų dar Romos imperijoje ir tvirtina, kad jis pasiekė Vakarų Europą jau pirmajame mūsų eros amžiuje. Vis tik modernaus golfo tėvyne vadinama Škotija ir šiandien pirmaujanti golfo aikštynų skaičiumi vienam gyventojui. Pirmąja golfo paminėjimo data laikomi 1457-ieji, kai Škotijos karalius Jokūbas II išleido jį draudžiantį dekretą – esą žaidimas atitraukia dėmesį nuo šaudymo iš lanko pratybų.
Jau 1502 metais šį draudimą atšaukė ir pats golfą pamėgęs Jokūbas IV. Seniausiu pasaulyje golfo klubu laikomas taip pat Škotijoje, Sent Andruse esantis aikštynas, dar vadinamas „Golfo namais“, „Golfo katedra“ ir golfo žaidėjų meka. Būtent čia 1764 metais atsirado dabartinis aštuoniolikos duobučių standartas. Karališkasis ir istorinis Sent Andruso golfo klubas (R&A) drauge su Jungtinių Valstijų golfo asociacija bei Tarptautine golfo federacija yra vienas iš trijų pagrindinių golfo valdymo organų.
Golfo Grand Slamą sudaro keturi pagrindiniai turnyrai: seniausias, nuo 1860 metų An-glijoje ir Škotijoje organizuojamas atvirasis Britanijos turnyras, ir Amerikoje vykstantys – atvirasis JAV (nuo 1895 m.), JAV PGA (nuo 1916 m.) ir Meistrų (nuo 1934 m.). Olimpinėse žaidynėse golfas debiutavo 1900 metais, dar kartą buvo žaidžiamas 1904-aisiais, o vėliau iš programos dingo, kol 2016 metais vėl grįžo į Rio olimpines žaidynes. Daugiausia olimpinių golfo medalių turi JAV žaidėjai. Būtent jie karaliauja ir visų laikų geriausių golfo žaidėjų dešimtuke. Pirmąją vietą pagal pergalių didžiuosiuose turnyruose skaičių užima 2005 metais profesionalaus žaidėjo karjerą baigęs, Auksiniu lokiu pramintas Jackas Nicklausas (18), antrasis – vis dar aikštynuose karaliaujantis Tigeris Woodsas (15), o trečioje vietoje esančio Bobby Joneso (13) niekas nepaveja dar nuo 1930-ųjų.
Žinoma, golfas – ne tik populiari sporto šaka, bet ir malonus laisvalaikio praleidimo būdas neprofesionalams. Aktyviai jį žaidžia daugelis garsenybių: kitų sporto šakų atstovai plaukikas Michaelas Phelpsas, ledo ritulininkas Wayne’as Gretzky, krepšininkas Michaelis Jordanas, tenisininkas Andy Roddickas, atlikėjai Adamas Levine’as, Justine’as Timberlake’as ir Kenny G, aktoriai Jackas Nicholsonas, Samuelis L. Jacksonas, Matthew McConaughey, Markas Wahlbergas, Catherine Zeta-Jones ir Cameron Diaz. Tikriausiai aistringu golfo žaidėju buvo ir astronautas Alanas Shepardas, 1971 metais tapęs pirmuoju ir kol kas vieninteliu žmogumi, žaidusiu golfą Mėnulyje.
Golfas tradiciškai populiarus ir tarp JAV prezidentų. Jį dažnai žaisdavo buvęs prezidentas Barackas Obama, itin mėgsta ir Donaldas Trumpas. Žinoma, kodėl gi nemėgti, kai turi nuosavus golfo aikštynus?
O štai Lietuvos golfo federacijos tikslas – sugriauti mitą, kad golfas brangus, tik išrinktiesiems skirtas žaidimas. Siekiant jį populiarinti golfo klubuose organizuojamos atvirų durų dienos, nuolat rengiami turnyrai. Panašu, kad strategija pasiteisina – golfo entuziastų skaičius Lietuvoje auga: 2018 metų sezone registruotų žaidėjų skaičius perkopė tūkstantį. Tiesa, profesionalių žaidėjų kol kas turime tik du – Arną Kauną ir Juozapą Budrikį. Kita vertus, savo istoriją Lietuvoje golfas pradėjo skaičiuoti tik 2000-aisiais, kai Didžiosiose Lapėse buvo įrengtas devynių laukų golfo aikštynas. Šiuo metu Lietuvoje jų veikia šeši: jau minėtas pirmasis golfo klubas „Elnias“ (Kauno r.), „Sostinių golfo klubas“ (Elektrėnų sav.), „Europos centro golfo klubas“ (Vilniaus r.), golfo klubas „Vilkė“ (Druskininkų sav.), „National Golf Resort“ (Klaipėdos sav.) ir „The V Golf Club“ (Vilniaus r.).
Brangiausias – jachtos
Pirmieji pramoginiai laivai atsirado ir savo pavadinimą – jachta (ol. medžioklė) gavo Olandijoje. Buriavimas kaip laisvalaikio praleidimo būdas pradėjo populiarėti septynioliktojo amžiaus viduryje Anglijos karalių dėka. Vėliau, išradus garo variklį, paplito ir daug greitesnės bei manevringesnės motorinės jachtos. Kartu radosi ir iki šiol besitęsianti draugiška priešprieša tarp burinių ir motorinių jachtų entuziastų. Žinoma, pramoginiai laivai visada buvo turtingųjų prerogatyva, todėl, kilusios iš nedidelių lengvų laivelių, jachtos pamažu didėjo, šiems varžantis, kas pasistatys įspūdingesnę ir prabangesnę. Varžybas kiek pristabdė Pirmasis pasaulinis karas Europoje ir Didžioji depresija bei Volstrito ekonomikos krizė Amerikoje. Tačiau pastaruosius trisdešimt metų tiek pagaminamų jachtų skaičius, tiek jų dydis vėl smarkiai auga, o pramoginės kelionės darosi komfortiškesnės ir nuolat populiarėja.
Jachta vadinamas bet koks asmeninėms kelionėms, pramogoms ar sportui skirtas burinis ar motorinis laivas, nepriklausomai nuo jo dydžio – nepamirštamų įspūdžių gali suteikti ir šešių metrų ilgio laivelis. Be abejo, Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos Rivjerose vasarą ar Karibų jūroje žiemą akį labiausiai traukia didžiosios jachtos.
Vadinamųjų superjachtų bumas prasidėjo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ėmus sparčiai tobulėti techninėms galimybėms, ir, žinoma, leidžiant finansinėms. Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama per šeši su puse tūkstančio superjachtų. Didžiausios jų – „Azzam“ – ilgis siekia daugiau nei šimtą aštuoniasdešimt metrų, ji gali pasiekti daugiau nei trisdešimties mazgų greitį. Jachta priklauso Abu Dabio emyrui Chalifai bin Zajedui Al Nahjanui. Deja, dėl kruopščiai saugomo šeicho privatumo apie jos interjerą žinoma nedaug, tik tiek, kad jachta įrengta prabangiu ampyro stiliumi.
2013 metais vokiečių gamintojų „Lürsen“ pastatyta „Azzam“ išstūmė į antrąją vietą didžiausių jachtų sąraše karaliavusią Romano Abramovičiaus „Eclipse“, pravardžiuojamą „pusantro milijardo dolerių vertės jachta“. Tiesa, tikroji jos pagaminimo kaina mažesnė – „viso labo“ penki šimtai milijonų. Jachtoje, be septyniolikos kajučių, įrengti karališkieji apartamentai, SPA, sporto salė, dvi sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, du didžiuliai baseinai, vieno kurių dugnas pakyla ir paverčia baseiną šokių aikštele. Laivo įgulą sudaro daugiau nei aštuoniasdešimt narių.
Jachtoms vis didėjant ir tampant prabangesnėms, auga ir reikalavimai jų personalui – septynių žvaigždučių lygio servisas jau tapo superjachtų norma. Pramoginių laivų istorijos pradžioje pagrindinis akstinas įsigyti jachtą buvo meilė jūrai ir buriavimui, šiandien jachta – statuso simbolis, priedas prie privalomo asmeninio lėktuvo, sraigtas-parnio ir kitų prabangos prekių paketo. Kita vertus, greta nuosavybės egzistuoja ir aktyvi užsakomųjų jachtų rinka – pasimėgauti prabanga ir malonumais galima ir nekvaršinant galvos dėl laivo išlaikymo ar priežiūros. Toks pramoginės laivybos modelis ilgą laiką buvo populiariausias tarp lietuvių, bet pastaruoju metu laivų savi-ninkų daugėja ir pas mus.
Prieš kelerius metus Nidos uoste akį traukė savo dydžiu išsiskirianti „Loreta“. Septyniolikos metrų ilgio laivas tuomet buvo didžiausia ir naujausia motorinė jachta Lietuvoje. Standartinės įrangos jachta vienam lietuvių verslininkui atsiėjo per milijoną eurų. „Loretos“ degalų bako talpa – 2,8 tūkstančio litrų, nepasipildydama degalų ji gali nuplaukti per septynis šimtų kilometrų. Laivą varo du po 435 arklio galias turintys dyzeliniai varikliai, padedantys jachtai pasiekti iki 21 mazgo greitį. Laive įrengti trys miegamieji ir visa reikalinga buitinė įranga. Be abejo, Lietuvoje siūlomos laivų priežiūros ir laikymo sąlygos dar negali lygintis su užsienio uostų teikiamomis paslaugomis, tačiau situacija po truputį gerėja – daugėja naujų laikymo ir serviso vietų, tvarkoma senųjų infrastruktūra. Tikėtina, kad tai paskatins pramoginės laivybos populiarėjimą, juolab kad norint įsigyti nuosavą laivą nebebūtina kreiptis į užsienio agentus ir gamintojus – turime puikiai vertinamų savų.
