Tvirtas NE mikrobams
Įsibėgėjęs ruduo daugumą įsuka į peršalimų ir įvairių ligų karuselę. „Dažnai tėvai, vos pajutę pirmuosius simptomus ar išgirdę vaiką šniurkščiojant nosytę, ima save kaltinti: galbūt ir vėl nepakankamai sustiprino vaiko imunitetą, galbūt jis per mažai valgė daržovių, o gal vartojo neveiksmingus vitaminus“, – patirtimi dalijasi vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė ir priduria, kad imuniteto stiprinimas – ne visada tinkama išeitis.
Imuninės sistemos galaktika
„Imuninė sistema – milžiniška ir sudėtinga galaktika, kurioje turi sutarti, sugyventi ir kartu darniai veikti daugybė įvairių pasaulių. Tai ir imuninės sistemos organai, ir milžiniškas kiekis imuninių ląstelių, ir cheminių junginių, o kur dar gerosios bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys kūne. Kad būtume apsaugoti nuo iš aplinkos į organizmą patekusių kenksmingų mikroorganizmų bei savo pačių klaidų, imuninei sistemai reikia šiuos pasaulius suderinti ir priversti dirbti išvien“, – vaizdžiai aiškina gydytoja ir nuramina, kad imuninė sistema bręsta kartu su vaiku, todėl, jei jis nesirgs, neišmoks ir pasveikti. Tik ligos metu imunitetas mokosi sukelti uždegimą, tinkamai sureguliuoti visų imuninės sistemos komponentų veiklą taip, kad viskas vyktų kaip per sviestą.
Imuninė sistema – milžiniška ir sudėtinga galaktika, kurioje turi sutarti, sugyventi ir kartu darniai veikti daugybė įvairių pasaulių.
(Ne)stiprinti imunitetą
I. Plėštytė-Būtienė neslepia dažnai sulaukianti klausimo: „Ar imuniteto stiprinimas tikrai naudingas?“ Atskleidžia, kad išgirdus tokį klausimą taip pat norisi atsakyti klausimu: „O kurią imuninės sistemos dalį norite sustiprinti? Ir kodėl manoma, kad ją reikia stiprinti?“
Pastaruoju metu gydytoja pastebi itin daug vaikų, kuriems imuninės sistemos stiprinti visai nereikia. „Ji jau yra per stipri ir pernelyg įjautrinta, – sako gydytoja. – Pavyzdžiui, alergiško vaiko. Juk pats alergijos apibūdinimas jau viską ir pasako – tai per didelis ir iškreiptas imuninės sistemos atsakas į alergeną.“ I. Plėštytė-Būtienė pastebi, kad alergiškų vaikų nuolat vis daugėja ir perspėja, kad, jei alergijos simptomai nėra kontroliuojami, į aplinkos dirgiklius ar mikrobus tokių vaikų imunitetas taip pat reaguoja per stipriai.
Imuninė sistema bręsta kartu su vaiku, todėl, jei jis nesirgs, neišmoks ir pasveikti.
„Arba jei vaikui padidėję adenoidai, tonzilės, kaklo limfmazgiai. Limfinio audinio išvešėjimas parodo, kad imuninė sistema veikia itin aktyviai ir limfmazgiuose vyksta intensyvi imuninių ląstelių gamyba. Jei ji tokia intensyvi, vaikas tik ir ieško, kur tą aktyvumą išnaudoti. Deja, kalti lieka patys nekalčiausi virusai ar bakterijos, esančios aplinkoje. Ir, užuot vaiko imuninė sistema su nauja liga susidorojusi tinkamai, ramiai, subalansuotai, mikrobą pradeda naikinti chaotiškai ir pernelyg audringai“, – pasakoja specialistė.
Mikrobiotos pagalba
Imuninei sistemai nuraminti į pagalbą galima pasitelkti mikrobiotos pasaulį, jos reikšmė imuninės sistemos formavimuisi mokslininkų jau seniai nustatyta. Gydytojos teigimu, bakterijos, gyvenančios organizme, ypač žarnyne, ne tik padeda sureguliuoti virškinimo veiklą, bet ir moko vaiko imuninę sistemą atpažinti draugiškus ir pavojingus mikrobus. Subalansuota ir įvairi mikrobiota nepalieka vietos ligas sukeliantiems mikrobams, konkurenciniu būdu juos pašalina, be to, padengia žarnyno bei kvėpavimo takų gleivines ir taip saugo nuo jų pažeidimo.
Imuninės sistemos moduliatoriai
„Kadangi bakterijos – gyvi organizmai, nustatyta daugybė cheminių junginių – postbiotikų, – kuriuos jos išskiria. Patekę į organizmą postbiotikai dalyvauja įvairiausiuose imuninės sistemos veiklos procesuose ir juos reguliuoja“, – pasakoja I. Plėštytė-Būtienė ir pabrėžia, kad pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas ir prebiotikams.
Anksčiau buvo manyta, kad prebiotikai – tai tik nevirškinamos mūsų fermentų skaidulos, kurios yra maistas bakterijoms ir pagalba tuštinimosi procesui reguliuoti. Ir tai tiesa – maistas, pripildytas skaidulų, t. y. prebiotikų, aktyvuoja žarnyną ir saugo nuo vidurių užkietėjimo ir lėtinių uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo, tačiau, be šių funkcijų, apie prebiotikus kalbama ir kaip imuninės sistemos moduliatorius. Jau nustatyta, kad prebiotikai gali tiesiogiai paveikti žarnyno mikrofloros bakterijų kiekį ir sudėtį, o esant disbiozės (mikrobiotos disbalanso) simptomams, tokiems kaip pilvo pūtimas, skausmas, pilnumo jausmas pilve, nereguliarus tuštinimasis, išauga dažnų kvėpavimo takų infekcijų rizika.
Žarnyno ir kvėpavimo sistemos simbiozė
Pasak vaikų gydytojos, žarnynas ir kvėpavimo sistema – itin glaudžiai susiję. Sutrikus mikrobiotai žarnyne, sutriks ir apsauginės mikrobiotos funkcijos kvėpavimo takuose. Prebiotikai taip pat tiesiogiai veikia visą imuninę sistemą, nepriklausomai net nuo mikrobiotos. „Įvairių rūšių prebiotinės skaidulos per žarnyno epitelio ir imunines ląsteles reguliuoja imuninį atsaką visame organizme: kai reikia, paslopina pernelyg audringą uždegimą, kai reikia, jį suaktyvina ir sureguliuoja imuninių ląstelių veiklą“, – pasakoja I. Plėštytė-Būtienė ir pataria: supratus, kad vaiko imuninė sistema pernelyg įsijautrinusi ir išsiderinusi, pagalbos kreiptis į prie-, pro- ir postbiotikus.
Ji rekomenduoja Dr.OHHIRA® fermentuotą augalinį ekstraktą, kurio sudėtyje yra itin didelis kiekis skaidulinių medžiagų, t. y. prebiotikų iš 15 augalų (daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūrų dumblių), fermentuotų kartu su probiotinėmis kultūromis ir to paties prekės ženklo probiotikus, kurių sudėtyje yra 12 rūšių draugiškų organizmui aktyvių bakterijų. „Kadangi šie probiotikai yra aktyvūs, kapsulėse esantys postbiotikai iš karto pradeda veikti ir moduliuoti imuninę sistemą“, – sako gydytoja. Pasak jos, imuninė sistema mokosi visą gyvenimą: nuo pat naujagimystės iki žilos senatvės, todėl vaikams svarbu padėti pamokyti imuninę sistemą tvarkingai ir be panikos sutikti ligas sukeliančius mikrobus ir pasakyti jiems tvirtą „ne“.
