Mados dizaineriai, atsigręžę į gamtą ir pakeitę prabangos sąvoką

Mada yra viena pirmųjų tarp visų industrijų, reaguojančių į įvairiausias tarptautines aktualijas. Pasauliui masiškai keliant nepailstančias bangas dėl ekologinių problemų, sustoti neketinančio vartotojiškumo ir su etika vis labiau prasilenkiančių mados įpročių, ši estetikos industrija staigiai reaguoja ir vieningai stoja į kovą. Mados pasaulio įprotis būti konkurencinga ekologijos problemai vienijasi ir stoja į vieną pusę.

Visiška tiesa, kad mados industrija dar visai neseniai nė nemąstė apie etiką. Tai įrodo netgi plačiai skambanti frazė „grožis reikalauja aukų“. Šiandien šį seną įsitikinimą mindo vienas dizaineris po kito. Kaip jie tai daro? Garsiausi mados kūrėjai gana sparčiai keičia esminius mados gamybos principus. Sąmoningas požiūris į mados gamybą privertė dizainerius pakeisti prabangos sąvoką ir vietoje neetiškai išgaunamų medžiagų (kailio, odos, tekstilės) naudoti draugiškus žmogui ir etiškus gamtai išteklius. Į šį etiškesnės, tvarios mados ratą jau įsitraukė Gucci, Jimmy Choo, Michael Kors, Prada, Coach, Calvin Klein, DKNY, Giorgio Armani, Tommy Hilfiger ir kt. – šie prekės ženklai atsisakė tikro kailio ir egzotiškos odos ir jau ima palikti žymę tvarios mados link. Kad ir kaip būtų, daugeliui ji – nedidelė, bet daug žadanti.

O kiti dizaineriai, tokie kaip Stella McCartney, Vivienne Westwood, Nicholas Kirkwoodas savo kolekcijoms suteikė etiškesnį braižą. Ką reiškia būti tvariu prekės ženklu? Paprastai tariant, tvarūs prekės ženklai įsipareigoja savo gamyboje naudoti tik organiškai užaugintas, perdirbtas medžiagas, etiškai gaunamą vilną, kašmyrą bei šilką. Tačiau tai – tik paviršius. Prekių ženklai stengiasi būti sąžiningi ir atviri su savo klientais. Šiandien jų politika – atvirai demonstruoti prekės ženklo gamybos procesą, jame naudojamas medžiagas, kurios turi būti natūralios, išgautos etiškai, nesuteikiant žalos nei florai, nei faunai, nei atmosferai. Čia negali būti naudojami pavojingi ar agresyvūs chemikalai, o fabrike dirbantys žmonės negali būti išnaudojami. Tačiau tai – labai abstraktūs tvarios mados principai, mat šis judėjimas išsiplečia į kur kas platesnę sąvoką.

Kai pasisuka kalba apie tvarią, etišką madą, pirmasis vardas, atėjęs į galvą, yra S. McCartney. Britų dizainerė etiškai madai duoklę atidavė dar nė nespėjus praverti mados namų durų – 2001-aisiais.

„Ekologija“ neturėtų būti žodis, kuris kaipmat sukelia avižinės košės spalvos rūbų ar aksesuarų asociaciją, kurie yra apdribę ir neturintys jokios prabangos, grožio, geismo užuominos ar detalių“, – sakė S. McCartney. Būtent šiuo sakiniu dizainerė vadovaujasi nuo pat pirmosios savo kolekcijos. Išskirtinė mados kūrėja tvarios mados principą savo prekės ženklui įteisino dar pirmaisiais veiklos metais ir šiandien yra vadinama jo pradininke bei tvirta, bet kantria revoliucioniere. S. McCartney savo kuriamomis kolekcijomis įsipareigojo gerbti žmoniją, gyvūnus, gamtą ir natūralų gamtos ratą. Jos moto paprastas – jokių kailių, jokios odos ir jokių plunksnų.

Stella McCartney mados namų protokolas teigia dirbantis už gamtą, o ne prieš ją. Todėl mados namai natūralų kašmyrą pakeitė į perdirbtą „Re.Verso ™“, kurį jie išgauna perdirbdami gamyklines natūralaus kašmyro liekanas, kurios įprastu atveju gamyklų yra išmetamos ir nenaudojamos. Taip mados namai paneigia tvyrojusį mitą apie kašmyrą kaip apie prabangos prekę, nes šiandien ji prieinama visur ir visiems. O svarbiausia – išgaunama etiškiau.

Dizainerė medžiagas renkasi išskirtinai atsakingai – viskozę ji išgauna iš ypa

rūpestingai kontroliuojamų, sertifikuotų Švedijos miškų ir tam tikra prasme stengiasi prisidėti prie jų saugojimo. O vieną dažniausiai naudojamų medžiagų medvilnę mados namai stengiasi išgauti organišku būdu. Ar žinai, kad 1 kg medvilnei pagaminti reikia 20 tūkst. litrų vandens? Gamybos metu naudojama įvairūs pesticidai ir chemikalai, kurie apnuodija ne tik gamtą, bet ir ūkininkus bei gyvūnus. Būtent todėl daugiau nei pusė Stella McCartney kolekcijose naudojamos medvilnės yra organiška, kurią išgaunant nenaudojama genetiškai modifikuotų sėklų ir toksiškų pesticidų. Todėl iš tiesų Stella McCartney mados namai yra mada, padedanti žemei. Nesunku suprasti, kad dizainerė į tvarumą savo kuriamuose rūbuose žiūri akylai – net metalus užtrauktukams, užsegimams ir kitoms dizaino detalėms ji naudoja perdirbtą ir perdirbamą metalą.

S. McCartney kasdien vis giliau įspaudžia savo pėdą tvarios mados puslapyje. 2019 metais ji išleido akinių nuo saulės kolekciją, kurie pagaminti iš bioacetato, medžiagos, kurios daugiau nei pusę sudedamųjų dalių sudaro natūralūs šaltiniai. Apskritai šių metų dizainerės kolekcija buvo išskirtinai dedikuota Amazonės miškų išsaugojimui, ji vadinosi „There She Grows“, tad ekologiški akiniai šiuo atveju yra kaip gardi vyšnia ant torto.

Būtent S. McCartney ne tik žodžiais, bet ir veiksmais kovoja už draugiškesnę, jautresnę madą ateityje.

Tinklus į tvarią madą užmetė ir dizainerė Vivienne Westwood. Jos žvilgsnis krypsta beprotišku greičiu spartėjančių klimato problemų, kurios atvirai stovi žmonijai prieš akis, link. Ši kaprizinga maištautoja ėmė kelti protestus ne kur kitur, o savo kolekcijose. Šių mados protestų sunku nepastebėti – naudodama tik drabužius, dizainerė kolekcijose išraiškingai ir garsiai pademonstruoja savo pareiškimą. Jos podiumai tampa protestų aikštėmis, kuriuos užplūsta ryžtingi modeliai su grėsmingais plakatais: „Klimato revoliucija“, „Tarša yra nusikaltimas“, „Aš nesu teroristas“ ir pan. Madingam protestui skirti drabužiai dažniausiai būna išplėšyti ir išpiešti netvarkingomis frazėmis bei dažais. Štai 2012-aisiais dizainerė netgi bendradarbiavo su „Greenpeace“ ir nuo to laiko nė karto nesuklydo rengdama madingus politinius protestus. Štai viena iš jos kolekcijų buvo pasiūta vien iš nebenaudojamų tentų ir senų marškinėlių, o ji pristatyta Nairobyje.

Vienas iš prabangios mados kūrėjų – Nicholas Kirkwoodas į mados pasaulį atėjo pristatydamas prabangias odines kurpaites moterims. Šiandien šis britų dizaineris prisiėmė mados inovatoriaus titulą ir pristatė naują prabangos braižą... tiksliau sakant, apavą. N. Kirkwoodas į savo išskirtinio švelnumo kurpaičių meniu įtraukė vieną moderniausių šiuolaikinių išradimų mados pasaulyje – rauginto rabarbaro odą. Tai – išskirtinio švelnumo ir patvarumo medžiaga, kurios tekstūra ir pojūtis gali apgauti ne vieną. Šių batelių kulnas yra pagamintas iš perdirbto plastiko ir taip pat dengtas oda, padas – iš sudėtinės perdirbtos odos. Įprasta mados pramonėje naudojama oda būna paruošiama chrome, kuris yra kenksmingas ne tik aplinkai, bet ir pačiam odos apdirbėjui. O rabarbaras yra visiškai nekenksminga, natūrali ir tvari medžiaga odos rauginimui. Be to, N. Kirkwoodas teigia, jog taip apdirbta oda yra nealergizuojanti.

O egzotinės odos skandaluose mirgantys Hermès mados namai sukūrė specialią pasauliui morališkai „brangią“ kolekciją. Nors šie mados namai dar netarė „sudiev“ natūraliai odai, jų dizaineris nusprendė sukurti specialią perdirbtų liekanų liniją. Ją sudaro nedideli aksesuarai, pagaminti iš porceliano arba egzotinės odos atplaišų.

Be to, vienas laukiamiausių mados pasaulio sprendimų įvyko 2018-aisiais. Gucci mados namai atsisakė tikrų kailių, bet pasiliko netikrus kailius, jų detales ir puošybą. Prabangos sinonimą turintys Gucci mados namai teigia atradę prabangią alternatyvą tikram kailiui ir žengė žingsnį etiškesnės mados link. „Gucci yra toks matomas, toks žinomas prekės ženklas, tad turime tai naudoti geriems tikslams“, – teigė Gucci generalinis direktorius Marco Bizzarri, tikėdamasis, kad jų žingsnis paskatins daugiau prabangių prekės ženklų savo mados gamyboje panaikinti žiaurumą.

Elegantiškasis mados dalyvis Giorgio Armani iš savo medžiagų meniu kailį ištrynė 2016 metais. Dizaineris paskelbė apie atsinaujinusį mados namų požiūrį į pasaulines problemas ir ėmė garsiai rūpintis mados industrijos keliama grėsme pasaulinei gerovei. Šiandien G. Armani siekia išlaikyti savo tikrąjį estetikos DNR, tačiau tai daryti jautriai žvelgiant į pasaulio grėsmes, kartu mokant žmones ne tik mados, bet ir socialinių tendencijų.