Prancūzaitė ir „fille Américaine“ - mada, gimusi iš Prancūzijos ir JAV draugystės
Draugiški mados santykiai tarp JAV ir Prancūzijos plėtojosi nuo pat „L’Officiel“ įkūrimo. Žurnalas ištisus dešimtmečius vienijo amerikietes ir paryžietes.
Savotiška draugystė ir tarpusavio supratimas tarp Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o ypač tarp Paryžiaus ir Niujorko, egzistavo dar gerokai prieš pirmojo „L’Officiel“ numerio pasirodymą 1921 metų liepą. Abiem šalims būdinga aistra madai, panašus supratimas, ką reiškia būti savaip elegantiškam, o visa tai ištisus dešimtmečius atsispindėjo ir „L’Officiel“ puslapiuose. Žurnalas tapo priemone reklamuoti Prancūzijos mados pramonę, visi straipsniai buvo verčiami į anglų kalbą, aptariamos amerikietiškos kolekcijos, konkrečiai Amerikos pirkėjams buvo rašomi ir specialūs tik angliški straipsniai.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose pirmieji „L’Officiel“ redaktoriai, pavyzdžiui, Yves’as-Georges’as Prade, ypač pabrėždavo bendrą JAV ir Prancūzijos meilę madai. Tuo metu vyravo įsitikinimas, kad Prancūzija yra kone vienintelis mados šaltinis, eksportuojantis produkciją į dėl jos pamišusią Ameriką. Buvo manoma, kad tik niujorkiečiai geba tikrai suprasti ir įsisavinti paryžietišką prabangą.
1926 metais, kylant prancūziškos mados klastočių skaičiui, „L’Officiel“ liko ištikimas Paryžiui, o leidinio įkūrėjo žmona E. May Brunhes net parašė straipsnį, gindama Prancūzijos madą nuo Amerikos sukčių. Visgi, meilė neišblėso ir tarptautiniai santykiai toliau klostėsi. 1927 metais „L’Officiel“ pradėjo skiltį „Paryžius–Niujorkas“, kurioje transatlantiniams skaitytojams aprašydavo socialinį miestų gyvenimą, po vienu mados stogu talpindamas abiejų miestų gyventojus.
Bėgant metams prie žurnalo komandos prisijungė ir amerikiečiai korespondentai, apie mados industriją rašydami iš amerikietiškos perspektyvos. Lyg Colette personažas, į viską žvelgiantis elegantišku niujorkietės Paryžiuje žvilgsniu. Galiausiai pirmasis tarptautinis numeris pasirodė 1976 metais Niujorke. Antrojoje XX amžiaus pusėje „Amerikietė Paryžiuje“ buvo labai dažna tema, redakcinėje skiltyje amerikietės skatintos tapti paryžietiško gyvenimo dalimi, kurtas įspūdis, kad JAV yra didžiausias Prancūzijos užsienio sąjungininkas mados srityje. Daugybėje straipsnių aprašyta, kaip prancūzės vaikšto Manhatano gatvėmis, o nuotykių ištroškusios amerikietės pasivaikščiojimams renkasi Sen Žermeno bulvarą. Dešimtajame dešimtmetyje amerikiečių garsenybės „L’Officiel“ puslapiuose ėmė šmėžuoti taip pat dažnai kaip prancūzės, daugelis sulaukdavo dėmesio dėl savo prancūziško gyvenimo būdo ir persikraustymo į Paryžių. Taigi, „L’Officiel“ puslapiuose „fille Américaine“ (liet. amerikietė mergaitė) tapo dažna heroje.
Neretai lyg tarp kita ko aprašyti Niujorkas, Los Andželas, Majamis netruko tapti mados miestais ir savitų stilių mados sostinėmis. Visgi, pats didžiausias Amerikai skirtas leidinys pasirodė 1975 metais, minint du šimtąsias JAV įkūrimo metines. Žurnale spausdinta gausybė Amerikos kraštovaizdžio nuotraukų greta prabangos ar mados prekių, skirtingi straipsniai aprašė vis kitas valstijas – nuo Majamio iki Misūrio. Kiekviename puslapyje buvo aprašoma kuri nors valstija, publikuojamas jos vaizdas, o šalia priderinti prancūziškos aukštosios mados kūriniai. Šis specialus liepos 4-osios leidinys tik dar kartą pabrėžė Amerikos svarbą pasaulinei mados rinkai. Visą dešimtąjį dešimtmetį „L’Officiel“ skyrė apie pusę savo temų Amerikos dizaineriams, butikams ir įvykiams. Tad 2017 metais pradėtas leisti „L’Officiel USA“ tik dar labiau sustiprino visą amžių besiklostančią draugystę.
Visada buvo pabrėžiama, kad Prancūzija yra „L’Officiel“ gimtinė, o antrieji namai – JAV. Neretai žurnalo puslapiuose šmėžuodavo abiejų šalių vėliavose esančios raudona, balta ir mėlyna. Prancūzijoje šių spalvų derinys jau seniau buvo traktuojamas kaip madingas pareiškimas – XVIII amžiaus pabaigoje prancūzų revoliucionieriai šių spalvų kokardas segėjo prie kepurių, išreikšdami savo politinę ištikimybę. Neretai Christian Dior, Guy Laroche ir Givenchy dizainuose ar reklaminėse kampanijose matomos šios spalvos rado konceptualų būdą, kaip kartu reprezentuoti ir Prancūziją, ir JAV. Patriotizmui pažadinti, siekiant pabrėžti bendrystę tarp šalių, mėlynos, baltos ir raudonos spalvos rado vietą ir XXI amžiaus žurnalo puslapiuose.
Šiandien frankoamerikietiška mada jau turi ir savo atstoves, tokias garsenybes kaip Lily-Rose Depp, Camille Rowe, Marion Cotillard ir Léa Seydoux. Tarp nesuskaičiuojamų straipsnių, „TikTok“ ar „Instagram“ įrašų, mokančių amerikietes atrodyti taip pat nuostabiai ir be pastangų kaip ir paryžietės, vis daugiau turinio jau skirta ir prancūzėms, norinčioms daugiau sužinoti apie amerikiečių mados ir grožio tendencijas. Prancūzėms kasdienis kalifornietiškas ir bruklinietiškas boho stiliai yra tokie pat įkvepiantys kaip amerikietėms raudonos lūpos, į netvarkingą ponio uodegėlę surišti plaukai ir „no-makeup“ makiažas. Ten, kur amerikiečiai linkę skubinti dalykus, prancūzai gali pamokyti sulėtinti greitį. Taip pat nekyla abejonių, kad frankoamerikietiška meilės istorija paremta ne tik abipuse pagarba, bet ir panašiu požiūriu į inovacijas, kokybę, kūrybiškumą, pagarbą istorijai, palikimui ir tradicijoms.
