D. Venturi: prabangos pamatas - ne tik stilius, bet ir unikalus identitetas
Studijų metais būčiau galėjusi tik pasvajoti, kad kada nors profesiniai vaidmenys suves mus bendriems projektams, o mūsų pokalbiai galės virsti šilta diskusija, kuri galbūt galės įkvėpti kitus. Taip galiausiai gimė ir šis – vienas svarbiausių mano karjeroje interviu. Kaskart gilindamasi į savitą žinomiausios Italijos mados kalvės lyderio požiūrį į mados industriją, vis iš naujo įsitikinu, kad mada – vienas ryškiausių kultūrinių fenomenų ir yra vertas nuolatinio tyrinėjimo. Manau, kad šis interviu – tai ne tik paskata domėtis mada. Tai – šaukimas pamatyti ją kitaip. Kokia ta šiuolaikinė mados industrija? Kuo mes iš tikrųjų žavimės ir ko galbūt po truputį netenkame? Kokia yra mados ateitis ir kodėl, pasak D. Venturi, ji yra mūsų rankose?
Mada neabejotinai turi misiją. Kokia pagrindinė šiuolaikinės mados paskirtis?
Apranga neišvengiamai svarbi kiekvienam, pirmiausia tam, kad būtume priimti plačiosios visuomenės dėl paprasčiausios mūsų kūnų dengimo etikos. Tai reiškia, kad mūsų pačių ir mūsų kūnų ryšys su apranga yra toks pat amžinas kaip ir bendruomeniškumo prigimtis. Būtent kultūrinis troškimas dengti savo kūną, bet kartu išlikti individualiomis asmenybėmis ir turėtų būti vadinamas mada.
Įdomu tai, kad tas pats Vakarų civilizacijai būdingas troškimas rengtis ir išlikti madingais yra vienas svarbiausių savimonę formuojančių faktorių nuo pat Renesanso eros. Vis dėlto šiandien mados fenomenas akivaizdžiai plečia savo ribas: dabar mada yra tiesiogiai susijusi su menu, politika ir mokslu, o tai aiškiai parodo, kad mada yra neišvengiama modernaus pasaulio dalis. Šiuolaikinės mados reikšmė – atspindėti pasaulį, kuriame gyvename, ir kartu atskleisti užuominas, kokio pasaulio norime ateityje.
Mados tendencijos yra tiesiogiai veikiamos globalių sociokultūrinių procesų. Tad kokios yra ryškiausios tendencijos, labiausiai veikiančios šiuolaikinę madą?
Pastaruoju metu darosi akivaizdu, kad šiuolaikinė mada neretai pasitelkiama kaip politinės žinutės transliavimo platforma. Moteriškose tendencijose vis nepaliaujamai akcentuojama žinutė apie feminizmo ir moteriškumo stiprybės ideologijas, o vyriškoje aprangoje vis labiau akcentuojamas sportiškas lengvumas kartu su iki tol tradiciškai moteriškais laikytais audiniais ir siluetais. Vis dėlto, globaliai žvelgdami į šiuolaikinių mados tendencijų ypatumus, matome tris ryškiausias kryptis, kurios išprovokavo mūsų laikų „Zeitgeist“ (laiko dvasią). Tai internetas, ideologijų bei vertybių nuosmukis ir, galiausiai, globalizacija plačiąja prasme. Šie procesai radikaliai pakeitė visuomenę, tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, vidinį bendruomeniškumo jausmą arba jo nykimo spartą ir tai, kaip suprantame savąjį identitetą.
Kas šiuolaikinėje madoje Jus žavi labiausiai ir ko pasigendate?
Išskirtiniausiu šiuolaikinės mados raidos periodu įvardyčiau devintąjį dešimtmetį. Po Alexanderio McQueeno mirties mados industrija daugiau niekada nebebuvo tokia pati. Gyvename eroje, kurioje mados prekių ženklai išaugo iki milžiniško industrinio verslo, o drąsa rizikuoti ir individualus požiūris pakeičiami saugiomis idėjomis ir masių poreikiais. Mada turi vėl išlaisvinti nevaržomą saviraiškos laisvę, o svarbiausia grįžti prie tikrojo kūrybinio tikslo, kuris ir yra tai, kas kuria savitą mados istoriją. Prekės ženklai turėtų išgryninti savo identitetą iki tokio lygio, kad su juo galėtų tapatintis daug kas, bet ne absoliučiai visi.
Kaip vertinate mados pasaulio vardų sujungimo reiškinį, kai individualiai pripažinti dizaineriai tęsia karjerą legendiniuose mados namuose? Kas tuomet slypi už šiuolaikinio prekės ženklo – mados namų istorija ar laikino dizainerio įvaizdis?
Dizainerių tapimo žvaigždėmis fenomenas užgimė tuomet, kai dizaineriai ryžosi kurti ir sėkmingai išvystė savo prekės ženklus, pavyzdžiui, Yves Saint Laurent. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tapo sėkminga tikrove, nes prekės ženklo identitetas tiesiogiai sutapo su jį kuriančio dizainerio asmenybe. Kitaip tariant, jų tarpusavio ryšys buvo neatsiejamas ir vienas kitą papildantis.
Šiuo metu tampame tokio įdomaus fenomeno liudininkais, kai didžiųjų prekių ženklų strategija skatina nuolatinę dizainerių kaitą, net jei verslo prasme rezultatai nebūna blogi. Įžvelkime pozityvą – naujo kūrybos vadovo ar dizainerio atėjimas į stagnaciją išgyvenančią kompaniją visada suteikia naujos energijos ir kūrybiškos dinamikos. Tačiau kartu tai ir rizika, nes netinkamos tarpusavio dermės atveju toks žingsnis gali lemti tikrojo prekių ženklo tapatybės sumenkinimą.
Vis dėlto tai ypač įdomus šiuolaikinės mados industrijos gyvavimo ir vystymosi procesas, nes jis leidžia kaskart net ir asmeniškai iš naujo įsivertinti, kam iš tiesų esame ištikimi. Ar esame lojalūs prekių ženklo istorijai? Ar žavimės naujo dizainerio asmenybe ir individualia jo vizija? Ar jūs ir toliau pirksite Saint Laurent, nes visada buvote šio ženklo gerbėjai? Ar lauksite naujausios Céline kolekcijos, nes nekantraujate pamatyti, kokia kryptimi juda Hedi Slimane kūryba? Tai verčia susimąstyti.
Prabanga – kokia yra jos reikšmė nūdienos kultūroje ir kaip prabangą interpretuoja šiuolaikinis mados pasaulis?
Tikrosios prabangos prekės ženklai išgyvena išbandymų metą, nes jiems reikia išlaikyti išskirtinumo statusą kartu neatitolstant nuo prekės ženklo istorijos paveldo. Negana to, tuo pat metu tenka prisitaikyti prie vis kintančių vartotojo poreikių, būti šiuolaikiškam ir, galiausiai, – rūpintis pardavimu. Štai čia ir yra tikrasis išbandymas. Kaip galime išlikti išskirtiniai, bet kartu auginti savo rinką ir pardavimo apimtis?
Vis dėlto stebime tikrą italų prabangos ženklų augimo sprogimą, ypač verta pabrėžti Gucci pavyzdį. Štai puikus pavyzdys, kurį reikėtų detaliai ištyrinėti ir nuosekliai iš tos patirties pasimokyti dėl savojo prekių ženklo plėtros ir sėkmės. Deja, tenka pripažinti, kad niekas nepasinaudoja šia patirtimi tinkamai. Tai, ką matome, yra nuolat auganti tendencija tiesiog paprasčiausiu būdu kopijuoti Gucci estetiką, nesigilinant į tai, kas svarbiausia, – už viso to slypinčią sėkmingą filosofiją. Tikrosios prabangos pamatas šiuolaikiniame pasaulyje yra ne tik stilius, bet unikalus identitetas, išskirtinumas ir kūrimas tokio ženklo, kurio vartotojai trokštų.
Kokia yra tvariosios mados ateitis? Ar tai vis dar aktuali tendencija?
Tvarumą laikyti tendencija yra tiesiog netvaru. Pats galvojimas apie madą, besiremiančią tvarumo principais, neturėtų būti laikomas tendencija. Dabar tvarumas yra tiesiog nekintanti realybė. Prekių ženklai turėtų plėtoti savo veiklą, remdamiesi tvarumo principais kaip išankstine privaloma sąlyga. Jei ženklas išaukština savo veiklos tvarumą kaip išskirtinumą, ką jis darys, kai tas tvarumas bus visuotinis ir nieko nebestebins?
Yra daugiau nei pakankamai pasiekimų plėtojant tvarumo ideologiją – laikas ir patiems vartotojams prisiimti atsakomybę. Jei prekės ženklas gamina išskirtinai tik geros kokybės produktus, tai jau yra prisidėjimas prie tvarumo. Jei perkate tik masinę produkciją ir jaučiate poreikį nuolat atsinaujinti, pirmiausia užteršiate smegenis, o tik po to – gamtą. Žodį „tvarumas“ pakeisčiau į žodį „sąmoningumas“.
Koks vyriškumo ir moteriškumo santykis dabartinėje madoje? Kokia yra lyčių ir lytiškumo, taip pat feminizmo ideologijų ateitis?
Kaip jau minėjau, mada gali būti pasitelkiama kaip politinio turinio agitacijos forma arba ji gali paprasčiausiai padėti papildomai sustiprinti ideologijos įtaką. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie feminizmą, mes jau ne kartą tapome liudininkais atvejų, kai pati sąvoka tapo šūkiu, tiesiogine prasme atspaudžiamu ant drabužių. O tai jau yra politinis pareiškimas, kuris tokiame pozicionavime nori nenori augina visuotinę reakciją – sąmoningumą.
Vis dėlto vartotojas vis dar turi galimybę savo apranga transliuoti tam tikrą žinutę net ir be akivaizdžių šūkių ar logotipų. Pavyzdžiui, androgeniškumo idėja, kuri jau daugybę metų mados pasaulyje yra nuolat vizualizuojama įvairiomis formomis. Dabar vartotojas turi realią laisvę rinktis, kaip rengtis: neutraliai, vyriškai arba moteriškai. Būtent tai turiu omenyje sakydamas, kad mes patys turime nuspręsti, kokį vaidmenį lytis ir lytiškumas kurs visuomenėje ir galiausiai drabužinėse bei asmeniniame stiliuje.
Rytų Europos įkvėptos tendencijos tapo viena ryškiausių pastarojo laikotarpio stiliaus inspiracijų. Ką apie tai manote ir kokios galėtų būti tikrosios šio regiono mados pasaulio perspektyvos?
Tokie prekės ženklai kaip Gosha Rubchinskiy sudarė sąlygas pažinti unikalią stilistinę kryptį, o tai sudarė galimybes atrasti iki tol neatrastą mados rinką. Viena tokių neatrastų mados žemėlapio krypčių yra ir Rytų Europa.
Šiam regionui svarbiausia sėkmingai koncentruotis į tai, kas juos daro unikaliais ir kas yra būtent šio regiono kūrėjų stiprioji savybė. Mums nereikia atkartoti kitų miestų ar kultūrų stilistikos. Labai svarbu tai, kad prekės ženklai sugebėtų koncentruotis į socialinių medijų teikiamus privalumus ir stipriąsias savybes. Ši terpė lygiaverčiai leidžia auginti globalią auditoriją ir visuotinį matomumą. Tai ypač padeda besikuriantiems ar besivystantiems kūrėjams, kurie gali neturėti reikiamo finansinio užnugario. Jei tikrai norite žinoti, kokią matau Rytų Europos ateitį, tai manau, kad šios rinkos likimas yra toks pat kaip ir lytiškumo bei lyties reikšmės madoje – Rytai ir Vakarai susilieja, geografija bus vis mažiau ir mažiau svarbi ir galiausiai svarbu tampa tik išskirtinumas ir individuali pozicija.
Ar vis dar egzistuoja mados sostinės? Ir ar mums vis dar tikrai svarbu, kur yra pagamintas gaminys?
„Pagaminta Italijoje“ etiketė vis dar išlaiko ypač svarų statusą vartotojo akyse. Tai yra kokybės, rankų darbo tradicijų ir patirties pažado simbolis. Kalbant apie mados sostines, manau, kad kiekvienas miestas ir kiekviena „sostinė“ yra žinoma dėl tam tikros išskirtinės nišos, nepriklausomai nuo to, ar tai tradicijų, ar šiuolaikiškumo terpė. Pavyzdžiui, Paryžius yra žinomas dėl aukštosios mados, lygiai taip pat dėl ikoniško Prancūzijos dizainerių ir prancūziškųjų mados namų palikimo, o Londonas ypatingas savo šviežumu ir mados industrijos inovacijomis. Panašiai yra ir Italijoje: dauguma prekės ženklų, simbolizuojančių itališkojo stiliaus esmę, kokybę ir galiausiai itališkąją filosofiją, šiuolaikiniame kontekste neretai priskiriami Milanui ir būtent Milane vykstančioms mados savaitėms. Tačiau, turiu pastebėti, kad dauguma ryškiausių itališkų ženklų yra kilę būtent iš Florencijos.
Viena pagrindinių mūsų miesto kaip pasaulinės mados sostinės įvaizdžio stiprybių yra ne tik visapusiškas grožis ir mieste tvyrantis stilius, bet ir regionui būdinga amatų meistrystė, prabangios produkcijos gamyba ir vyrų mada. Apibendrinti mados sostinių klausimą galiu taip: Paryžius – tai haute couture, Antverpenas – avangardas, Londonas – tendencijos, Niujorkas – dėvimoji mada, Milanas – prêt-à-porter, o Florencija – konceptuali prabanga. Pasaulyje, kuriame nebėra geografijos atskirties, būtent išskirtiniai miestai tampa svarbesni nei šalys.
„Polimoda“ – kuo ši aukštoji mados mokykla yra ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų mados mokyklų?
„Polimoda“ – tai itališka mados mokykla, kuri tarptautiniuose reitinguose yra geriausių aukštųjų mokyklų dešimtuke, o pačioje Italijoje yra išrinkta geriausia. Esame mados mokykla, kuri yra skirta nepriklausomiems mąstytojams. Mums pavyko išvystyti unikalią mokymosi sistemą, kuri yra paremta globalaus konteksto įtaka bei pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, o tai leidžia sukurti svarbiausią rezultatą – ilgalaikę vertę. Šiuo metu mes turime bendradarbiavimo programų ir partnerysčių su didžiausiomis pasaulinės mados industrijos korporacijomis, pavyzdžiui, su „Kering“, „Richemont“ bei LVMH, taip pat gausybe mažiau žinomų, bet ypatingų kompanijų, kurios vysto prestižinę Toskanos regionui būdingą odos pramonės bei tekstilės veiklą aplink Florenciją.
Kaip susikurti savąją ateitį mados pasaulio industrijoje ir kur reikėtų skirti daugiausia dėmesio siekiant karjeros aukštumų?
Atsidavimas ir profesionalumas mados pasaulyje yra ypač svarbūs. Mūsų studentų įgyjamos žinios yra labai įvairios, tačiau visos mados industrijos įvaizdžiui būdingos žvaigždžių dulkės bei glamūrinis fasadas yra ištrinami iš lavinimo proceso. Toks tikrasis grynumas palieka galimybę vystytis studento tapatumui ir leidžia koncentruotis į esmę ir tolesnį asmeninį tobulėjimą. Tik aiškiai suprasdamas, kas iš tiesų esi, gali pradėti suprasti, ką turi daryti, o tada jau tik sunkus darbas ir nuolatinis susitelkimas gali virsti pripažinimu. Nepriklausomai nuo jūsų patirties ir netgi to, kuriame sektoriuje norėtumėte dirbti, rekomenduočiau rinktis mūsų mados verslo vadybos studijų programą, nes ji aprėpia viską, tad tobulai tinka visiems. Kitaip tariant, ši studijų programa ir plati, ir gili.
Kokia Jūsų asmeninė profesinė misija?
Palikti pozityvų pėdsaką studentų gyvenime – tų, kurie peržengia „Polimoda“ durų slenkstį.
Koks būtų svarbiausias patarimas jauniesiems talentams?
Talentas yra bevertis be atsidavimo lygiai taip pat, kaip sunkus darbas yra beprasmis, jei nėra grįstas talentu ir kūrybiškumu. Išlikite ištikimi sau, nuolat tobulėkite ir plėskite savo žinias globaliame kontekste – pasaulis yra platus, ir jis yra aplink jus.
„Polimoda“ archyv. nuotraukos
