5 moterys: pasaulį keičiančios rankinių kūrėjos
Tikrai taip, sugalvoti naujovių galima. „Labiau nei bet kada“, – tikina penkios mūsų pakalbintos kūrėjos. Jos siūlo naują požiūrį į prabangą ir ją tobulina šiais laikais tiesiog būtinu etiškumu.
Jennifer Noble, medžiagų viliotinis
„Paryžiuje buvo sunku surasti ateljė, kuri galėtų siūti mano rankines. Kiekviena jų gaminama iš unikalios medžiagos. O didžiąją ateljė dalį jau užvaldę didieji mados namai“, – prasitaria buvęs modelis Jennifer Noble, prekės ženklo Iris Noble įkūrėja. Jos potraukis prie rankinių prasidėjo nuo susižavėjimo oda, iš kurios dabar ir kuria savo aksesuarus.
„Norėjau, jog rankinės būtų kaip papuošalai, kuriuos saugome, perduodame iš kartos į kartą, kad jas būtų tiek pat malonu liesti, kaip ir į jas žiūrėti“, – pasakoja Jennifer. Svarbus ir pojūtis, ir emocija – kiekviena jos rankinė pavadinta kurios nors jos šeimos moters vardu: motinos, seserų, dukrų... „Kurdama rankines tiek apie jas galvojau, kad nusprendžiau taip jas pagerbti.“
Tai brangios rankinės, gaminamos paisant etikos: „Neiššvaistome nė menkiausios odos atraižėlės. Tam aš ėmiausi nedidelių aksesuarų gamybos, kuriuos galima nešioti prie rankinių.“ Ir ji vien tuo neapsiriboja: „Pastebėjau, kad natūraliems dažams reikia daugiau vandens. Nežinau, koks būdas yra pats ekologiškiausias, tačiau visos mano odos yra gaunamos teisėtais būdais.“
Sonia Ahmimou, atsakyti į poreikį
Ji norėjo būti architektė, tačiau galiausiai pavergė mada. Louis Vuitton, Hermès, Moynat... Odininkystės Sonia Ahmimou mokėsi garsiausiuose prancūzų mados namuose. „Vieną dieną supratau, kad tai, kas mane žavi architektūroje ir madoje, puikiausiai susijungia išdirbant odą. Apimtys, vidaus apdaila, struktūra... Visai kaip namas ar butas“, – sako ji.
2015 m. spalį ji įkūrė ateljė „Aswad“, ji išgarsėjo ne tik geriausių Prancūzijos amatininkų darbais, juos įkvėpusia arabiška architektūra, bet ir šios epochos siekiu kurti tendencijas pranokstančius dirbinius. „Grįžtame prie lėtojo vartojimo mados, prie noro turėti kokybiškų, ilgalaikių daiktų, kad ir kokia būtų jų kaina“, – tikina S. Ahmimou.
„Aswad“ naudojama biologiškai dažyta oda, tad jis yra ekologiškas prekės ženklas. Sonia įsitikinusi, kad odos dirbiniai neturi būti mados pasaulio nuošalėje – be šių aksesuarų neįmanoma apsieiti. „Nenoriu odos gaminių priskirti prie aksesuarų. Tai jiems visai netinkantis pavadinimas. Mano galva, aksesuaras yra dekoracija. O štai odos dirbiniai yra būtinybė. Tikrasis klausimas – kokia rankinė lydės mane šiandien.“
Delphine Delafon, asmeninių daiktų būtinybė
Gaminti Paryžiuje gali būti labai sunku, tačiau Delphine Delafon pasirinkimą lėmė laimingas atsitiktinumas. „Nesvarsčiau, kas kieta, kas sunku, kas ekonomiškiau... Penkis šimtus pirmųjų rankinių pasiuvau pati, o kai prireikė pagalbos, buvo visai logiška jos ieškoti netoli savo ateljė, – prisimena Delphine. – Senųjų amatininkų Paryžius yra labai įkvepiantis.
Šiais laikais mums būtini asmeniški dalykai, susitikimai su gamintojais, kitaip tariant, žmogiškojo ryšio pajutimas.“ Ši dizainerė žino, kas yra atsitiktinumai, nes pirmąją rankinę susikūrė sau, vėliau sulaukė daug užsakymų, kurie ir padėjo įsitvirtinti odos dirbinių pasaulyje. Nors ji kuria kolekcijas, mėgsta, kad kiekviena klientė galėtų suasmeninti savo rankinę: „Man labai patinka įvairios medžiagos, odos... Be to, patinka mintis, kad kiekvieną sezoną turiu permąstyti ir atnaujinti tą patį dalyką. Tai skatina kūrybiškumą, nes turi susikoncentruoti į vieną objektą ir pasistengti jį pakeisti.“
Claudia Ra vnbo, pasitelkti fantaziją
Kate Moss – ne tik legendinis topmodelis, bet ir talentų medžiotoja. Būtent ji, Bodrumo mieste Turkijoje pastebėjusi Claudios Ravnbo rankinę, išpuoštą osmanų siuvinėjimais, paskatino šią norvegę menininkę leistis į didesnį nuotykį. „Maison Ravn įkvėpė aistra audiniams. Jų ieškau aukcionuose, pas kolekcininkus...“ Jei jau apsisprendi keliauti pas kolekcininkus, vadinasi, kokybė yra labai svarbi. Visos jos rankinės yra vienetinės, gaminamos Paryžiuje, joms suteikiama viso gyvenimo garantija ir jos yra laikomos „nedideliu meno kūriniu“.
Retumas, ištaigingumas, unikalumas... Apie savo rankines ji kalba kaip apie aukštosios mados kūrinius ir kiekvienai klientei rankinę siūlo papuošti išsirinktu numeriu. „Vienai pasirinkus skaičių, niekas kitas jo negalės naudoti“, – tikina kūrėja. Maison Ravn odininkystės namuose santykis su klientėmis yra be galo svarbus: „Labai dažnai žmonės paklūsta mados diktatui, o man įdomu matyti pasiduodančias savo fantazijai klientes. Netrukus suteiksiu joms galimybę pačioms atsinešti audinius, kurie patinka, kad galėčiau juos panaudoti rankinei. Man patinka, kai žmonės gali rinktis.“
Gabriela Hearst, suderinti grožį ir naudą
Derindama savo urugvajietišką kultūrą ir meilę Niujorkui, Gabriela Hearst sukūrė save pačią atspindintį prekės ženklą. „Prabangą derinu su kaimiškomis detalėmis, nes niekas manęs negali atskirti nuo kaimiškų šaknų“, – tvirtai tiki Gabriela. Gal dėl to dizainerė ėmėsi lėtos gamybos ir tradicijų saugojimo. Grožį ji sieja ir su moteriškumo galia, kiekvienas jos gaminys yra duoklė galingai moteriai.
G. Hearst gina nemirtingos prabangos idėją. Beje, jai rūpi ne tik tai. Ji jau kurį laiką bendradarbiauja su šeimos planavimo programomis, kurioms, po prezidento Donaldo Trumpo pergalės, iškilo grėsmė, be to, ji dirba su prekės ženklu Tod’s, o tam tikras procentas nuo pardavimo atitenka vaikų gynimo asociacijai. „Garantuoju, kad mano darbai pagaminti paisant etikos ir vertybių“, – tikina G. Hearst.
Luco Braquet, Jacko Webbo nuotr., NUOTR AUKŲ TEI SĖS SAUGOMOS
