Kodėl mados tendencijos yra linkusios grįžti?
„Grįžo į madą“, „atgimė iš naujo“, „prisikėlė“ – dažnai mados kontekste girdimos frazės, kurios iš tiesų turi daug prasmės.
Kiekvieną sezoną must have sąraše atsiranda atnaujintos ir šiuolaikiniais standartais ar stiliumi papildytos tendencijos, kurios kažkada jau išgyveno savo šlovę. Į madą senos tendencijos anksčiau dažniausiai grįždavo kas 30 metų, tačiau šiandien, žvėriškai augant gyvenimo tempui, jos vis sparčiau veja viena kitą ir grįžta nepraėjus nė 20 metų po „išėjimo iš galiojimo“.
Mada ne visada gręžėsi ir įkvėpimo ieškojo praeityje – tendencijų „gyvybės ratas“ atsirado prasidėjus moderniajai madai, kai ant podiumų ėmė ryškėti tendencijos, sezoniškumas, vientisumas. Pastarosios pradžia laikomas mados namų Chanel atidarymas ir išskirtinių sporto rūbų bei jų prekės ženklų atsiradimas XX amžiaus pradžioje. Štai vienas aiškiausių moderniosios mados bruožų yra ne kas kita, o retro stilius ir seniai praėjusių tendencijų įtaka
Idėjos – iš istorijos
Duris atvėrus didiesiems mados namams, jų dizaineriai pradėjo iš pamatų keisti mados standartus ir taisykles. Iki tol kolekcijas kurdami be vieno aiškaus braižo, garsiausi mados namai savo kolekcijoms ėmė ieškoti aiškios stilistinės krypties, kuri padėtų išaukštinti moteriškumą. Vienas lengviausių variantų tuomet dizaineriams atrodė pasirinkti visuomenės galvoje išlikusį tobulo moteriškumo siluetą ir jį adaptuoti naujovėms atviroms moterims.
Štai dizainerė Jeanne Lanvin buvo viena pirmųjų, kuri 1920-aisiais sukūrė XVIII amžiaus romantizmo įkvėptą suknelę. Tuomet ji naudojo pasirinktam laikotarpiui būdingą nuo liemens platėjantį siluetą ir po sijonu prisiuvo papildomos medžiagos, kuri suteikė drąsumo, šiuolaikiškai atrodančio pūstumo, ekstravagancijos. Tokį dizaino sprendimą ji priėmė siekdama atgaivinti per Pirmąjį pasaulinį karą pamirštą moteriškumą, jį supoetizuoti.
Panašiai pasielgė ir Christianas Dioras. 1947 metais dizaineris sukūrė ir pristatė revoliuciją, pavadintą „New Look“. Tai buvo kolekcija, iki paskutinio siūlelio įkvėpta 1860-ųjų – daugelyje modelių dominavo siaurutėlis bitės liemuo ir elegantiškai seksualumą pabrėžiantys biustas bei klubai. Šis įvaizdis davė pradžią smėlio laikrodžio figūros kultui.
Įkvėpimo šiai kolekcijai Ch. Dioras ieškojo tuomet, kai po Antrojo pasaulinio karo moterys buvo įnikusios į sunkius darbus, praradusios švelnumą, moteriškumą. Jis kukliam darbininkių stiliui sukūrė savotišką „priešnuodį“ ir atgaivino moteriško prado kilmingumą. Tiesa, jį dizaineris „įvilko“ į naują, modernesnį kūną, skirtą šiuolaikinėms princesėms, todėl rūbai buvo kur kas funkcionalesni ir tinkami kasdienai nei 1860-aisiais.
Neilgai trukus daugelis garsiausių pripažintų dizainerių savo kolekcijomis ėmė atgaivinti senas, vintažu tapusias tendencijas, kurios su kiekvienu dizaineriu įgaudavo vis kitokius rėmus, spalvas ir bruožus.
Modernėjant madai ėmė ryškėti gana komiškas paradoksas – kuo toliau, tuo labiau dizaineriai idėjų, ypatingų stiliaus sprendimų ieškojo jau užmirštose tendencijose. Taip radosi ekstravagantiškoji aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio mada ir platūs pečiai, kurią įkvėpė penktojo dešimtmečio smokingų siluetai. Vėliau aštuntasis ir devintasis dešimtmečiai tapo vienais didžiausių tendencijų šaltinių ir iki šiol sezonus „pamaitina“ naujais, bet kartu senais, laiko patikrintais vėjais. Todėl, iš esmės, mada yra amžinuoju varikliu varoma jėga, kuri vis atsinaujina ir savaip atspindi jau kažkada atnaujintą madą.
Tendencijos, negalinčios ramiai „išeiti iš mados“
Tarp dažnai sugrįžtančių aštuntojo ir devintojo dešimtmečių stiliaus tendencijų į madą vis ateina tam tikras avalynės stilius ir skirtingi raštai. Vieni dažniausiai grįžtančių į moterų drabužines – dryželiai ir taškeliai.
Šie raštai nėra klasika, tai – įnoringos ir išraiškingos tendencijos, kurias mados kūrėjai ir prekės ženklai kiekvieną kartą siūlo derinti skirtingai. Pavyzdžiui, vieną sezoną į madą sugrįžta smulkūs taškeliai, kitą – stambūs ir reti. Šie raštai kartais pavadinami klasika dėl to, kad tai – skirtingai, nei retai grįžtantys piešiniai, iš šeštojo dešimtmečio, absoliučios klasikos ir elegancijos laikų, grįžtanti tendencija. Šiandien šie raštai taip pat yra neatsiejama elegancijos dalis, leidžianti paįvairinti ir suteikti naujausių tendencijų prieskonio net itin klasikiniam deriniui.
Tarp savo mėgstamiausių tendencijų mada turi ir savo batų porą, tai – stiletto stiliaus aukštakulniai. Pirmą kartą jie pasirodė šeštajame septintajame dešimtmetyje ir, nors buvo praradę populiarumą, nuo to laiko vis grįžta į madą atlikdami skirtingus vaidmenis.
Stiletto batų stilius universaliai tinka ilgaauliams, aulinukams, basutėms, klasikiniams bateliams ir visiems kitiems batams. Taip pat kiekvieną kartą jis sugrįžta vis skirtingo aukščio – atėjus sezonams, kai tampa madingi žemi kulnai, stiletto gali būti ir 5 cm aukščio, o į madą atėjus svaiginančio aukščio aukštakulniams, jis gali iškilti tiek, kiek panorės dizaineris. Ilgaamžį šios tendencijos populiarumą taip pat lėmė jo atsiradimo laikotarpis – paprastai šeštasis ir septintasis dešimtmečiai yra elegancijos ir išpuoselėto, net tobulo moteriškumo paieškų šaltinis. Todėl stiletto stiliaus batai skirtingomis elegancijos formomis vis grįžta į madą ir tinka šiuolaikinėms moterims.
Greičiau ir dažniau
Nesunku pastebėti, kad, vos išėjusios, tendencijos ima ir grįžta į drabužines greičiau nei joms buvo įprasta. Šiandien tendencijų grįžimui įtakos turi didelis viso pasaulio ir mados industrijos tempas – stiliaus tinklaraštininkai, „Instagram“ nuomonės formuotojai ir vis didesnę įtaką turinčios žymios asmenybės madai įjungė aukščiausią pavarą. Į šiuolaikinės mados padangę tendencijos iš praeities ateina itin greitai – žvėriškam populiarumui įgauti tam tikram stiliaus elementui užtenka vienos įtakingos asmenybės balso ir pasauliui bus pristatyta pati geidžiamiausia ateinančio sezono tendencija. Todėl pastaruoju metu tendencijos į madą grįžta dvigubai greičiau – kas maždaug 15 metų.
Maža to, staigaus populiarumo sulaukusios tendencijos šiandien lygiai taip pat greitai ir „išeina iš galiojimo“. Šiandien jos tapo vartotojiškos ir būdamos sezono must have sąrašuose, stileivų jos „suvartojamos“ iki paskutinio siūlelio, nebesugeba pritraukti pakankamai dėmesio. Skirtingai nei anksčiau, ant mados pjedestalo tendencijos šiandien būna sezoną ar du, o anksčiau išlikdavo iki poros metų.
Be to, tendencijų vėjai dažniausiai atpučia net keleto skirtingų laikotarpių stiliaus bruožų, tad tai tik įrodo, jog mada jau sėkmingai įsisuko į naują, spartų gyvenimo tempą ir skubančiai visuomenei siekia pasiūlyti vis naujesnių, patogesnių bei išsiskiriančių stiliaus variantų.
