Londone pristatyta „Max Mara Art Prize for Women“ nugalėtojos H.Cammock paroda
Sujungianti moterų istorijas apie netektį bei stiprybę su XVII-ojo amžiaus Baroko muzika, kurta moterų kompozitorių, „Max Mara Art Prize for Women“ nugalėtoja Helena Cammock (gim. 1970-aisias Jungtinėje Karalystėje) „Whitechapel“ galerijoje surengė savo autorinę parodą. Naudodama vaizdinę medžiagą, vinilo spaudinius bei trafaretinę spaudą, H. Cammock atskleidė moterų patiriamą skausmą, neturintį nei istorinių, nei geografinių ribų.
Ši paroda – tai šešių mėnesių meninės rezidentūros Italijoje rezultatas, kurį organizavo „Max Mara“, „Whitechapel“ galerija ir „Collezione Maramotti“. Rezidentūra vyko 2018-aisiais metais ir buvo įteikta kaip dukart metuose vykstančio meno konkurso prizas. Menininkė keliavo po Boloniją, Florenciją, Veneciją, Romą bei Palermą, ten kalbindama įvairiausių gyvenimo istorijų moteris, o sutikti istorikai, muzikantai, menininkai ir dainininkai jai atvėrė savo archyvus bei pasidalino naudinga patirtimi.
Keliaudama po Italiją H. Cammock ėmė interviu iš itin skirtingų herojų: socialinių aktyvisčių, migrančių, pabėgėlių, religinio kulto narių, katalikų vienuolių, kovotojų prieš diktatūras. Filmas, kuriame padalintame ekrane rodomos šios moterys, tapo parodos ašimi, sujungiančia moterų balsus nuo Baroko iki šiandienos. Interviu garsai persidengė su kruopščiai atrinkta muzika bei Italijoje sukurtais vizualais, kas sudarė įspūdingą multimedijų koliažą.
Parodos „Che si puo Fare“ (itališkai „Kas gali būti padaryta“), pavadinimą įkvėpė 1664-ųjų italų kompozitorės Barbaros Strozzi kūrinys, kuris naudojamas ir darbams pristatyti. Parodos erdvėse skamba ir kitos XVII-ojo amžiaus kompozitorės – Francescos Caccini – muzika, kombinuojama su šokio performansu. Įdomu tai, kad tiek Strozzi, tiek Caccini savo laiku buvo žinomos bei vertinamos menininkės, tačiau jų muzika iš naujo vėl atrandama tik šiandien.
„Max Mara Art Prize for Women“ yra bendras „Whitechapel“ galerijos, „Max Mara“ mados namų bei „Collezione Maramotti“ projektas, vykdomas nuo 2005-ųjų metų. Jo tikslas – remti Jungtinės Karalystės menininkes moteris, kurios iki šiol neturėjo galimybės surenti solinę savo parodą. Tai – vienintelis toks vizualiojo meno kūrėjas remiantis projektas visoje šalyje. Tarp prizo laureačių šiandien galima rasti tokius žymius vardus kaip Emma Hart, Corin Sworn, Laure Prouvost, Andrea Büttner, Hannah Rickards ir Margaret Salmon.
Londone paroda veiks iki rugsėjo 1-osios, vėliau keliaus į Italijoje esantį Collezione Maramotti, kur atvers duris lankytojams nuo spalio 13-osios iki 2020-ųjų vasario.
