Pastaruoju metu viena populiariausių Lietuvos nuomonės formuotojų Deimantė Kazėnaitė tikrai gyveno kaip modernioje pasakoje: nuolatinės kelionės, pasimatymai su mylimuoju Paryžiuje ir jokios rutinos. &Scaron;i pasaka tęsiasi ir po dvejų metų naujuose santykiuose, tik dabar ji dar gražesnė, jaukesnė, suteikia absoliutų saugumą ir, pana&scaron;u, i&scaron;krausto Deimantės gyvenimą į Paryžių.

Per pastaruosius keletą metų tavo gyvenimas, rodos, stipriai pasikeitė. Papasakok, ar taip ne tik atrodo, bet ir i&scaron; tikrųjų yra?&nbsp;
Taip ir yra. Nuo to laiko, kai i&scaron;siskyriau su buvusiu draugu, gyvenime įvyko daug permainų. Dabar, visai neseniai, praūžė dar vienas pokyčių etapas, nors atrodo, kad jau spėjau priprasti prie naujo gyvenimo, pokyčių ir chaoso. Pastebėjau, kad kuo daugiau visko vyksta, tuo laikas greičiau bėga. Per pastaruosius keletą metų dukart keičiau butą, tuomet nusipirkau savo namus, juos įsirengiau ir, paradoksalu, juose gyvenau... tik savaitę (&scaron;ypsosi). Be to, niekada netikėjau, kad taip gali būti, bet Lietuvoje nebuvau jau beveik keturis mėnesius. Manau, po &scaron;ių intensyvių metų prasidės ramesnis, sėslesnis periodas.&nbsp;
Kol kas gyventi į Prancūziją nepersikėliau ir visiems vis dar sakau, kad gyvenu tarp Lietuvos ir Paryžiaus. Kartais juokauju su Nicolu, kad Prancūzija mane bando įtraukti kaip juodoji skylė. Anksčiau į Vilnių grįždavau gana dažnai, dabar kelionę jau reikia suplanuoti i&scaron; anksto. Jei to nepadarau, vis atsiranda naujų planų Prancūzijoje.&nbsp;
Viename interviu esi sakiusi, kad ankstesniuose santykiuose gyvenai pamynusi savo gyvenimą, savo vertybes ir tiesiog praradusi save. Kaip tau pavyko save susirinkti?&nbsp;
Ankstesniuose santykiuose a&scaron; nesirinkau savęs. Dabar pažvelgusi į tuos etapus norėčiau save papurtyti ir gerai pabarti. Aplinkiniai žmonės mums visada turi įtakos &ndash; ir geros, ir blogos, &ndash; tačiau supratau, kad pats sau visada turi būti kaip kamienas, kuris stipriai laiko, neleidžia palūžti ir pamir&scaron;ti savęs. Esu sau dėkinga už &scaron;ias pamokas, nes žinau, kad daugiau nebeleisiu taip savęs pamir&scaron;ti. Kai žmonės klausia, kaip po skyrybų susirinkti save, dažniausiai tikisi i&scaron;girsti magi&scaron;kus žodžius, kurie padės tuojau pat i&scaron;gyti. Kai kuriems atrodo, kad geriausia i&scaron;eitis i&scaron; to &ndash; nauji santykiai.&nbsp;
A&scaron; ramybę atradau ne naujuose santykiuose, o dar gerokai iki jų. Visi&scaron;kai save realizavau, gyvenau taip, kaip norėjau, stengiausi save pažinti, girti ir savimi žavėtis. Kai ką nors pasiekdavau ar įvykdydavau, tiesiog save pagirdavau. Žinojau, net jeigu i&scaron;tiktų nelaimės ar sunkumai, sugebėsiu visa tai pakelti ir nepalū&scaron;iu. Pasidėjau sau stiprų pagrindą, žinojau, kad eisiu toliau, nepaisant to, ar &scaron;alia manęs atsiras naujas žmogus, ar ne. Be to, susikūriau rutiną, kasdien sportavau, aktyviai pasinėriau į darbus ir veiklą &ndash; dirbau su klientais. Galų gale, kasdienybę dėliojau tik taip, kaip noriu dėlioti. Jeigu norėdavau, &scaron;okdavau iki pietų, o dirbdavau iki nakties.

Ar meilė ir antroji pusė būtina tavo laimės sąlyga?&nbsp;
Ilgai galvojau apie tai... Manau, geriausia, kas man įvyko, yra tai, kad būdama viena nejaučiau tu&scaron;tumos, pilna jaučiausi dar iki santykių su Nicolu. Jis man netapo nei gelbėtoju, nei pagrindiniu dėmesio objektu &ndash; vienas kitą atradome kaip suaugę, laimingi žmonės. Kita vertus, meilė yra labai galinga jėga, ji suteikia pačius gražiausius jausmus ir susideda i&scaron; mažų smulkmenų, tokių kaip rūpestis, buvimas &scaron;alia, saugumas. Man yra lygiai taip pat svarbu kaip pilnatvė su savimi. Žinoma, kai turi abu &scaron;iuos dalykus, gyvenimas gali žydėti visomis spalvomis, o pats gali priversti jaustis gerai ne tik save, bet ir aplinkinius.&nbsp;
Laimę randu paprastuose dalykuose. Laiminga jaučiuosi tada, kai esu rami, saugi, kai myliu ir esu mylima. Laimė man nebūtinai yra tada, kai viskas gyvenime klostosi nepriekai&scaron;tingai. Supratau, kad man užtenka jaustis sveikai ir žinoti, kad mano mylimiausi žmonės yra tokie patys sveiki ir laimingi. Skamba paprastai, bet juk laimė i&scaron; to ir susideda.&nbsp;
Sako, kad geri santykiai žmoguje atskleidžia pačias gražiausias savybes, kurių savyje dar nepažinojai. Kokie jausmai užklupo santykiuose su Nicolu?
Abu su Nicolu tikrai atradome savyje rūpesčio jausmą. Anksčiau turbūt tiek negalvodavau, bet dabar supratau, kad tada, kai surandi TĄ žmogų, gali jam atiduoti viską. Juk ne visi žmonės elgsis taip, kaip nori tu, ir tikrai ne visais norisi rūpintis, skirti savo laiką, dėmesį. Pavyzdžiui, anksčiau maniau, kad man nepatinka gaminti, tačiau būdama su Nicolu nuolat tai darau, man ėmė patikti suktis virtuvėje &ndash; kartu gaminame, mums būna gera ir smagu. Apskritai, &scaron;i draugystė padėjo suprasti, kad turint sveiką ry&scaron;į su mylimu žmogumi nė vienas nematuoja ir neskaičiuoja vienas kitam padarytų gerų dalykų.&nbsp;
Pradžioje tikrai gyvenome medaus mėnesio fazėje &ndash; nuolat skraidėme vienas pas kitą, vienas kito laukėme, neturėjome jokios rutinos. Kad &scaron;is žmogus yra ypatingas ir su juo matau ateitį, pajutau kone pirmąją draugystės savaitę. Per antruosius draugystės metus tapome labai geri draugai &ndash; vienas kitam galime sakyti viską, daug juokaujame, dėliojame įvairius planus. Be to, mes puikiai tinkame buityje, esame geri planuotojai. Įdomu, ką atne&scaron; tretieji metai (&scaron;ypsosi).

O kaip atrodė jūsų draugystės pradžia?&nbsp;
Anksčiau man atrodė, kad jausmus i&scaron;reik&scaron;ti anglų kalba gali būti sunku. Net pasakodavau draugėms, kad nors ir gerai &scaron;neku angli&scaron;kai, negalėčiau savęs i&scaron;reik&scaron;ti kita kalba. Dabar užtenka ir žodžių, ir būdų pasakyti savo jausmus, be to, ginčuose tai netgi gelbėja &ndash; jei pritrūksta žodžių, viskas ramiai nuslūgsta.&nbsp;
Pirmąkart susitikome Pietų Prancūzijoje. Kai tąkart i&scaron;siskyrėme, i&scaron;vykau atgal į Vilnių, o jis &ndash; į Paryžių, prisimenu jo žvilgsnį. Jis jau tuomet tikėjosi, kad vėl pasimatysime. Abu jautėmės labai gerai. Nuo to laiko vis skraidėme vienas pas kitą ir taip iki &scaron;iol esame kartu. Mūsų pirmąją savaitę galima būtų įdėti į filmą &ndash; ji buvo itin romanti&scaron;ka ir svaiginanti. Iki &scaron;iol nesidaliju visa istorija, nes noriu tas akimirkas paturėti tik sau.
Kuo judu skiriatės? O kuo esate pana&scaron;ūs?&nbsp;
Turime nemažai skirtumų, visų pirma &ndash; karjeros. Jis konsultuoja strateginiais klausimais, o a&scaron; esu nuomonės formuotoja ir turinio kūrėja. Jis prakti&scaron;kai nebūna socialiniuose tinkluose, na, nebent pasidalija viena nuotrauka per metus (&scaron;ypsosi). Tačiau jis mielai įsitraukia į mano kuriamą turinį, tiesa, juokaudamas ir tikėdamasis, kad niekas i&scaron; jo klientų jo nepamatys.&nbsp;
Taip pat Nicolas yra labai sustyguotas, organizuotas &ndash; kartais nesutampa mūsų dienos grafikai. Jis yra žodžio žmogus, jeigu ką nors pasižada, visada tai ir padaro. O man reikia emocijos, vaibo ir įkvėpimo. Mūsų skirtumai mus papildo &ndash; jis į mano gyvenimą įne&scaron;a stabilumo ir struktūros, o a&scaron; į jo &ndash; polėkio, laisvės ir spontani&scaron;kumo.&nbsp;
Ar gali įvardyti, už ką myli Nicolą?&nbsp;
Manau, nėra ir neturi būti kažko, už ką turi mylėti žmogų, &ndash; arba myli jį, arba ne. Jis neturi nusipelnyti meilės. Myliu jį, nes man su juo gera ir saugu mano jausmams.&nbsp;
Kas tau svarbu santykiuose?
Nicolas mane moka i&scaron;girsti &ndash; tai yra maži ir subtilūs dalykai. Kartais kalbėdama ką nors pasakau ar užsimenu, o Nicolas tai i&scaron;girsta ir ima to dalyko ie&scaron;koti ar ką nors planuoti. Jis stengiasi ir jam nuo&scaron;irdžiai rūpi, kas man svarbu. &Scaron;tai neseniai Nicolas rinkosi stalą ir man atsiuntė de&scaron;imtis nuorodų, nes norėjo, kad stalas tiktų abiem (&scaron;ypsosi).

&Scaron;iuo metu itin daug laiko leidi Prancūzijoje, netgi fotosesija žurnalo vir&scaron;eliui vyko Paryžiuje. Ar ten netrūksta dėmesio, vie&scaron;umos?&nbsp;
Nežinau, kiek galima i&scaron;matuoti žinomumą, nors, tiesa, Lietuvoje populiaresnius nuomonės formuotojus visuomenė gana gerai žino. Lietuvoje gyventi man paprasta &ndash; viską, ką noriu, galiu gana lengvai gauti ir susiorganizuoti. Be to, a&scaron;tuonerius metus dirbu fotosesijose, tad pažįstu begales žmonių.&nbsp;
Čia, Prancūzijoje, jaučiu, kad mano gyvenime įvyko lūžis, čia esu paprastas žmogus. Paryžius man leido suprasti, kad gyvenime atsirado naujas i&scaron;&scaron;ūkis &ndash; galiu viską susikurti i&scaron; naujo, pakeisti savo darbo kryptį, turinio stilių socialiniuose tinkluose. Čia man dar yra kur stiebtis. Juokiuosi, kad Prancūzijoje mane jau žino kaip merginą i&scaron; vaizdo įra&scaron;o, kuriame su skarele ant galvos valgau kruasaną. Kartą nuėjau į kavinę ir padavėjos paklausiau, ar galėčiau padaryti keletą kadrų. Padavėja draugi&scaron;kai sutiko ir nedrąsiai paklausė, ar nesu ta mergina &bdquo;su skarele&ldquo; (juokiasi). Manau, kad tai man &ndash; labai geras i&scaron;bandymas.&nbsp;
Prancūzijoje gal nėra tiek &scaron;urmulio, kuriame sukausi Lietuvoje, nėra tiek renginių. Tačiau gyvenimas Paryžiuje yra nepakartojamas &ndash; čia itin daug veiklos, naujų vietų ir kultūros, be to, jau turiu ir draugų.&nbsp;

O ką į tavo gyvenimą atne&scaron;ė gyvenimas su Nicolu Prancūzijoje?&nbsp;
Mano gyvenime daugiausia pokyčių įvyko per pandemiją, būtent ji pakoregavo mano darbus ir santykius su klientais. Gyvenimas Prancūzijoje niekaip nepakeitė darbų grafiko, su klientais viską susiplanuojame i&scaron; anksto, nesvarbu, ar keliauju, ar esu namuose, tad bėdų nebėra.&nbsp;
Į prancūzų &scaron;irdį socialiniuose tinkluose prisibelsti gana sunku &ndash; čia žvaigžde per vieną naktį netapsi. Prancūzijoje daug nuomonės formuotojų tapo žinomi po dalyvavimo kokiame nors realybės &scaron;ou. Kartą besifotografuodama gatvėje susitikau su vienu vaikinu, kuris Prancūzijoje yra žinomas nuomonės formuotojas. Jis pasiūlė padaryti bendrą &bdquo;reels&rsquo;ą&ldquo;, tačiau atsisakiau, nes jo vie&scaron;as lovelaso įvaizdis &ndash; tikrai ne man.&nbsp;
Prancūzijoje mano dienos jau gana rutini&scaron;kos. Čia jau lankau sporto klubą, turiu mėgstamiausių parduotuvių ar vietų, kuriose mėgstu lankytis. Lietuvoje turiu daugiau laiko &ndash; kartais, jei labai reikia, galiu suspėti nuvykti net ir į septynias vietas. O Prancūzijoje laikas, rodos, i&scaron;tirpsta &ndash; čia daug kam&scaron;čių, didesni atstumai, tiek, kiek Vilniuje, visko tikrai nesuspėju.&nbsp;
Kur dabar tau yra tavo namai &ndash; Lietuvoje ar Prancūzijoje?&nbsp;
Jeigu namai būtų tik fizinė vieta, žinau, kad kada nors jais vadinsiu tik vieną i&scaron; &scaron;ių &scaron;alių, manau, tai natūralu kuriant rimtus santykius. Tačiau Prancūziją ir Lietuvą skiria vos keleto valandų skrydis, tad žinau, kad tai netaps dideliu i&scaron;&scaron;ūkiu.&nbsp;
Ilgiuosi Lietuvos, &scaron;eimos ir draugų, be to, įsirengiau butą, tad norisi juo pasidžiaugti ir jame bent &scaron;iek tiek pabūti. Nepaisant to, man nėra sunku būti Paryžiuje &ndash; čia gera, mane jaukiai ir mielai priima tiek Nicolo &scaron;eima, tiek draugai. Jis juokiasi, kad jeigu kada nors ir i&scaron;siskirtume, i&scaron; visos &scaron;eimos gautų priekai&scaron;tų laviną (juokiasi). Su visais sutariame labai gerai &ndash; tiek su tėčiu ir pamote, kurie gyvena Libane, tiek su mama ir jos sukurta &scaron;eima. Mano &scaron;eima taip pat Nicolą priėmė greitai ir lengvai, nors tėvai nekalba angli&scaron;kai.

Atrodai labai stipri, net apie sunkius gyvenimo etapus &scaron;neki ramiai, be didelių emocijų. Kaip to i&scaron;mokai?
Nežinau, ar to i&scaron;mokau, greičiausiai stiprybės turėjau visuomet. Kai buvau jaunesnė, gyvenime buvo daugiau dramų, dabar tiesiog skiriu savo energiją kita kryptimi. Dabar save tausoju, i&scaron; kiekvieno etapo bandau pasimokyti ir suprasti, ką jis duoda, ko i&scaron;moko. Skyrybos, gyvenimo pokyčiai yra sunkūs i&scaron;gyvenimai, bet dabartinėmis akimis į tai žiūriu jau visai kitaip. Kažkuriuo gyvenimo momentu supratau, kad viskas vis tiek visada baigiasi gerai &ndash; nesvarbu, ar griūva darbai, santykiai, ar bet kas kitas. Kai dirbi ir dėl kažko tikrai stengiesi, nėra &scaron;ansų, kad nepasiseks. Ten, kur sudedi daugiausia energijos, ta sritis ir ima žydėti.&nbsp;
Iki &scaron;iol daugiausia energijos dėjau į darbą ir buto įrengimą, tad kiek pavargau tiek emoci&scaron;kai, tiek fizi&scaron;kai. Dabar noriu skirti daugiau dėmesio augimui, santykiams. Jaučiu, kad manyje vyksta kažkokie nauji pokyčiai, noriu naujų vėjų darbuose.&nbsp;
Po skyrybų nelankiau terapijos, tačiau pirkau kursus, kurie padėjo įveikti liūdesį ir įdėti dar daugiau darbo bei meilės į save. Mėgstu psichologiją, domiuosi ja ir stiprinu save kaip žmogų &ndash; tai įne&scaron;a daug ramybės.&nbsp;
Mano gyvenimas mane tikrai stipriai keitė. Praėjusius santykius užmezgiau vos dvide&scaron;imt vienų, juose užaugau ir tapau savaranki&scaron;ka moterimi. Nors juose ne visada pasirinkau save, vis dėlto turėjau stiprų pagrindą ir žinojau, kur norėjau eiti, ką veikti. Nepaisant to, kad mūsų keliai i&scaron;siskyrė, abu vienas kitam davėme įvairių pamokų.&nbsp;
Ko tikiesi artimiausioje ateityje? Ar nori &scaron;eimos?&nbsp;
&Scaron;iuo metu kažkur galvoje sukasi noras nusistovėti vienoje vietoje. Žinau, kad nori nenori, tai vis tiek įvyks. &Scaron;eimos irgi norėčiau. Ateinančiais metais noriu atrasti vietos balansui ir ramybei, kurioje galbūt atsiras laikas ir &scaron;eimai.

Deimantė Kazėnaitė: praėjusiuose santykiuose užaugau ir tapau savarankiška moterimi

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją