Edie Sedgwick - vos 28-erių mirusi gražuolė, tapusi 7-ojo deš. „it“ mergina
Trumpi šviesūs plaukai, dirbtinės blakstienos, ryškus akių makiažas bei unikalias formas kuriantys masyvūs auskarai – tai akcentai, sukūrę vienos ryškiausių septintojo dešimtmečio moterų Edie Sedgwick įvaizdį.
Per 28-erius gyvenimo metus menininkų mūzos ir vienos pirmųjų „it“ merginų statusą suformavusi asmenybė iki šių dienų tarsi mistiškai išlaiko aktualumą, patraukdama praėjusio amžiaus dešimtmečiuose įkvėpimo ieškančių dizainerių dėmesį.
Edie Sedgwick gimė 1943 metais Kalifornijoje. Turtingoje, socialiniam elitui priklausančioje šeimoje mergina augo kartu su septyniais broliais ir seserimis. Vis dėlto finansinė šeimos nepriklausomybė neužtikrino stabilios vaikystės. E. Sedgwick tėtis Francis Minturnas Sedgwickas turėjo rimtų psichinės ir fizinės sveikatos problemų ir, ignoruodamas gydytojų rekomendacijas, kartu su Alice Delano de Forest susilaukė net aštuonių atžalų, vaikystę leidusių izoliuotoje rančoje. Komplikuotą santykį su tėvais (ypač su tėvu) turėjusi Edie, sulaukusi vos trylikos metų, susidūrė su valgymo sutrikimais ir keletą metų praleido psichiatrinėse ligoninėse. Kiek vėliau, po mokslų privačiuose internatuose, E. Sedgwick trumpai studijavo Harvardo ir Kembridžo universitetuose, bet dėl dviejų brolių netekties ji metė mokslus ir bendru šeimos sutarimu išsikraustė gyventi į Niujorką kartu su močiute, kuri užtikrino Edie patogų gyvenimą Manhatane.
E. Sedgwick kasdienybę sudarė šokių pamokos, bandymai tapti profesionaliu modeliu ir nesibaigiantys vakarėliai su Manhatano visuomenės elitu. Viename iš vakarėlių 1965 metais Edie susipažino su viena ekscentriškiausių meno pasaulio asmenybių – Andy Warholu. Pasak paties menininko, jį iš karto patraukė tuo metu 22-ejų metų Edie asmenybė, tad ilgai netrukus jaunai merginai buvo priskirta ikoniško menininko mūzos etiketė. Nuolatine A. Warholo studijos-socialinės erdvės „The Factory“ viešnia tapusi E. Sedgwick tapo ir 18-os eksperimentinių filmų pagrindine heroje arba kitaip – objektu. Šie vizualiniai kūriniai neturėjo tikslaus scenarijaus ir elementariai sekė pačios Edie judesius, fiksavo jos išsakomas mintis ar transliuojamą estetiką. Pavyzdžiui, pirmasis bendrai sukurtas projektas „Poor Little Rich Girl“ elementariai fiksavo prabangiuose Niujorko apartamentuose laiką leidžiančią Edie, kuri mūvėjo tik apatinius. Savotišku tandemu Manhatano socialinio elito kontekste tapusi kūrybinė pora simbolizavo naujus „pop up“ meno formatus, o drauge kūrė žinomumo dėl buvimo žinomam (angl. famous for being famous) bei „it girl“ fenomeną.
E. Sedgwick kasdienybę sudarė šokių pamokos, bandymai tapti profesionaliu modeliu ir nesibaigiantys vakarėliai su Manhatano visuomenės elitu.
Neturėdama intencijų, Edie sukūrė autentiško stiliaus ir estetikos kryptį. Trumpi, šviesiai dažyti plaukai, tamsūs antakiai, ryškus akių makiažas, masyvūs ir net skulptūriški auskarai, juodas triko ir tamprės, dryžuota palaidinė, leopardo raštu dekoruotas lietpaltis – šios įvaizdžio detalės suformavo iki dabar su Edie siejamą vaizdinį, kuris vis pasikartoja įkvėpimo ieškančių dizainerių darbuose. Unikalios išvaizdos mergina tapo pirmuoju Betsey Johanson modeliu ir, pasak Niujorko dvasią kūrusios dizainerės, jauna mergina tapo vienu iš pirmųjų mados pasaulio asmenybių, trynusių tradicines lytiškumo ribas. E. Sedgwick taip pat patraukė ir septintajame dešimtmetyje amerikietiškajam „Vogue“ vadovavusios legendinės Dianos Vreeland dėmesį, kuri tuometę Manhatano mūzą įvardijo specifiniu žodžiu „youthquaker“.
Performanso artiste ir aktore save pradėjusi vadinti E. Sedgwick su A. Warholu artimai bendravo metus, kuriuose tilpo daugybė eksperimentinio meno videofilmų ir vakarėliai, kurių metu Edie pradėjo gausiai vartoti narkotines medžiagas. Santykiai su A. Warholu komplikavosi, kai menininko mūza nesulaukė jokios finansinės naudos iš bendrų kūrybinių projektų ir paprašė menininko viešai nerodyti videomedžiagos, kurioje ji – pagrindinis objektas. O pats A. Warholas į Edie žvelgė kaip į savotišką įrankį, padėsiantį jam pasiekti Holivudo ekranus. Jų bendrai kūrybai nesulaukus komercinės sėkmės, itin greitai susiformavę glaudūs santykiai visiškai nutrūko, taip tarsi įprasmindami garsiąją A. Warholo mintį: „Ateityje kiekvienas sulauks savo penkiolikos minučių šlovės.“
Nutrūkus draugystei, Edie pasitraukė iš viešo gyvenimo akiračio ir, anot artimos aplinkos žmonių pasakojimų, toliau piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, o 1966 metais atsidūrė ligoninėje. Po metų, mirus Edie tėvui, ji paliko Niujorką ir sugrįžo namo į Kaliforniją, kur apsigyveno kartu su mama. 1971 metais E. Sedgwick ištekėjo už Michaelo Posto, su kuriuo susipažino reabilitacijos metu. Deja, praėjus keturiems mėnesiams po vedybų Edie perdozavusi mirė savo namuose.
Per 28-erius gyvenimo metus E. Sedgwick, tapusi septintojo dešimtmečio it mergina, suformavo asmeninę estetiką, tapusią įkvėpimu garsiausiems mados kūrėjams. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 2005 metais Johno Galliano Dior mados namams sukurtos kolekcijos, kuriose Edie įvaizdis bei kertiniai stiliaus akcentai tapo pagrindiniais ant podiumų pristatytais dizaino elementais. E. Sedgwick biografiją aktualizavo ir 2006 metų filmas „Factory Girl“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Holivudo aktorė Sienna Miller. Kino juostoje pavaizduota, kaip tragiškus įvykius išgyvenusi Edie sudėtingas patirtis siekė išnaudoti eksperimentinio meno kontekste bei atrasdama savo autentišką gyvenimo kelią.
Per trumpą gyvenimą, dar prieš socialinių tinklų amžių, naujo formato garsenybės statusą formavusi E. Sedgwick savo gyvenimo būdą ir siekius sugebėjo sudėti į mintį, puikiai apibūdinančią jos paliktą pėdsaką: „Niekada nesiekiu maištauti. Tiesiog stengiuosi ieškoti alternatyvų, kaip galiu gyventi savo gyvenimą.“
