Evgenya Redko: man svarbu leisti savo energijai natūraliai tekėti ten, kur ji prašosi
Evgenya Redko puikiai pažįstama kiekvienam, besidominčiam lietuviškos muzikos pasauliu. Tarp skirtingų žanrų meistriškai laviruojanti atlikėja sausio mėnesį atsiėmė apdovanojimą progresyviosios muzikos atlikėjo nominacijoje. Toliau sėkmingai brėždama muzikinių planų žemėlapį, Evgenya pripažįsta, kad procesas, o ne galutinis rezultatas, jai yra maloniausia kūrybos dalis.
M.A.M.A. apdovanojimuose laimėjai metų progresyviosios popmuzikos atlikėjos nominacijoje. Apdovanojimas atlikėjui – malonus trofėjus, paskatinimas, daugiau atsakomybės?
Tikriausiai, kiekvienas iš įvardytų variantų. Apdovanojimas – tai įvertinimas ir paskatinimas tiek man, tiek visai komandai. Toks apdovanojimas reiškia, kad plečiasi mūsų klausytojų ratas, atsiranda daugiau susidomėjimo ir kad muzikos industrijos profesionalai stebi ir vertina tavo kūrybą bei įdėtą darbą. Šiemet išleidome nemažai naujos muzikos ir kūrybos, tad esu dėkinga, kad tai buvo įvertinta ir pastebėta.
Šis apdovanojimas nebe pirmas tavo karjeroje. Ar su laiku kinta santykis į įvertinimą?
Kaskart tai susiję su didžiuliu dėkingumo jausmu. Būti įvertintai už muziką, kūrybą ir saviraišką... Kartais pagaunu save lyg sapnuojančią ir dar kartais turiu įsižnybti, kad įsitikinčiau, jog gyvenime užsiimu tuo, ką myliu labiausiai, kad galiu kurti kartu su tiek daug kūrybiškų ir talentingų žmonių.
Pačios nominacijos formuluotė kalba apie progresą. Kuo, tavo manymu, proveržis pasireiškia būtent tavo kūryboje?
Dar iki pradėjusi kurti muziką lietuvių kalba, buvau pastebėjusi, kad tuo metu trūko didesnio ir platesnio spektro saviraiškos muzikoje lietuvių kalba, o kartu vaizdo klipai ir aiškiai išreikštas identitetas juose buvo gana reta. Man labai norėjosi kurti lietuviškai, laisvai ir būti nevaržomai žanrų. Kadangi tiek aš pati, tiek mano visos šios kelionės partneris, vyras ir prodiuseris Asi Yehuda buvome įkvėpti labai įvairaus ir skirtingo skambesio muzikos, tai padėjo mums neapsiriboti vienu stiliumi, leido mums būti inovatyviems.
Visada norėjau sujungti muziką su vizualu, taip vaizdu padėti ištransliuoti dainos žinutę dar stipriau, paliesti ne tik per ausis ir širdį, bet ir – akis. Taip pat labai sena svajonė buvo į kūrybą įtraukti šokį, stilių, artistišką saviraišką, netgi savo kurtus papuošalus – sujungti daug meno elementų į vieną konceptą. Iki šiol ir toliau vadovaujamės šia pirmine idėja, tik, žinoma, su laiku natūraliai augame kaip kūrėjai ir asmenybės, mokomės iš procesų ir kas kartą patys sau metame iššūkį, ar tai būtų naujas kūrinys, vaizdo klipas, ar koncertas.
Ką menas pačia plačiausiąja prasme reiškia tau?
Menas yra viskas. Mano manymu, tai per plati sąvoka trumpam ar vienam konkrečiam atsakymui. Menas priklauso visatai ir mums visiems. Kartais pati jaučiuosi lyg įrankis, ore ir aplinkoje sugeriantis sklindančią informaciją, energiją ir pasąmoningas visatos žinutes. Perfiltruoju jas per save ir paleidžiu atgal į pasaulį, tik jau apipavidalintas muzikos ar vaizdo formomis.
Esu linkusi į meną žvelgti ir kaip į gyvenimo būdą, jis gyvas kiekvieno iš mūsų kasdienybėje. Maisto gamyboje, bendravime, šokyje, sporto šakoje, stiliuje... juk būtų galima viską daryti sausai, bet kai įdedame daugiau sielos ir tinkamas intencijas, paverčiame tai savotišku menu.
Menas – tai mūsų žmogiškumo filtras ir jungiamasis taškas su dvasingumu, su kažkuo iš aukščiau. Jis gali būti tiek šokiruojantis, tiek guodžiantis, leidžiantis susitapatinti, paliečiantis mūsų vidinę laisvę, grąžinantis į gylį, grąžinantis „namo“.
Dažnai kalbant apie bet kurios srities artistą yra vartojamas žodžių junginys „meniškos sielos“. Ar laikai save tokiu žmogumi?
Manau, kiekviena siela yra meniška, galbūt tik tie, kurie yra visiškai atsidavę savo srities menui, jautresni aplinkai ar tie, kurie jos įdėmiau įsiklauso, leidžia savo „meniškajai sielai“ pasireikšti ir atsiskleisti.
Kasdien pati mokausi būti sąmoningesnė, supratingesnė ir atviresnė mane supančiam ir rezonuojančiam pasauliui, nuolat primenu sau, kaip svarbu klausytis intuicijos, kuri veikia lyg užslėpta supergalia. Turime augti kaip asmenybės, kad būtume kūrybiški ir pasiruošę išgirsti visatos siunčiamas žinutes.
Kaip apibūdintum savo kūrybos procesą? Ar tai dažniau mistifikuotas, magiškas mūzos nusileidimas ant peties, ar gana racionalus, apibrėžtas, tikslingas procesas, siekiant sukurti produktą?
Muzikos kūrybos procesas labai įvairus: kartais netikėčiausiais momentais aplanko mūza ir įkvėpimas, o kartais tai veikia kaip sielos ir emocijų išsivalymas bei išsigryninimas. Dar kitais atvejais – tai labai tikslingas konkrečios idėjos išpildymas. Būna ir ilgo sėdėjimo studijoje, garsų ir kūrybiškų ieškojimų, kurie galiausiai neatneša norimų vaisių ir už kuriuos taip pat su laiku išmokau savęs nesmerkti. Kūrybai reikalinga įvairiapusė laisvė, pasitikėjimas, smalsumas, daug įdėto darbo ir atsidavimo. Su laiku taip pat atradau įvairesnius muzikos rašymo būdus, stengiuosi augti ir evoliucionuoti kaip kūrėja bei dainų autorė.
Žinoma, visuomet egzistuoja ir tas finalizavimo momentas. Kad ir kaip kartais norėtųsi nuolat būti tik tame kūrybiškame procese, ateina momentas, kai esamą kūrinį reikia tiesiog užbaigti, tada laikas skiriamas labiau techniškiems dalykams ir detalėms, nuo kurių, deja, nepabėgsi.
Menas – tai mūsų žmogiškumo filtras ir jungiamasis taškas su dvasingumu, su kažkuo iš aukščiau.
Esi sakiusi, kad kūryba tau yra savotiška terapijos forma. Ar tas gydomasis, atstatantis kūrybos elementas yra išlikęs ir šiandien?
Taip, ir labai džiaugiuosi, kad tokia kūrybos forma manęs dar nepaliko. Tikiuosi, kad galėsiu išsaugoti tokį stiprų ir emocionalų ryšį tarp savęs ir muzikos. Jaučiu, kad šis ryšys ir yra dalis manęs. Kas kartą, net ir esant didžiausiems nuopuoliams, muzika visada sugrąžina atgal į save, ji nuolat padeda įsižeminti ir tampa mano vedliu į šviesą, meilę, ramybę ir vidinę harmoniją.
Stebint tavo vaizdo klipus, asmeninį stilių, akivaizdu, kad esi estetikos žmogus. Ar tokį dailų, apgalvotą vaizdą išgauni natūraliai, organiškai, ar esi linkusi į ilgus, preciziškus apmąstymus įvaizdžio klausimais?
Esu labai eklektiška asmenybė, tad dažnai pagaunu save norinčią išsireikšti labai įvairiuose stiliuose, skirtinguose amplua, kartais man norisi klasikos, o kartais visiškos priešingybės. Paauglystėje buvau pankė, besimokanti dainuoti operą, galbūt tai ir galima priskirti mano gyvenimo filosofijai, kurios esmė – leisti sau būti laisvai, nebūti rėmuose, nebijoti eksperimentuoti, derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus.
Estetika, stilius – tai ne tik saviraiška, bet ir meno priemonė, padedanti papasakoti istoriją, tad tiek muzikoje, tiek gyvenime renkuosi ją pasakoti įvairiaspalvę ir nuolat besikeičiančią. Kūryboje vizualų bei stiliaus konceptų dėlionės prasideda nuo tuo metu aplankiusio įkvėpimo, nuotaikos, projekto krypties ir idėjos, klipuose stilių dažnai padiktuoja pati dainos nuotaika ir žinutė, paties klipo koncepcija, tad kartais tai labai intuityvus procesas, o kartais – skirtingų, atskirų elementų ieškojimas, dėliojimas į vieną bendrą paveikslą.
Klausantis tavo muzikos, susidaro įspūdis, kad laisvai laviruoji tarp muzikinių stilių, žanrų. Ar galima sakyti, kad per scenoje praleistus metus jau spėjai prisijaukinti skirtingą muziką, paversti ją sava?
Jeigu paklausysite mano kūrinių „Spotify“ platformoje, išgirsite, kad mano muzikoje nėra vieno dominuojančio žanro, nėra konkrečių ribų. Kaip ir stiliuje, muzikoje man patinka eksperimentuoti ir išbandyti įvairias savo puses. Neriboju savęs ir leidžiuosi būti vedama pačios muzikos ir savo intuicijos, neforsuoju, jeigu jaučiu, kad tai – ne man.
Viena iš taisyklių, kuria stengiuosi vadovautis, – „aš nieko nežinau“ ir man labai svarbu leisti savo energijai natūraliai tekėti ten, kur ji prašosi, ir tam nereikia papildomų priežasčių. Tereikia visiškai pasitikėti procesu ir leisti muzikai skambėti.
Kokie yra tavo artimiausi muzikiniai, kūrybiniai planai ir projektai?
Šiuo metu savo laiką esu numačiusi kūrybai, dainų užbaigimui ir įrašams. Jau kurį laiką vizualizuoju savo tolesnės muzikos ir koncepto kryptį, tad šis laikotarpis skirtas būtent tam – jam įgyvendinti ir realizuoti.
Vasarą laukia vienas didžiausių ligi šiol mūsų kurtų pasirodymų, kuriame muzika suskambės nauja kryptimi, kurios link transformuojames.
Kas kartą kūrybinis darbas muzikoje mane išmoko šio to naujo, viena iš svarbių pamokų, kurias pasiėmiau, kad procesas yra kone svarbiausia visos šios kelionės dalis, žinoma, visuomet svarbu turėti užsibrėžtų tikslų, bet kelionė jų link mus neapsakomai užaugina.
Tad dabar su didžiausiu dėkingumu verčiu dar vieną naują lapą ir mėgaujuosi procesu.
AUROS SKULSKYTĖS nuotraukos
JUSTO VONŽODO, ROBERTOS ČYŽIŪTĖS stilius
GABIJOS NARUŠYTĖS makiažas
DAINIAUS GEDGAUDO plaukai
JUSTO VONŽODO papuošalai
