Finansų ekspertė, banko &bdquo;Citadele&ldquo; valdybos narė, karjeros mentorė Rūta Ežerskienė tikina, kad pagauti sėkmės pauk&scaron;tę toli gražu nėra atsitiktinumas. Tiek pasakodama apie savo karjeros kelią, tiek dalydama finansinius patarimus ji kartoja, tai &ndash; nuo&scaron;irdaus darbo, drąsos ir noro augti bei disciplinos rezultatas.

Kaip susidomėjote ekonomika? Kas paskatino dirbti finansų srityje?
Mokykloje man sekėsi puikiai. Domėjausi viskuo &ndash; nuo matematikos iki muzikos, ra&scaron;iau ra&scaron;inėlius, dalyvavau įvairiose olimpiadose, lankiau muzikos mokyklą, sportavau. Kasdien grįžusi i&scaron; mokyklos padėdavau kuprinę, pasiimdavau smuiką, i&scaron;eidavau į muzikos mokyklą, važiuodavau groti į ansamblį, vakare grįžusi eidavau miegoti ir keldavausi anksti ryte ruo&scaron;ti namų darbų. Kadangi turėjau daug skirtingų veiklų, laikiausi disciplinos ir man tai labai pasiteisino.
Kadangi mokiausi puikiai, tėvai norėjo, kad būčiau gydytoja arba teisininkė. Tuo metu galvojau, kad būti gydytoja esu per jautri, o teisė atrodė &bdquo;per sausas&ldquo; mokslas. O &scaron;tai ekonomika, vadyba man pasirodė tokia sritis, kuri apima beveik viską. Joje vieni įvykiai lemia kitus, tad čia galiu pritaikyti ir matematikos, ir tikimybių teorijos, ir geografijos, ir istorijos bei literatūros žinias. &Scaron;i sritis man atrodė plačiausia. Galvoti apie ką nors siauriau man atrodė per mažai. Tiesa, kasdien dirbant su daug ir įvairių žmonių, reikia ir gydytojos, ir teisininkės įgūdžių, tad mokausi nuolat ir savaranki&scaron;kai (juokiasi).
Pradėjau dirbti būdama antro kurso KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentė. Buvau labai savaranki&scaron;ka, norėjau pati save i&scaron;laikyti ir greičiau pabandyti dirbti. Pamenu tą darbo skelbimą ir pareigų pavadinimą jame &ndash; &bdquo;ekspertas&ldquo;. Ėjau tik pabandyti, nieko daug nesitikėdama. O kai mane priėmė, greitai įvertino, kad buvau iniciatyvi, teikiau idėjas, norėjau daug ką tobulinti ir daug nuveikti. Su žmonėmis man taip pat sekėsi bendrauti lengvai. Vadovai tai pastebėjo ir greitai pati tapau vadove. Tiesa, pavaldiniai už mane buvo vyresni ir amžiumi, ir patirtimi, tad, žinoma, buvo baisu. Ypač vadovauti tiems, su kuriais jau dirbau. Bet autoritetą užsitarnauti pavyko.

I&scaron; kur sėmėtės pasitikėjimo savimi, kurio dažnam mūsų karjeros pradžioje taip trūksta?
Tėvai man daug ką leido spręsti pačiai, tad nuo ankstyvos vaikystės buvau labai savaranki&scaron;ka. Pavyzdžiui, nuėjau į muzikos mokyklos stojamuosius egzaminus būdama pirmokė. Tėvai apie tai nieko nežinojo! Įstojusi paskambinau mamai ir pasakiau, kad man reikės smuiko ir pianino (juokiasi). Taigi gana anksti jaučiausi galinti atlikti sprendimus ir dariau tai, kas man patiko, kas mane domino. Be abejo, su &scaron;ia laisve privalėjau prisiimti ir atsakomybę, pabaigti, ką pradėjusi. Laisvė buvo pamatuota, bet jos turėjau daug.

Labai mėgstu Z kartos žmones, nes jie lytimis veiklų visi&scaron;kai nebeskirsto. Jie i&scaron; viso apie tai negalvoja, kuria verslus ir tiek.

Be to, kad esate finansų ekspertė, banko &bdquo;Citadele&ldquo; valdybos narė, karjeros mentorė, dar&nbsp; esate ir trijų vaikų mama. Kaip pavyksta viską suderinti?
Sudėtingai (juokiasi). Visiems matoma ledkalnio vir&scaron;ūnė, bet juk tai tik &ndash; gražus pavir&scaron;ius. O po vandeniu visko vyksta daug daugiau. Recepto ar stebuklo tikrai nepasakysiu. Skirtingais etapais daugiau dėmesio skiriu vienai arba kitai sričiai. Kai vaikai buvo mažesni, didesnis prioritetas buvo skiriamas jiems. Vaikams paaugus, galėjau daugiau laiko skirti karjerai. Bet nėra taip, kad specialiai save kažkam dedikuodavau. Gyvenime viskas vyksta bangomis, o tu, bandydamas viską spėti, tiesiog pasirenki prioritetus. Taip pat svarbu atvirai kalbėtis, tartis ir turėti &scaron;eimos, draugų, bendraminčių palaikymą, tuomet turi ir daugiau pasitikėjimo bei motyvacijos kopti į skirtingas vir&scaron;ūnes bei žinai, kad, jei reikės, visuomet galėsi pasitarti.&nbsp;&nbsp;&nbsp;
Gal laisvės suteikimas vaikui galėtų būti ir finansinio ra&scaron;tingumo pamoka? Kaip ugdote savo vaikus?
Taip, savo vaikams lygiai taip pat leidžiu daug ką planuoti ir daryti patiems. Kad ir planuojant keliones. &Scaron;ią vasarą važiuosime į Kroatiją, vaikai kelionei suranda skrydžių bilietus, nusprendžia, kur gyvensime &ndash; apsistosime vie&scaron;butyje ar apartamentuose. Lygina kainas ir tariasi, ar už numatytą sumą nori patogesnių gyvenimo sąlygų, ar aplankyti daugiau skirtingų vietų, ar kitų privalumų. Mano mažiausiems vaikams dabar po keturiolika metų, o jų kelionių planavimo pasirinkimuose kažko taisyti ar koreguoti prakti&scaron;kai nebereikia, nes viskas būna apgalvota iki smulkmenų. Pavyzdžiui, jie numato, kad prie&scaron; skrydį labiau apsimoka apsistoti mieste prie oro uosto, numato ten nakvynę ir transportą. Tokiais atvejais jie ir mane labai nustebina, kad taip apgalvoja, labai džiaugiuosi tuo. Ai&scaron;ku, pasitariame, ir nors galiausiai viską patvirtiname kartu, o apmokame mes, suaugusieji, vaikai patys jaučia atsakomybę už priimamus sprendimus, o vėliau ir pats kelionės vertinimas bei vidinis pasitenkinimas būna visai kitokie.
Keliaudamas nuo mažų dienų kiekvienas vaikas turėdavo asmeninį lagaminą. Jo paties atsakomybė būdavo jį susikrauti. Pirmiausia patys susira&scaron;ydavo, ką norės įsidėti, tik tada sąra&scaron;ą peržiūrėdavome kartu. O per gimtadienius gavę pinigų visada susiregistruodavo, kiek gavo, kiek tuo metu i&scaron; viso turi, ką už juos pirko ir ką planuoja pirkti. Vėliau net nustembu, kiek daug dalykų jie žino. Bet tada suprantu, kad leidimas dalyvauti &scaron;eimos sprendimuose ir i&scaron; dalies &ndash; suaugusiojo gyvenime duoda jiems pamokų, tad jie ir patys pradeda jaustis tame labai gerai. Labai smagu, kai girdžiu, kaip jie savo bendraamžiams jau dalija patarimus apie kelionių ir finansų planavimą (&scaron;ypsosi).

Ką patartumėte moterims, kurios bijo ekonomikos srities dėl to, kad ji &ndash; dominuojama vyrų?
Pati &scaron;ios skirties nejutau, mane pirmiausia vertino kaip profesionalę. Tad ir kitoms moterims dažnai patariu neakcentuoti savo lyties ir neturėti galvoje siauros nuostatos, kad, jei esu moteris, man bus sunkiau. Tada i&scaron;ties ir aplinka į tai labiau reaguoja. Moterims pačioms reikėtų atsisakyti &scaron;io stereotipo ir nebijoti rinktis vieną ar kitą sritį nepaisant lyties.&nbsp;
Labai mėgstu Z kartos žmones, nes jie lytimis veiklų visi&scaron;kai nebeskirsto. Jie i&scaron; viso apie tai negalvoja, kuria verslus ir tiek. Tad gal net daugiau jaunų verslų yra sukurti moterų. O nusistatymai ateina i&scaron; ankstesnių kultūrų, i&scaron; mūsų močiučių, senelių ir tėvų: finansų sritis neva labiau vyrų, o &scaron;eimos reikalai &ndash; moterų. Bet &scaron;iandien vyrai eina tėvystės atostogų, dalijasi su moterimis visais &scaron;eimos reikalais. Dėl savo darbo pobūdžio dažnai būnu ne Lietuvoje, tad mano pačios vyras, kai manęs nėra, puikiausiai tvarko reikalus, kuriuos gal kažkada dažniausiai tvarkydavo moterys. Ir jis lygiai taip pat dirba. Tad nereikia pačioms užsibrėžti ribų, reikia daryti tai, kas patinka, ten, kur jautiesi gerai.

Svarbu neatidėlioti, pradėti taupyti ir numatyti tikslą. Klystama manant, kad, kol neturiu daug, nieko su savo pinigais nepadarysiu.

Anksčiau buvo įprasta, kad finansinius sprendimus &scaron;eimoje priima vyras. Vyrų finansiniai sprendimai dažniau būna ir rizikingesni. Ar pastebite pokyčių &scaron;ioje srityje?
Dabar nebėra tokio didelio skirtumo tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, koks buvo, tarkime, prie&scaron; dvide&scaron;imt metų. Finansiniu ra&scaron;tingumu moterys taip pat nenusileidžia vyrams, tačiau statistika rodo, kad jie labiau linkę investuoti, o moterys &ndash; taupyti, mažiau rizikuoti. Rizikos prisiėmimas, mano nuomone, yra labiau psichologinis veiksnys tiek finansuose, tiek ir, tarkime, lenktynėse. Taip, statistinis vyras prisiima daugiau rizikos. Bet vyras vyrui nelygus, kaip ir moteris moteriai. &Scaron;iandien partneriai ir &scaron;eimos vis labiau finansinius sprendimus priima kartu, pasitardami. Nematau jokio moterų i&scaron;skirtinumo ir nejaučiu, kad jos to negalėtų, nemokėtų ar tuo nesidomėtų.&nbsp;
Kokių finansinių klaidų dažniausiai pastebite žmones darant? Kokie įsitikinimai mus labiausiai riboja nuo sėkmingo savo asmeninių finansų valdymo?
Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinius finansinius dalykus Lietuvos gyventojai jau lyg ir žino (pavyzdžiui, kiek atsidėti santaupų juodai dienai, kaip įvertinti, ar galima imti paskolą), tačiau &scaron;iandien mums reikia dar daugiau žinių. Ypač trūksta žinių apie investavimą, naujus įrankius, kriptovaliutas ir pana&scaron;iai. Dabar rinkoje pinigų yra turbūt daugiausia per visą istoriją, bet dalis žmonių neturi pakankamai nei žinių, nei patirties, ką su jais daryti. Pastebiu, kad lietuviams dažnai būdingi kra&scaron;tutinumai: jei jau darau &ndash; tai viską, o jei nedarau &ndash; tai nieko. O dažnai tereikia žengti pirmą žingsnį.
Yra keli mitai. Pirmasis &ndash; pirmiausia turiu tapti milijonieriumi, kad galėčiau investuoti milijoną ir i&scaron; to uždirbti de&scaron;imt milijonų. Tikrai nereikia būti milijonieriumi, kad pradėtum investuoti. Reikės &scaron;iek tiek disciplinos ir, jei pradėsiu taupyti po &scaron;imtą eurų, kai man trisde&scaron;imt, tikrai kažką sutaupysiu. Svarbu neatidėlioti, pradėti ir numatyti tikslą. Klystama manant, kad kol neturiu daug, nieko su savo pinigais nepadarysiu. Milijonas i&scaron; dangaus nukrinta tikrai nedaugeliui (juokiasi). Tad toks atidėliojimas &ndash; visi&scaron;kas mitas.
Disciplina, peržiūra ir savo tikslų nusistatymas &ndash; kertiniai žodžiai. Svarbu suvokti ir numatyti, kam taupote: vaikams, pradiniam gyvenamojo būsto įna&scaron;ui ar pana&scaron;iai. Priklausomai nuo tikslo, reikia numatyti planą keleriems metams į priekį. Žinoma, planas gali keistis, priklausomai nuo &scaron;eimos situacijos. Ir, be abejo, &scaron;iame kelyje naudinga pasitarti su profesionalais.

Kaip protingai taupyti ir kaip leisti pinigus?
Siekiant finansinio saugumo ateityje, gebėjimas taupyti yra labai svarbus. Vienas būdų tai padaryti&nbsp;&ndash; įvertinti savo i&scaron;laidas ir tinkamai susidėlioti prioritetus, pirmenybę teikiant finansiniams įsipareigojimams ir būtiniausioms reikmėms.&nbsp;
Idealiu atveju biudžetas turėtų atitikti 50/30/20 taisyklę. Maždaug pusė pajamų turėtų padengti būtinuosius poreikius (būstui, maistui, transportui, mokesčiams) ir turimus įsipareigojimus, 30 proc. atitekti kintantiems dalykams (laisvalaikiui, drabužiams, nenumatytiems pirkiniams), o 20 proc. &ndash; taupyti ir investuoti. Jei būtinosioms reikmėms pakanka ir mažesnės pajamų dalies, laisvos lė&scaron;os turėtų būti skiriamos taupyti ir investuoti. Susiduriant su sunkumais pirmiausia turėtų būti mažinama nebūtinųjų poreikių dalis.
Norint tinkamai valdyti asmeninius finansus, daugiausia dėmesio visada reikėtų sutelkti į pagrindinius poreikius, taip pat net sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu pasistengti taupyti. Tokia sistema padės ne tik i&scaron;mokti ne&scaron;vaistyti pinigų nereikalingiems pirkiniams, i&scaron;likti stabilioje situacijoje net per krizes, jei tokių pasitaikytų, o svarbiausia, kasdien jaustis finansi&scaron;kai saugiai.
Kalbėti apie pinigus &ndash; tartum blogas tonas. Kaip i&scaron;silaisvinti i&scaron; &scaron;ių tabu gniaužtų ir normalizuoti temas apie finansus?
Pinigai nėra vienintelė tokia tema. Mėgstu sakyti, kad yra kelios sveikatos &ndash; fizinė, emocinė ir finansinė. Beje, visos trys jos net ir susijusios tarpusavyje. Deja, apie visas jas kalbėti &ndash; tam tikras tabu. Bet vis labiau ir labiau i&scaron;silaisviname. Pirmieji pinigų valdymo įgūdžiai vaikams susiformuoja iki 7 metų, todėl apie tai &scaron;eimoje reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. O jei &scaron;i tema kelia stresą, vaikai jį jaus ir vėlesniais savo gyvenimo etapais.
Klausimas, ką rei&scaron;kia blogas tonas. Jei tavo gyvenimo tikslas tėra pinigai, tuomet galbūt galima kalbėjimą apie pinigus pavadinti blogu tonu. Bet jei kalbi apie pinigus, nes tobulėji ir edukuoji save, kaip su jais elgtis, &ndash; tai labai sveikintinas dalykas. Lygiai taip pat ir kalbant apie fizinę ar emocinę sveikatą. Jei žmogus siekia žinių, mokosi, bando &ndash; tai nuostabu.&nbsp;
Su didesnėmis ar mažesnėmis finansinėmis problemomis susiduriame kiekvienas. Nepasiteisino brangi investicija, pritrūkome pinigų pirkiniui, jie pasibaigė greičiau nei remontas. Tačiau dalijimasis patirtimi padeda ie&scaron;koti ir rasti įvairesnių būdų valdyti finansus, sumažinti įtampą. Tad kalbėti apie pinigus sveika ne tik piniginei, bet ir emocinei sveikatai, santykiams su partneriu, vaikais, siekiant geriau pažinti save ir tobulėti.

&bdquo;&Scaron;iandien galime pasidžiaugti, kad situacija keičiasi, pamažu atsikratome stereotipų, vis daugiau žmonių atvirai kalba, dalijasi ne tik savo sėkmės istorijomis, bet ir kitokia patirtimi. Tikrai turime puikių pavyzdžių, todėl kiekvienam linkiu daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos ir naujų i&scaron;&scaron;ūkių!&ldquo; &ndash; linki Rūta, pati skirdama daug laiko darbui, turėdama didelę &scaron;eimą, bet randanti laiko ir mėgstamoms veikloms &ndash; sportui, muzikai, knygai ir nuolat mokytis naujų dalykų. &bdquo;Kaip ir visi, turiu tik 24 valandas, miegu mažai&ldquo;, &ndash; &scaron;ypteli.

NENDRĖS ŽILINSKAITĖS nuotraukos

Finansų ekspertė Rūta Ežerskienė: svarbu neatidėlioti, pradėti ir numatyti tikslą

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją