Jane Birkin - liberalaus prancūziško stiliaus ikona
Būdama 76-erių Paryžiuje mirė prancūzų dainininkė ir aktorė Jane Birkin. Prieš porą metų dainininkė patyrė insultą, o praėjusių metų susilaužiusi petį, buvo priversta atidėti kelis koncertus Paryžiuje.
Mistiškos prancūzės archetipas mados industrijoje jau tapo tarsi laikui nepavaldžia estetikos forma, kurioje laisvė dera su klasikinės mados objektais. Jane Birkin – viena ryškiausių XX amžiaus antrosios pusės popkultūros asmenybių, kurios sukurtos liberalaus prancūziško stiliaus formulės bei kino ekranuose įkūnytų personažų įvaizdžiai nuosekliai atkartojami ir šiandien.
Birkin gimė 1946 metais Londone. Būsima dainininkė ir aktorė augo turtingoje šeimoje – jos mama Judy Campbell buvo žinoma britų aktorė, o tėtis tarnavo Karališkajame laivyne bei Antrojo pasaulinio karo metais dirbo šnipu. Tarp bohemiško ir taisyklių vedamo konservatyvaus pasaulių augusi mergina, iš bendraamžių išsiskyrusi drovumu, nusprendė sekti mamos pėdomis. 1966 metais J. Birkin pasirodė britų režisieriaus filmuose „Blowup“ (liet. „Fotopadidinimas“) bei „Kaleidoscope“ (liet. „Kaleidoskopas“). Visgi skyrybomis pasibaigusi itin trumpa santuoka su kompozitoriumi Johnu Beriu jaunąją aktorę paskatino palikti Londoną bei jame pradėtą karjerą ir persikraustyti į Prancūziją.
Tarp bohemiško ir taisyklių vedamo konservatyvaus pasaulių augusi mergina, iš bendraamžių išsiskyrusi drovumu, nusprendė sekti mamos pėdomis ir tapti aktore.
Nors per daugiau nei pusę amžiaus trunkančią karjerą J. Birkin nusifilmavo septyniasdešimtyje filmų bei išleido dvidešimt muzikinių albumų, populiariosios kultūros kontekste Jane pavardė dažniausiai skamba kalbant apie jos romantinį santykį su prancūzų aktoriumi ir muzikantu Serge’u Gainsbourgu. Pora susipažino 1968 metais, 21-erių merginai tik atvykus į Paryžių. Dviem dešimtmečiais vyresnis bei Paryžiuje puikiai žinomas bohemos atstovas tapo ne tik J. Birkin partneriu, bet ir mentoriumi, kuris paskatino merginą eksperimentuoti su muzika. Pasirodžius ikoniškai dueto dainai „Je T’Aime Moi Non Plus“, J. Birkin tapo itin populiari atlikėja tarp prancūzų, o jos santykiai su S. Gainsbourgu suformavo savotišką it poros fenomeną. Kuriantys savas santykių taisykles, eksperimentuojantys su skirtingais kūrybos formatais ir besimėgaujantys naktinio gyvenimo būdu – taip galima apibūdinti dvylika metų trukusį poros laikotarpį kartu. Prieš kelerius metus duodama interviu J. Birkin pasidalijo, kad jų santykiai visuomenei reprezentavo naują laisvės formą: „Su Serge’u gyvenome naktimis ir sugrįždavome namo prieš Kate (J. Birkin dukra iš pirmos santuokos – red. pastaba) ir Charlottei (bendra J. Birkin ir S. Gainsbourgo dukra – red. pastaba) išeinant į mokyklą. Tuomet visą dieną miegodavome. Neturėjome jokių tabu, gyvenome savo fantazijoje, o Serge’as sakydavo, kad gyvename ne amoraliai, o tiesiog neutraliai.“
Šalia santykių su S. Gainsbourgu ir ikoniškų vaidmenų tokiuose filmuose kaip „Le Piscine“ (liet. „Baseinas“) J. Birkin tapo puikiai žinoma dėl savo stiliaus ir unikalios estetikos. Balti marškinėliai, platėjantys mėlyni džinsai, mini suknelės ir sijonai, akių pieštuku paryškintos akys ir, žinoma, pintas krepšys, derinamas tiek einant apsipirkti, tiek kuriant vakarinį įvaizdį vakarienei Kanuose – visa tai tapo neatsiejamais J. Birkin, o kartu ir modernios prancūzės, stiliaus atributais. Įdomu ir tai, kad nors šią stiliaus kryptį mados ikona puoselėjo septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, socialinių tinklų eroje šie įvaizdžiai vis dar itin aktualūs ir kasmet pasikartoja mados redaktoriams bei dizaineriams pristatant juos labiausiai įkvėpusius vizualus.
76-erių aktorė ir dainininkė buvo ištikima androgeniškos mados kodams ir akcentavo, kad sau įdomiausią stilių atrado tik sulaukusi 40-ies ir pradėjusi daugiau eksperimentuoti su tradiciškai vyriškai drabužių kategorijai priskiriamais akcentais. „Manau, per dideli vyriški drabužiai moteriai puikiai tinka brandesniu gyvenimo laikotarpiu. Juk reikia suprasti, kada jau atėjo laikas atsisakyti mergaitiškų suknelių, o vyriški drabužiai geba sukurti nuostabų moters trapumo pojūtį.“ Šią filosofiją J. Birkin gebėjo puoselėti ir dabar, bendradarbiaudama su mados namais. Viena iš daugiausia dėmesio sulaukusių kampanijų – 2016 metais pasirodžiusi ir dizainerio Hedi Slimane’o prodiusuota Saint Laurent mados namų reklama, kurioje pagrindiniu modeliu tapo J. Birkin.
Tyrinėjant J. Birkin santykį su mados industrija būtina paminėti ir viena ikoniškiausių visų laikų rankine laikomą Hermès mados namų „Birkin“ modelį. Istorija, kuri minimaliai vis perinterpretuojama, kaip ši rankinė gavo „Birkin“ vardą, itin paprasta. 1983 metais J. Birkin skrydyje iš Paryžiaus į Londoną dėl atsitiktinumo sėdėjo šalia tuomečio Hermès mados namų vadovo Jeano-Louis Dumas. Bandydama savo vizitine kortele tapusį pintą krepšį sutalpinti į virš kėdžių esančią lentyną, J. Birkin netyčia išpylė visus krepšyje esančius daiktus. Ši situacija natūraliai privedė prie pokalbio apie tai, kaip moterims ir pačiai Jane sunku rasti patogią ir talpią rankinę. Taip ant lėktuve rasto popierinio maišelio gimė pirmasis „Birkin“ – pavadintos Jane garbei – rankinės eskizas, o praėjus metams rinkoje pasirodė ir pirmieji ikoniškos rankinės modeliai.
Spalvingą gyvenimą ir sau tinkamas taisykles susikūrusi J. Birkin, nors ir gimė Londone, iki dabar įkūnija Prancūzijos kultūrą ir laikui nepavaldžios estetikos vertybes. Tarp kino ir muzikos pasaulių gyvenanti stiliaus legenda, kalbėdama apie pasirinkimus, iki dabar išlaikė unikalų požiūrį ir akcentavo, kad niekada netikėjo likimu: „Atsitiktinumai – geriausias dalykas, kuris gali nutikti. Jie priverčia palikti kelią, kuris, manei, yra skirtas būtent tau ir leidžia sutikti gyvenimą keičiančius žmones.“
