Julija Steponavičiūtė: socialiniai tinklai mus vienaip ar kitaip žaloja

Šiandien socialiniuose tinkluose veši reklama, o nuomonės formuotojų rinkodara tapo visuotiniu reiškiniu ir viena veiksmingiausių komunikacijos rūšių. Savo pajėgas su nuomonės formuotojų pagalba stiprina ir didieji žiniasklaidos ženklai, į savo gretas kviesdami tuos, kurie kalba žvelgdami giliau – nuomonės formuotojus, kurie ne teigia, o kelia klausimus. Šį kartą pokalbis ne tik apie socialinius tinklus, bet ir apie virtuvės paslaptis su puikiai žinomu modeliu ir tinklaraščio „KitchenJulie“ autore Julija Steponavičiūte.

Kaip susipažinai su mados pasauliu ir kada pasukai gastronomijos keliu?

Į mados pasaulį patekau neplanuotai – buvau pastebėta vienos agentūros Vilniaus gatvėje, kai dar trylikametė pirkau po pamokų šokoladuką. Pradėjau nuo fotosesijų lietuviškiems žurnalams, vėliau išvykau bandyti laimę Milane. Mados industrija įtraukė ir nebepaleidžia jau dešimt metų – kartu su maisto tinklaraščiu tai pagrindinė mano veikla.

Gastronomija greta atsirado labai natūraliai – daug keliaudama nemažą laiko dalį praleisdavau viena, turėjau išmokti pasirūpinti savimi, gaminti. Pridėkime skirtinguose pasaulio miestuose lankytus restoranus bei kavines – štai ir „KitchenJulie“ pamatai.

Kokios šiandienės mitybos ir gyvensenos tendencijos?

Toliau populiarėja natūralūs, švariai užauginti produktai, kokybiškų ingredientų gaminiai. Nemažai dėmesio skiriama dailios išvaizdos egzotiniams poke bowls – iš Havajų kilusiam dubenėliui su ryžiais ar kitomis kruopomis, šviežia žalia žuvimi ar veganiniais baltyminiais produktais ir daržovėmis. Populiarėja fermentuotas maistas: įvairios raugintos daržovės, kiti žarnyno funkcijas gerinantys produktai, išlieka dėmesys sveikatai ir gerai savijautai.

Kaip žmonijos gyvenseną paveikė socialinės medijos?

Socialiniai tinklai mus vienaip ar kitaip žaloja. Nesakau, kad šios platformos nenaudingos, tačiau žmonės labai dažnai nejaučia saiko ir nemokėdami tinkamai paskirstyti savo energijos renkasi varvinti akis prieš kompiuterio ar telefono ekraną. Akivaizdžiai pasikeitė žmonijos socialiniai įpročiai. Nesu vienintelė, kuriai nemalonu, kai priešais sėdinti draugė mieliau žvilgčioja į telefoną, o ne dalyvauja pokalbyje. Išsiugdėme nuolatinę priklausomybę. Aš irgi ją turiu, bet pamažu pradedu su savimi kovoti.

Kodėl reklama socialiniais kanalais yra itin efektyvi?

Nuomonės formuotojų rinkodara šiandien yra vienas galingiausių reklamos įrankių, nes labai paprastai pasiekiama tikslinė auditorija, paveikiausias jam – jaunimas. Kai asmenybė dar formuojasi, viskas įdomu, daug ką norisi išbandyti, tampi potencialiu įvairių sričių klientu. Nuomonės formuotojų rinkodara auditorija lengviau įtikinama, nes apie prekę išgirsta iš savo socialinių tinklų autoriteto, kuriuo pasitiki. Tačiau pasitikėjimas gali būti sulaužytas, kai nuomonės formuotojų turinys tampa sausa reklama.

Saviraiška ir socialiniai tinklai – jautri tema, nes tai, kas susiję su išvaizda, paprastai sulaukia ir komplimentų, ir pašaipų. Ką galime suvokti iš patyčių viešumoje?

Socialiniuose tinkluose, kaip ir likusioje interneto erdvėje, lieti purvą ant kito nėra sunku, nes patyčios vyksta atsiribojus nuo žmogiškų jausmų. Pyktį išlieti paprasta, kai tereikia paspausti kelis mygtukus nė nepažiūrėjus savo aukai į akis. Tuose komentaruose kalba pavydas, neįgyvendinti troškimai ir kompleksai. Kodėl tai vyksta? Neįsivaizduoju, gal esame užburtame rate, kur medijų ir socialinių tinklų suformuoti kompleksai atsisuka prieš pačius nuomonės formuotojus, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie tų kompleksų formavimosi.

Ar keičiasi lietuvių mitybos ir gyvensenos įpročiai?

Taip, Lietuvoje atidaroma daugiau sveikuoliškų kavinių, dėmesio natūraliai, rankų darbo, vietoje užaugintai ar pagamintai produkcijai. Lietuviai labiau atsižvelgia į mitybą, atidžiau renkasi produktus parduotuvėse. Mažėja nesportuojančių žmonių. Be galo džiaugiuosi šiais pokyčiais, nes jie motyvuoja taip elgtis ir mane pačią. Neigiamas pokytis – vartotojiškumo skatinimas, greitoji mada užkariavo ir Lietuvą.

Kokių pasaulinės gyvensenos pokyčių įžvelgi ateityje?

Manau, kuo toliau, tuo labiau tampame sąmoningi. Domimės sveika gyvensena, grįžtame prie lėtesnio, kokybiškesnio gyvenimo ritmo, skiriame daugiau laiko psichologinei ir dvasinei saviugdai – pamažu nusisukame nuo plastic fantastic pasaulio.

Kokia virtuvė yra artimiausia Tau?

Galiu vadinti save kosmopolite, nes domiuosi įvairiomis virtuvėmis. Šiuo metu traukia paprastumas – švieži, kokybiški produktai ir skonio neužgožiantys, o jį paryškinantys deriniai. „Michelin“ žvaigždutės įdomu, bet kasdienybė mano kitokia. Rekomenduočiau aplankyti ir sveikuoliškai užkąsti „Cafe Gitane“, „Cafe Mogador“, „Two Hands“ Niujorke, „Daluma“ Berlyne, „Arepa & Co“, „Wild Food Cafe“ Londone.

Papasakok apie savo tinklaraštį – koks jis?

„KitchenJulie“ visų pirma apie balansą, mano tinklaraščio šūkis – where healthy meets guilty (liet. kur sveika susipina su nuodėminga). Stengiuosi, kad jis atspindėtų mano mitybą tokią, kokia ji iš tiesų yra. Dalijuosi gardžiais ir akį traukiančiais, bet daug pastangų ar laiko nereikalaujančiais patiekalais. Esu estetė, todėl maistas turi atrodyti dailiai. Tai bandau įamžinti ir savo nuotraukose. Tikslas – įkvėpti skaitytojus gaminti arba bent sukelti alkį vien pažiūrėjus į „Instagram“ paskyrą. Noriu parodyti, kad rūpinimasis mityba ir vartojamais produktais yra ne tik investicija į sveikatą, bet ir geriausia meditacija.