Dizainerė, įstabiais kūriniais pasakojanti Airijos moterų istoriją
Pastarosios LVMH premijos finalininkė Róisín Pierce per savo techniškai poetišką ir rankų darbą vertinančią kūrybą pasakoja Airijos moterų istoriją.
Dubline – 16 valandų, Róisín Pierce – migrenos priepuolis. Nepaisant to, jauna menininkė pasirodo „Zoom“ ekrane – besišypsanti, veidą gaubiančiais rusvais plaukais. Už jos – studija, kurioje matyti keletas begalvių manekenų. Geriau įsižiūrėjusi pastebiu, kad kiekvienas jų aprengtas jos kūriniu.
R. Pierce drabužiai turi kažką angeliško, kažką iš kito pasaulio. Ir ne tik todėl, kad jie pagaminti praktiškai tik iš balto audinio. Jų tekstūros ir apimtys stulbina lengvumu ir trapumu.
Kai kurie drabužiai priverčia galvoti apie plaktą grietinėlę, kuria kažkas apsupo kūną. Kiti – labiau struktūruoti, bet taip pat subtilūs, lyg būtų traškus šarvas. Jos technika – sujungti visas audinio juosteles ir kvadratus, kurią ji vertina kaip gana sudėtingą, – gimė iš noro nešvaistyti likučių siuvant drabužius. Nedideli audinio gabaliukai gula vienas ant kito ir taip sukuriamas visas drabužis.
„Realybėje audinys ne visada gerai gula ant kūno, bet šis metodas leidžia sukurti kitokius, madai netradicinius siluetus, – paaiškina menininkė. – Namuose turiu pilnus kambarius atraižų, atkeliavusių iš senų kolekcijų. Galėjau juos saugoti, bet nenoriu. Noriu nuolat atsinaujinti, kurti nesidairydama į praeitį“, – pasakoja Róisín.
Airijos gėlės
Didelė R. Pierce darbo dalis susijusi su airiška jos kilme: tiek kalbant apie įkvėpimą, tiek apie gamybą. Pirmoji jos kolekcija „Mná I Bhláth“ (liet. pražydusios moterys) buvo įkvėpta Airijos moterų istorijos, o ypač katalikiškos Magdalene Laundries institucijos, kurios užduotis buvo nubausti nemoraliomis laikomas moteris. Šiose įstaigose moterys buvo laikomos uždarytos, verčiamos dirbti.
Kitas menininkę įkvepiantis faktas – 2018 metais panaikinta 8-oji abortus draudusi Airijos Konstitucijos pataisa. Róisín pasakoja, kad šios kolekcijos atspirties tašku tapo smokingai ir siuvinėjimai. „Angliški siuvinėjimai man labai priminė krikšto rūbą“, – pasakoja ji. Ši kolekcija 2019 metais buvo apdovanota vieno festivalio premija, o tai leido dizainerei pradėti bendradarbiauti su prancūzų mados namais. Taip atsirado dar daugiu gėlėtų drabužių, pavadintų „Bláthanna Fiáin“ (liet. laukinės gėlės). 2022 metais buvo pristatyta „Two For Joy“ kolekcija. „Ji buvo kur kas šviesesnė, susieta su labai gražiais mano vaikystės prisiminimais“, – sako dizainerė. Menininkė ir toliau liko ištikima baltai spalvai, tačiau satino panaudojimas suteikė gaminiams magišką auksinį atspalvį. Šioje kolekcijoje R. Pierce nubarstė drabužius nedidelėmis ant organzos pražydusiomis medvilninėmis gėlėmis. Rezultatas – švelnesnė ir labiau atsipalaidavusi nei iki tol buvusios kolekcija.
Išsaugoti amatininkus
Kalbant apie gamybą ir tik airių meistrų rankų darbą, R. Pierce įžvelgė galimybę ne tik peržiūrėti savo krašto istoriją, bet ir apsaugoti jo paveldą. „Amatininkai nyksta. Šiaurėje turėjau numačiusi projektą, bet daug moterų, su kuriomis turėjau dirbti, mirė per pandemiją. Todėl ėmiausi iniciatyvos išmokyti jaunimą kurti airiškus nėrinius. Susirenka maža klasė, bet privalome tai perduoti“, – pasakoja ji. Nemažai kūrėjų galiausiai pasiduoda didžiųjų miestų, Londono ar Paryžiaus, traukai, bet Róisín lieka ryžtingai ištikima Dublinui, kad būtų kuo arčiau meistrų, su kuriais bendradarbiauja. „Viena vertus, tai strateginis sprendimas, kita vertus, tai vieta, kuria aš kvėpuoju“, – sako dizainerė.
Jau patekusi po pasaulinių mados prožektorių šviesa, dabar R. Pierce kuria ketvirtąją kolekciją savo vardo prekės ženklui ir mėgina suvaldyti naujos įmonės atidarymo stresą: „Anksčiau sulaukusi įkvėpimo laisvalaikiu imdavausi nuodugnių tyrinėjimų, įsigilindavau į dalykų esmę. Anuomet visiškai negalvodavau apie kolekcijas.“
Jos pirmieji darbai buvo sukurti pagal užsakymus, tačiau dabar Róisín turi prisitaikyti prie kitokio ritmo. „Buvau įpratusi manyti ir teigti, kad mano prekės ženklas skirtas meną ir dizainą mėgstantiems žmonėms, tačiau skulptūriški, tekstūriniai mano darbai ėmė traukti vis daugiau klientų ir net pardavėjų, pavyzdžiui, „Nordstrom“. Man labai patiko, kad jie nenudailino mano kūrybos – tai, ką sukūriau, jie nupirko ir pasiūlė savo butikuose. Labai džiaugiuosi, kad jie nepareiškė, jog apsiribos tik marškinėliais“, – džiaugiasi Róisín.
Šiais metais R. Pierce buvo pretendentė gauti prestižinę LVMH premiją, tai Róisín tikslas, kurio ji visada siekė. „Salėje visi jaudinosi. Bet visose nuotraukose aš šypsausi, nes sau kartojau: „Būtent čia ir noriu būti.“ Ji ir toliau plėtoja savo prekės ženklą, nesukdama galvos dėl premijų, pripažinimo ar pardavimo: „Noriu eiti pirmyn su savo darbais, paieškomis. Nenoriu galvoti apie planavimą, išteklius ar pelningumą. Paprasčiausiai noriu sukurti geriausia, ką galiu.“