Mados ženklų strategė V.Dias: visos tendencijos anksčiau ar vėliau grįžta
Kai pagalvoju apie madą, iškart įsivaizduoju...
Žmones. Įvairius žmones – jaunus, pagyvenusius, iš uždaros amišų bendruomenės, iš Holivudo, miestiečius ir ūkininkus.
Kasdienis garderobas susideda iš...
Deja, rengiuosi kaip Steve’as Jobs’as – džinsais arba klasikinėmis kostiumo kelnėmis, paprastais marškiniais arba megztiniu. Paprastumas kasdieniame stiliuje padeda koncentruotis ties darbu, jaustis laisvesnei, tapti mažiau matomai, kitų skenuojamai. Nemėgstu prabangių prekės ženklų kurtų drabužių, nes su jais atrodau pretenzinga, o tokia visiškai nesu. Dažnai pafantazuoju, kad atidarau spintą, o ten – eilės vienodų rūbų. Tarsi uniforma iš futuristinių filmų.
Taikliausiai asmenybę atspindintys kvepalai...
Prekės ženklo Fueguia 1833 aromatai „Jacaranda“ arba „El mono de la tinta“. Pastaruosius kvepalus įkvėpė sukurti Jorge Luis’o Borgeso eilėraštis.
Didelę įtaką padaręs filmas...
Peterio Greenaway filmą „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ pamačiau būdama 14-kos ar 15-kos. Prisimenu, kaip mane pribloškė scenografija, teatrališko grožio kupina atmosfera, galų gale Jeano Paulio Gaultier kurti kostiumai. Tačiau didžiausią įspūdį paliko personažų gylis, tamsa ir kartu šviesa. Žiūrėjau išnuomotą juostą kelis kartus iš eilės. Šis filmas mane palydėjo iš paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.
Kai mąstau apie ateitį...
Esu labai optimistiškai nusiteikusi ateities atžvilgiu. Inovacijos padės žmonėms daugiau tyrinėti pačius save, gyventi ilgiau ir pasiekti kitokią egzistavimo kokybę. Pasitelkę robotus ir algoritmus galėsime mažiau dirbti sunkų ir sveikatai kenkiantį darbą, o tai leis koncentruotis į kitą veiklą. Kaip antikinėje Graikijoje, taip ir ateityje – mąstymas taps nauja buvimo forma tiems žmonėms, kurie nori tobulėti. Likusi visuomenės dalis ir toliau bus ideologijos vergai, orientuoti į vartojimą tų produktų, kuriuos jiems siūlys nuomonės formuotojai.
Mados tendencija, kurią norėčiau matyti grįžtančią...
Visos tendencijos anksčiau ar vėliau grįžta. Asmeniškai man patinka azijietiškasis avangardas, jaučiu estetinį ir vizualinį malonumą žiūrėdama į šio judėjimo atstovų Yohji Yamamoto, Rei Kawakubo, Issey Miyake kurtus kostiumus. Vadinu jų kūrybą „tyliai garsia“. Trumpai pasirodžiusi ant Vakarų Europos podiumų ankstyvajame aštuntajame dešimtmetyje, ši tendencija niekada taip ir negavo daugiau dėmesio Vakaruose.
Miestas, kuriame malonu stebėti praeivius ir jų stilių...
Buenos Airės, Stambulas, Londonas, Lvovas, Kopenhaga.
Tomo Griškevičiaus, asmeninio ir prekės ženklų archyvų nuotr.
