TIULIO FĖJA įkūrėja Viktorija: tapatintis su kitais neverta, žmonėse vertinu išskirtinumą
„Pastaroji žiema labai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Į viską pradėjau žiūrėti su perspektyva. Mūsų veiksmai formuoja įpročius, įpročiai – charakterį, o charakteris – gyvenimą. Todėl visus veiksmus geriau dėlioti žvelgiant į priekį“, – sako dizainerė, mados namų „Tiulio fėja“ įkūrėja ir tapytoja Viktorija Jakučinskaitė.
Skaitiniai ir ekranai
Praėjusią vasarą dar kartą perskaičiau Susannos Kubelkos romaną „Šiandien madam pareis vėliau“. Pirmą kartą ją perskaičiau būdama septyniolikos, man labai patiko herojės veikla – ji pirkdavo Paryžiuje senus butus, juos perkurdavo pagal savo dizainą ir perparduodavo. Labai romantiška veikla. Nors kitos šios autorės knygos taip nesužavėjo, man patinka tai, kad ji liečia moterų amžiaus diskriminacijos temą. Dažnai susiduriame su „nurašymu“ dėl amžiaus, kai peržengusi tam tikrą ribą tampi niekam neįdomia teta. Pati su tuo kovoju. Bet iš tiesų ir po 40-ies galime daryti viską, ką norime. Tai tikrai aktualus šių dienų klausimas.
Dabar gyvenimo tempas toks, kad visiškai neturiu laiko serialams, bet yra vienas, kurio nepraleidžiu, – tai „Emily in Paris“. Labai patinka stebėti, kaip tos Paryžiuje gyvenančios moterys apsirengusios: jų skrybėlaitės, bateliai, pirštinaitės… Koks svarbus visas įvaizdis! Tai šiuolaikinė pasaka suaugusioms moterims (juokiasi). Sakyčiau, panašus į anksčiau rodytą kultinį „Seksas ir miestas“, kuriame stiliui irgi buvo skiriama labai daug dėmesio. Abu šie serialai įkvepia pasitempti, pagražinti ir paįvairinti savo gyvenimą.
Atokvėpis ir pabėgimai
Mano kryptis yra Azija: Vietnamas, Tailandas, Balis. Esu čia keliavusi daug kartų, išlipusi iš lėktuvo šiuose kraštuose jaučiuosi kaip namie. Tikrai svajoju čia gyventi, bet negaliu išsirinkti, tai būtų Tailandas ar Balis (šypsosi). Neseniai grįžau iš Tailando, kurortinio miestelio Ao Nang, esančio prie upės. Tai vieta, kurioje susilieju su pasauliu, gyvenu čia ir dabar, man nieko netrūksta, čia jaučiuosi laiminga nuo ryto iki pat nakties. Tai mano laimės taškas. Anksčiau norėjosi keliauti į Meksiką, Braziliją, Ekvadorą, bet atradus Aziją tie norai buvo nustelbti. Aišku, vasarą man labai gera būti ir Lietuvoje, prie jūros, bet žiemą trūksta šilumos, visada žiemos laikotarpiui renkuosi keliones į Aziją. Beje, nesirenku „viskas įskaičiuota“ poilsio, man visiškai nepatinka, kai visas veiksmas vyksta dekoratyviniame ir dirbtinai turistui sukurtame pasaulyje. Mėgstu tikrą gamtą, tikras vietas, autentiką, man svarbu, kad ir žmonės būtų tikri, be kaukių. Kelionės į Aziją labai padeda pailsėti nuo visko: kai dėl interneto pakeiti ryšio kortelę, darbiniai reikalai lieka senojoje, čia niekas nebeskambina, nerašo, todėl galiu visiškai atsiriboti.
Stiliaus vingiai
Dirbdama su nuotakomis pastebėjau, kad didžiausia klaida – vaikytis populiarių tendencijų. Ypač tada, kai tendencija neatspindi tikrosios asmenybės. Išskirtinumas yra ne rūbas, o pati moteris, jos charakteris, bruožai, figūra, net ir pomėgiai. Todėl sukneles kurti pradedu nuo pokalbio su moterimi, kai išgirstu, kas jai patinka, kokia ji yra, kai pajaučiu, kokios „natos“ iš tikrųjų suskambėtų. Geras stilius – tai pirmiausia buvimas savimi. Jei savimi pasitiki, per aprangą ir detales gali išreikšti save, tai jau yra labai stipru. Tapatintis su kitais ar kažką kartoti neverta, aš žmonėse labai vertinu išskirtinumą ir kurdama drabužius stengiuosi tai pabrėžti. Vestuvinė mada pernelyg nesikeičia, aktuali išlieka klasika, kinta tik audiniai, raštai, detalės, tokios kaip kišenės, ilgis, skeltukai ir kt. Turi būti tikras meistras, kad ant klasikinės bazės iš detalių sukurtum ką nors išskirtinio ir delikačiai nustebintum, kad rūbas ir po dešimtmečio ar dar daugiau atrodytų gražus. Vestuvės visgi nėra podiumas ir vieta eksperimentams, nuotakos suknelė – pagrindinė gyvenime ir ji turi būti tobula.
Aprangoje labai svarbūs aksesuarai, tai prieskoniai, kurie parinkti pagal jūsų nuotaiką ar charakterį gali apie jus labai daug pasakyti. Spintoje pakanka nedaug bazinių drabužių, įvaizdį visada galėsite pakeisti ir atnaujinti aksesuarais. Šalikai, skaros, kepurės, pirštinės, batai, net skirtingų raštų ar spalvų pėdkelnės – visa tai gali garderobą išplėsti iki begalės variantų.
Kosmetinė ir grožio ritualai
Man labai svarbu geros plaukų priežiūros priemonės, nes esu šviesiaplaukė, o dažytas plaukas linkęs sausėti, jam reikia tikrai kokybiškos priežiūros. Plaukai prie priemonių pripranta, todėl stengiuosi jas dažniau pakaitalioti. Beje, netikiu, kad veido kremai daro stebuklus, bet tikiu injekcijų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, veiksmingumu, tad labiau pasitikiu kosmetologinėmis procedūromis.
Jei kalbėtume apie dekoratyvinę kosmetiką, labai mėgstu makiažą, naudoju tiek kreminę pudrą, tiek veido formavimo priemones. Kadangi esu dailininkė, man makiažas yra tarsi paveikslo kūrimas, kasdien gali sukurti ką nors gražaus ir skirtingo. Smagu, kai gražiai pasidažiusi žvilgteli į veidrodį ir iškart pakyla nuotaika, kai pati sau esi graži. Kai norisi atsipalaiduoti ir pailsėti nuo dienos darbų, renkuosi masažą, bet ne sportinį, o atpalaiduojantį. Kad jis būtų tikrai geras, turi būti ir kibirkštėlė, ryšys. Man patinka, kai masažo metu atrodo, kad tirpsti iš malonumo ir sąmonė tarsi atsijungia. Pastaruoju metu supratau, kad nebebijau senti. Noriu žiūrėti į savo vaikus, kurti sukneles, tapyti paveikslus, mylėti savo vyrą ir leisti kūnui natūraliai senti, kad galėčiau džiaugtis visais paprastais žemiškais dalykais.
