Su juvelyre Augusta Sofija Rudzikaite pakalbėjus vos keliolika minučių jokių abejonių nekyla – atsidavimas kūrybai yra nepakeičiama jos asmenybės dalis. Savitu požiūriu ir vertybėmis besivadovaujanti „ASR JWLS“ ženklo įkūrėja ekspresiją jungia su tobula precizika, tad kiekvienas jos juvelyrikos kūrinys tampa šiuolaikinio meno formos išraiška.

Ar juvelyriką priskiri meno krypčiai, kuriai būtinas identitetas?

&nbsp;

Manau, kiekvienam prasmingam dalykui būtinas identitetas. Esame gyvi tam, kad būtume unikalūs ir i&scaron;reik&scaron;tume save. Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie juvelyrikos žanrą priskiria tiesiog mados aksesuarams. Paprastai tik akademiniame pasaulyje juvelyrikos kūrėjas yra įvardijamas kaip menininkas su savita ekspresija ir kūrybos braižu. Visi&scaron;kai sutinku, kad daug mados ženklų turi savo vertybes ir jaučia poreikį formuoti konkretaus prekės ženklo identitetą. Visgi pati vadovaujuosi savo, kaip menininkės, vertybėmis, kurios organi&scaron;kai rei&scaron;kiasi per mano kūrinius.

&nbsp;

Ar pameni, kaip atrodė pirmieji tavo juvelyrikos darbai? Kaip evoliucionavo ir keitėsi tavo kūryba?

&nbsp;

Pirmieji mano kūriniai neturėjo nieko bendro su dabartine mano kūryba. Leidau sau i&scaron;bandyti viską, o unikalumo paie&scaron;kos vyko labai organi&scaron;kai. Studijuodama įvairiose &scaron;alyse labai daug dėmesio skyriau techninių žinių tobulinimui, kuris paskatino eksperimentuoti su neįprastomis medžiagomis.

&nbsp;

Kaip apibrėžtum dabartinę savo kūrybos kryptį?

&nbsp;

Jei trumpai, įvardyčiau ją haute joaillerie contemporaine. Tai auk&scaron;toji juvelyrika, kaip &scaron;iuolaikinio meno forma. Techni&scaron;kai mano juvelyriniai darbai &ndash; labai sudėtingai pagaminami. Mano tikslas &ndash; i&scaron;laikyti tik rankų darbu įgyvendinamą komplikuotos technikos i&scaron;pildymą. Taip pat savo kūryboje naudoju medžiagas, kurios juvelyrikoje nėra dažnai naudojamos. Anksčiau eksperimentavau su nerūdijančiuoju plienu ir titanu, bet &scaron;ie metalai manęs daugeliu aspektų netenkino. Apie juvelyriką mąsčiau i&scaron; pagrindų, galvojau, kodėl žmonės i&scaron; tiesų renkasi auksą ir sidabrą? Tai medžiagos, kurios yra puikiai suderinamos su kūnu, stabilios ir ilgaamžės. Norėjau savo juvelyrikoje i&scaron;laikyti &scaron;ias savybes, suteikdama darbams visai kitokią nei juvelyrikoje įprasta matyti estetiką.

5.jpg

Ar galėtum daugiau papasakoti apie savo darbuose naudojamas medžiagas ir techniką?

&nbsp;

Ilgai ie&scaron;kojau įdomių, retų medžiagų, su kuriomis galėčiau dirbti. Noriu kurti ilgaamžius daiktus. Mano kūrybinis procesas reikalauja ilgų metų eksperimentavimo. Bandžiau dirbti ir su tokiais metalais kaip volframas, molibdenis, cirkonis. Bet ne visi jie ilgainiui pasiteisino. Savo technologijas laikau paslaptyje. Paslaptingumas man gražus. Taip pat patinka, kai manęs nesupranta, tada žinau, kad einu teisingu keliu. Naudoju gana paprastas, archaji&scaron;kas technologijas, kurios reikalauja juodo rankų darbo ir profesionalių įgūdžių. Auk&scaron;toji juvelyrika tuo ir skiriasi nuo bižuterijos, reikia daug metų kartoti tuos pačius veiksmus, kol profesionalumas leidžia tobulai įvaldyti visus proceso etapus.

Kodėl &scaron;iuo metu daugiausia dėmesio skiri būtent žiedams?

&nbsp;

Žiedai yra juvelyrikos sritis, kurioje, jaučiu, turiu dar labai daug i&scaron;tyrinėti. Kiekvieną kartą atsisėdusi prie stalo stengiuosi atsiriboti nuo i&scaron;ankstinių minčių ir predikcijų. Kurdama tarsi i&scaron;jungiu mane supantį pasaulį, pasineriu į kūrybą ir stebiu, kaip gimsta žiedas. Net ir į kiekvieną jau pagamintą žiedą žvelgiu savęs klausdama, ar man jis patinka? O į &scaron;į klausimą galiu atsakyti tik prabėgus atitinkamam laikui. Net ir viename žodyje &bdquo;laikas&ldquo; telpa labai daug minčių ir procesų. Manau, kad laiko nėra, yra tik ekspresija ir kūryba.

&nbsp;

Augusta Sofija Rudzikaitė, Raimonda Vy&scaron;nia nuotr.

crop.jpg

I&scaron;skiri ir tai, kad ASR JWLS žiedai atsiskleidžia tik tinkamame kontekste. Ar galėtum plačiau papasakoti apie &scaron;ią savybę?

&nbsp;

Kiekvienas ASR JWLS žiedas yra monumentalus (savo forma, nesvarbu, kad miniatiūros pavidalu) meno kūrinys. Tai nėra toks papuo&scaron;alas, kuriam būtina savybė būtų patogumas. Mano kuriamus žiedus reikėtų labai atsakingai derinti su kitomis detalėmis, drabužiais ar aksesuarais. Blogiausiu atveju žiedas tarsi dingsta arba gali pasirodyti tam tikra prasme brutalus. ASR JWLS žiedą reikia mokėti ne&scaron;ioti, o jo dėvėjimas man yra labai gražus ir organi&scaron;kas procesas. Laiku ir vietoje jis gali nepaprastai papildyti asmenybės įvaizdį arba, prie&scaron;ingai &ndash; jį dekonstruoti. Net ir pakuotę mano darbams buvo sunku sukurti, siekiau užtikrinti, kad ji vientisai skambėtų kartu su žiedu ir padėtų atskleisti jo identitetą.

&nbsp;

Pati studijavai Japonijoje ir būtent japoni&scaron;ką estetiką integruoji į savo kūrybą. Kodėl &scaron;i &scaron;alis, jos estetika ir kultūra padarė tau tokią stiprią įtaką?

&nbsp;

Atvykus į Japoniją man teko pamatyti, kokius kultūri&scaron;kus estetikos principus turi japonai ir kaip senovės tradicijas siekiančios dogmos yra gyvos ir &scaron;iandien. Net ir norėdami japonai negalėtų pabėgti nuo savo kultūros, kuri jiems tarsi įaugusi į kraują. Būtent japonų vartojimo įpročiai, pagarba daiktams ir atsakomybė juos supančiai apkinkai man atrodo asmeni&scaron;kai artima. &Scaron;ioje &scaron;alyje gyvenantys žmonės yra darb&scaron;tūs, nuo&scaron;irdūs ir negebantys meluoti.

&nbsp;

Kalbant apie japonų meną ir estetikos suvokimą, į akis krinta jų precizika. Architektūra, interjerai, baldai ar net samurajų kardai pasižymi tobulu i&scaron;baigtumu. &Scaron;iuo metu madinga atsigręžti į senovės japonų kultūrą, bet tik maža dalis žmonių supranta jos &bdquo;gilumą&ldquo;. Mano kuriamuose žieduose galima įžvelgti i&scaron; Japonijos kultūros kilusių wabi-sabi, shibui, yūgen, iki ir kitų estetikos idealų bruožų, kurie perteikiami derinant &scaron;iurk&scaron;tumą, tekstūras, formas, patinas, spalvų niuansus, medžiagi&scaron;kumo kontrastus, atsitiktinumą bei preciziką.

4d.tif

Ar galima teigti, kad būtent Japonijoje ir įvyko tavo kūrybos lūžis?

&nbsp;

Studijuodama Japonijoje susidūriau su labai griežta sistema, besivadovaujančia konkrečiomis taisyklėmis, kurių privalėjau laikytis. Puikiai prisimenu, kaip vieną &scaron;e&scaron;tadienį nuvykau į dirbtuves ir visą laisvadienį paskyriau darbui, kurio niekas negalėjo kontroliuoti. Dariau tai, ką noriu, klausiau savęs ir kūriau intuityviai. Tos dienos darbo rezultatas &ndash; žiedas &ndash; tapo raktu į tolesnę mano kūrybos kryptį. Viduje pajutau, kas i&scaron; tiesų yra kūrybinis procesas. Akademinis pasaulis kūryboje siekia analizuoti prasmę bei įvardyti įkvėpimo ta&scaron;kus, kuriais remiantis kuriami darbai. Atrodo, lyg savo darbą privalu legitimizuoti prie&scaron; auditoriją. Paklausus, kas mane įkvepia, elementariai negaliu apie tai kalbėti. Konkrečiai mano kūrybos kontekste toks klausimas net negali būti keliamas. Organi&scaron;ka kūryba turi kilti i&scaron; pasąmonės ir nutolti nuo įvardijamų įkvėpimo &scaron;altinių. Niekas, kas yra nauja ir tikra, negali būti atpasakota, kitaip taps pavir&scaron;utini&scaron;ka. Tikrumą reikia jausti ir mokėti įskaityti užkoduotą jutiminiuose dalykuose.

&nbsp;

I&scaron; Japonijos į Lietuvą grįžau su suvokimu, kad kūryboje svarbiausia nežinoti. Nežinoti, kas bus, ir natūraliai siekti atradimų, kurie ir yra kūrybos esmė. Net ir dabar kurdama žiedus nežinau, kokie jie bus rytoj ar kitą savaitę.

Organiška kūryba turi kilti iš pasąmonės ir nutolti nuo įvardijamų įkvėpimo šaltinių. Niekas, kas yra nauja ir tikra, negali būti atpasakota, kitaip taps paviršutiniška. Tikrumą reikia jausti ir mokėti įskaityti užkoduotą jutiminiuose dalykuose.

Tavo studijos ir kūrybinės paie&scaron;kos neapsiribojo Japonija. Studijavai Italijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje. Kaip praleistas laikas skirtingose valstybėse formavo tavo asmenybę bei vertybes?

&nbsp;

Italai yra puikūs juvelyrikos meistrai, tad Italijoje koncentravausi būtent į meistrystę, į Vokietiją keliavau dėl galimybės susipažinti ir mokytis i&scaron; savo autoriteto profesoriaus Otto K&uuml;nzli. Prancūzijoje savaranki&scaron;kai dirbau tarptautinėje menininkų rezidencijoje. Visą gyvenimą vadovavausi požiūriu, kad, jei tik turiu galimybę mokytis ar keliauti, i&scaron; tokios patirties turiu pasiimti viską, kas yra įmanoma, bei siekti tikslo, kurį sau laikau pačiu svarbiausiu. Būtent Japonija buvo vieta, į kurią ilgą laiką norėjau nuvykti, tad dėjau visas pastangas, kad mano tikslas virstų realybe. Tokijas man tapo vieta, kurioje pamačiau auk&scaron;čiausio lygio atsidavimą darbui. Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Japonijoje, nuolat jaučiau milžini&scaron;ką spaudimą, visas laikas buvo skirtas juodam darbui, bet &scaron;i patirtis keitė mane kaip asmenybę.

&nbsp;

Kada pradėjai jausti trauką kūrybai ir menininko profesiniam keliui?

&nbsp;

Nuo pat vaikystės jaučiau potraukį ir vidinį jausmą kurti. Nuolat pie&scaron;davau, o dailės mokykloje atsidūriau anksčiau nei pradinėje. Augau menininkų ir intelektualų apsuptyje, tad net ir ankstyvoje vaikystėje man buvo įdomu, ką jie daro, o mano mėgstamiausias žodis buvo &bdquo;kodėl&ldquo;? Matant abstraktų paveikslą kuriantį tapytoją man taip pat kildavo vidinis užsispyrimas nutapyti abstraktų paveikslą. Nesvarbu, kad buvau vos de&scaron;imties, jaučiausi suprantanti, kas tai yra.

&nbsp;

Neįsivaizdavau, kad gyvenime galiu nekurti. Nors mokykloje mokiausi puikiai ir turėjau galimybę rinktis bet kokią specialybę, galvodama apie profesiją mintyse įvardijau tris kryptis: kostiumo dizainą, interjero bei baldų dizainą arba juvelyriką. Norėjau su kūryba derinti amatą ir prakti&scaron;kumą. Pasirinkti juvelyriką buvo spontani&scaron;kas sprendimas, kilęs i&scaron; vidinio jausmo. Taip pat būtent &scaron;i sritis man pasirodė ypač įdomi, nes apie ją tada dar nieko nežinojau.

8.jpg

9.jpg

Kodėl po visų kelionių ir patirčių nusprendei sugrįžti į Lietuvą ir ASR JWLS studiją įkurti Druskininkuose?

&nbsp;

I&scaron; kiekvienos kelionės pasiėmiau labai daug ir, kaip jau minėjau, nuolatos buvau veiksme, galvodavau apie kitą žingsnį. Visgi toks gyvenimo būdas gali tęstis tik tam tikrą laiką. Vienu metu jaučiau, lyg gyvenime jau būčiau pamačiusi viską. Teko pabūti ir auk&scaron;tuomenės sluoksniuose Florencijoje, ir naktiniuose Paryžiaus pogrindžiuose. Po itin skirtingų patirčių tik dar kartą įsitikinau, kad viskas, ką noriu gyvenime daryti, susiveda į vieną tikslą &ndash; kūrybą.

&nbsp;

Kelionės padėjo suprasti, kas esu. Esu kilusi i&scaron; Druskininkų, tad būtent čia nusprendžiau įkurti juvelyrikos namus. Norėjau tiesiog dirbti, būti nepriklausoma ir tobulėti profesine prasme, o tai rei&scaron;kia, kad turėjau mažinti ka&scaron;tus ir didinti savo produktyvumą. Įsikūriau nedideliame bute, kuriame pradėjau gyventi ir dirbti. Buvau pavargusi nuo žmonių ir nuolatinio pasakojimo apie tai, kas a&scaron; esu ir ką darau. Druskininkai man suteikė tylą. Taip pat netikėtai tiesiog gatvėje Druskininkuose sutikau ir savo antrąją pusę Martyną, su kuriuo esame nei&scaron;skiriami, turime &scaron;unį ir gyvename aktyvų bei kūrybi&scaron;ką gyvenimą mano gimtajame mieste.

2a.tif

Kaip apibūdintum save kaip vartotoją? Į kokius dizaino objektus pati atkreipi dėmesį?

&nbsp;

Save trumpai įvardyčiau kaip &bdquo;nevartotoją&ldquo;. Pati keliu daug klausimų apie kūrybą, juvelyriką ir daiktų kūrimą i&scaron; esmės. Manau, kad viskas, kas sukurta nuo&scaron;irdžiai, atsakingai ir apmąstytai, turi prasmę. Pati kiekvieną daiktą renkuosi labai atsargiai, analizuoju visas besaikio vartojimo kryptis, galvodama apie tai, ko man i&scaron; tiesų reikia. Atsakau sau į klausimą, be ko negaliu gyventi. Noriu rengtis kaip įmanoma paprasčiau, vartoti paprastą, natūralų maistą. Man tikrai užtenka kelių porų kelnių, mar&scaron;kinėliais dalijamės su Martynu, o daugiausia mano kurtų žiedų ne&scaron;ioju net ne a&scaron;, o jis. Kalbant apie namų interjerą man labiausiai imponuoja tikros, kokybi&scaron;kos medžiagos, sofistikuotos formos, kurioms laikas suteikia grožio ir unikalumo.

&nbsp;

Nors ir paminėjai spontani&scaron;kumo gyvenime svarbą, ar kuri netolimos ateities planus?

&nbsp;

Planų turiu labai daug, galbūt net per daug. Juokauju, kad, jei nuo &scaron;iandien prarasčiau gebėjimą generuoti idėjas, vystydama turimas, vis tiek būčiau užsiėmusi iki gyvenimo galo. Mažas miestas tikrai nestabdo manęs nuo kelionių. Pavasarį dalyvavau Paryžiaus mados savaitėje, keliauju po brangakmenių muges, turiu daug kitų planų įvairiuose pasaulio miestuose. Dabar viskas sustabdyta dėl sunkios situacijos sveikatos ir ekonomikos srityse. Dėl to ir man teko atidėti kelis didesnius planus, tačiau ramiai toliau dirbu savo studijoje ir laukiu atsidarančių sienų bei naujų galimybių.

ASR JWLS nuotr.

Juvelyrė Augusta Sofija: niekas, kas yra nauja ir tikra, negali būti atpasakota

Rekomenduojame

Erdvės

M. Petruškevičius ant sostinės viešbučio nutupdė šokančius vienaragius

Žurnalas L'Officiel Lithuania

Mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais

Pirkiniai

Nostalgiškų dovanų gidas

Gyvenimo būdas

Ir sau, ir artimiesiems: naudingos dovanos, kurios padės jasutis geriau

Popkultūra

Nematytos nuotraukos iš 2019 m. Kanų kino festivalio

Moterys

Dizainerė D. von Fürstenberg: siekiu pagerbti moteris lyderes, įvertinti jų drąsą ir jėgą

Mada

8 populiariausios Paryžiaus gatvės mados tendencijos

Mada

„H&M" ir „Giambattista Valli" pristatys bendrą kolekciją