Išskirtiniai papuošalai, prisitaikantys prie kūno
Stebėti žmogaus kūno santykį su juvelyrikos objektais – dizainerei Kotrynai Vaitekūnaitei-Jonušienei tai tampa savotišku kūrybiniu atspirties tašku. KŪNOKŪNUI ženklą puoselėjanti juvelyrė pristato savitą papuošalų kūrimo sampratą, kurioje unikalios formos ir proporcijos iš naujo atsiskleidžia joms prisitaikant prie kūno.
Kotryna, kaip juvelyrika tapo tavo kaip profesinės veiklos pasirinkimu?
Atrodo, kad tikrai seniai žinojau, jog mano profesija bus susijusi su viena iš meno krypčių, tad nuosekliai to siekiau. Mano šeimoje daug menininkų, tad augau kūrybiškoje aplinkoje, pati išbandžiau įvairias dailės kryptis. Vis dėlto būtent juvelyriką pasirinkau atsitiktinai. Apie juvelyriką nieko nežinojau, o ją studijuoti pasirinkau dėl to, kad man tai buvo visai nauja ir dar neišbandyta sritis. Dabar juvelyrika užsiimu jau daugiau nei dešimtmetį ir vis dar tikiu, kad priėmiau teisingą sprendimą – ši veikla man labai įdomi, nuolat turiu naujų idėjų ir planų ateičiai.
KŪNOKŪNUI – kokia pagrindinė idėja slepiasi už ženklo pavadinimo?
Pagrindinė mintis yra apie tai, kad papuošalas ir kūnas papildo vienas kitą. Juvelyrika yra skirta kūnui, ji tarsi savotiškas kūno tęsinys. KŪNOKŪNUI žodis ir slepia tiesioginę šios minties reikšmę: kas yra kūno, tas – kūnui.
Ar galėtum apibrėžti savo kūrybos koncepciją?
Juvelyrikos kontekste man įdomu stebėti papuošalo santykį su žmogaus kūnu. Kaip jau trumpai užsiminiau, mano manymu, papuošalas ir kūnas vienas kitą papildo. Dėvimas juvelyrikos kūrinys tarsi tampa natūraliu kūno pratęsimu. Man svarbu, kaip papuošalas atsiskleidžia ant žmogaus kūno, o dalies kūrinių idėja pasimato tik juos dėvint praktiškai. Pavyzdžiui, mano sukurti žiedai, kurie tarsi užpildo tarpus tarp pirštų, – kol toks žiedas yra atskirai nuo kūno, jis atrodo visai kitaip. Tik jį užsidėjus, visiškai atsiskleidžia kūrinio idėja.
Kokios medžiagos dominuoja tavo kūryboje?
Renkuosi klasikines medžiagas, naudojamas juvelyrikoje. Daugiausia mano kūryboje dominuoja taurieji metalai: sidabras, auksas, šiek tiek rečiau – brangakmeniai. Dirbti su metalu pasirinkau dėl jo savybių – jis yra tvirta, kieta, ilgai išliekanti medžiaga. Esu įvaldžiusi technologiją ir atradusi būdus, kaip pasiekti norimą rezultatą. Tačiau, manau, kūryboje svarbiausia ne medžiagos, o kas iš jų pagaminta. Kitaip nei tradicinėje papuošalo sampratoje, mane labiau domina papuošalo forma, o ne brangakmeniai ar dekoro elementai. Nors pati derinu skirtingai apdirbtus metalų paviršius ir spalvas, jų funkcija neapsiriboja puošyba. Skirtingi metalai užpildo plokštumas ir taip pabrėžia ar išryškina pačią papuošalo formą. Brangakmenius naudoju dažnai, tik ne kaip svarbiausią akcentą, o kaip papildomą detalę.
KŪNOKŪNUI ženklo kūriniuose galima stebėti eksperimentus su formomis, kurios, kaip minėjai, tampa pagrindiniu akcentu, bei proporcijomis. Kaip atrodo tavo kūrybos procesas?
Pirmiausia kūryba prasideda mintyse. Susikuriu abstraktų vaizdinį, tuomet kuriu formas lyg mažas skulptūras, kurios yra skirtos žmogaus kūnui. Kiekvieną formą tobulinu, kad kūrinys gerai atrodytų iš visų pusių, o pats juvelyrikos objektas būtų patogus. Taip pat, kurdamas dalies papuošalų formas, jas pritaikau prie konkretaus žmogaus ausies ar plaštakos.
Ar galėtum įvardyti kelias pagrindines šiuo metu vyraujančias tendencijas juvelyrikos srityje?
Pastebiu, kad pastaruoju metu žmonės dažnai renkasi masyvesnius papuošalus, skirtingus, asimetriškus auskarus, kontrastingas spalvas ir metalus.
Kokios dizaino ar meno kryptys daro didžiausią įtaką tavo estetikai ir bendrai pasaulėžiūrai?
Labai vertinu vaizduojamuosius menus: tapybą, piešimą ir fotografiją. Taip pat domiuosi interjero dizainu.
Neretai kūrėjai teigia, kad norėdami išlaikyti autentiškumą ir unikalumą stengiasi atsiriboti nuo panašia veikla užsiimančių kolegų veiklos. Kokios pozicijos laikaisi tu? Ar stebi, vertini kitų juvelyrų veiklą?
Tikrai yra autorių, kurių kūryba man įdomi, bet jie puoselėja labai kitokią stilistiką. Pati tikrai nevengiu domėtis kolegų, dirbančių juvelyrikos srityje, darbais.
Tvarumas – vieno apibrėžimo dar neturinti sąvoka dizaino kontekste. Kaip į tvarumą žvelgi tu? Kokius principus stengiesi pritaikyti savo kūryboje?
Man svarbu tvarumas, kokybė ir ilgaamžiškumas. Juvelyrinius dirbinius gaminu nedideliais kiekiais, dažnai pagal užsakymą konkrečiam žmogui. Kiekvieną papuošalą gaminu gerai apgalvojusi, neskubėdama ir išlaikydama kokybę. Siekiu, kad papuošalas būtų aktualus ir po kurio laiko. Taip pat man svarbu, kad juvelyriniai dirbiniai būtų gaminami iš metalų, kuriuos galima perdirbti. Pavyzdžiui, kai išlydžius nebenešiojamus papuošalus metalas panaudojamas naujo kūrinio gamybai.
Ar galėtum apibūdinti asmeninę stiliaus uniformą?
Minimalizmą derinu su unikalesnėmis detalėmis ir visada nešioju savo kurtus papuošalus.
Kaip keitėsi tavo požiūris į madą ir dizainą per pastaruosius metus?
Manau, kad mano esminis požiūris į šias sritis labai nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vertinu kokybę, ilgaamžiškumą ir unikalumą.
Dažnai kūrėjai, aktyviai dirbantys dizaino srityje, tampa ir konkrečius lūkesčius turinčiais vartotojais. Kam skiri daugiausia dėmesio, pati rinkdamasi mados dizaino objektus?
Nemėgstu daiktų pertekliaus, todėl gerai apgalvoju, ar man reikia konkretaus daikto, ar jis tikrai patinka. Renkuosi tai, kas kokybiška, ir žinau, kad mane džiugins ilgai.
Ar galėtum pasidalyti savo svarbiausiais 2023 metų tikslais?
Praėjusiais metais įgyvendinau svarbų tikslą – įsigijau savo studiją. Tad dabar šalia savo studijos, kurioje gaminu papuošalus ir susitinku su klientais, noriu įkurti ir galeriją. Nesakau, kad tai yra tikslas, kuris būtinai turi būti įgyvendintas artimiausiu metu. Noriu, kad šie metai būtų ramūs ir galėčiau daugiau laiko skirti kūrybai bei daugiau dirbti su brangakmeniais, kuriant naują kolekciją su deimantais.
KŪNOKŪNUI juvelyrika, prekės ženklo nuotr.
