Jų kurtuose papuošaluose - modernus gintaro renesansas
Kalbėti apie lietuvišką identitetą bei kultūros DNR, pasitelkiant šiuolaikinį dizainą, – tokią užduotį išsikėlė DUST juvelyrikos ženklo dizainerė Viktorija Agnė Mackevičiūtė ir vizualinių sprendimų kūrėja Inga Sinkevičienė. Kūrybinis duetas bendrai kolekcijai suteikė sentimentalias emocijas koduojantį pavadinimą „Nostalgija“, tad nenuostabu, kad kiekvienas juvelyrikos objektas tarsi sujungia praeitį su dabartimi.
Bendradarbiavimo metu pristatyta juvelyrikos kolekcija – kūrybinio dueto rezultatas. Papasakokite, kodėl nusprendėte siekti vienos kūrybinės vizijos? Kaip pasiskirstėte savo vaidmenis?
Inga ir Viktorija Agnė: jau labai ilgą laiką turėjome minčių apie bendrą kolekciją. Norėjome sukurti stiprią juvelyrikos kolekciją su aiškia žinute. Vis dėlto tam prireikė laiko, nenorėjome pernelyg skubėti, viskas turėjo gimti labai organiškai.
Inga: aš visada nuoširdžiai žavėjausi Ukrainos dizaineriais, kurie sugeba savo tautos identitetą perkelti į labai stiprų dizainą. Visuomet sau kėliau klausimą, kodėl mes – lietuviai – to nesugebame? Juk gyvename tokioje gražioje šalyje, kuri ir turėtų būti mūsų įkvėpimo šaltinis.
Viktorija Agnė: dar prieš kelerius metus pasiūliau Ingai sukurti kolekciją su gintaru, tačiau prireikė laiko, kad šią idėją galėtume įgyvendinti. Kiekvienas turime labai nusistovėjusią nuomonę apie gintarą, o kartais, pripažinkime, ši nuomonė nėra labai gera. Neretai gintaras asocijuojasi su močiutės karoliais arba kioskeliais šalia Baltijos jūros. Norėjome prikelti gintarą ir jam suteikti visai kitokią išraišką. Norėjome gintaro renesanso!
Esame įpratę matyti standartinį gintarą su inkliuzais, tačiau retai kas žino, kad gintaras turi daug skirtingų rūšių ir spalvų. „Nostalgijos“ kolekcijai pasirinkome šiek tiek neįprastas spalvas tam, kad klientas iš pirmo žvilgsnio nesuprastų, jog tai yra gintaras, ir liktų nustebęs. Siekėme parodyti alternatyvių būdų, kaip gintarą galime integruoti į juvelyriką.
Ši kolekcija vadinasi „Nostalgija“. Kodėl būtent šį, labai specifinę emociją užkoduojantį žodį pasirinkote?
Inga ir Viktorija Agnė: žodis „nostalgija“ – svarus ir iškalbingas, jis lyg savaime perteikia emociją. Tai žodis, kuris yra pilnas sentimentų ir jungia praeitį su dabartimi. Tokia ir yra mūsų kolekcija – kalbanti apie mūsų identitetą, mūsų kultūrinį DNR, tačiau šiuolaikinio dizaino kalba.
Kaip ir minėjote, gintaras – kertinis šios kolekcijos akcentas. Kodėl pasirinkote šį tradicinį lietuviškos kultūros elementą?
Inga ir Viktorija Agnė: gintaras yra pats lietuviškiausias gamtinis išteklius, ne veltui vadinamas lietuvišku auksu. Kadangi ši kolekcija yra apie Lietuvą ir jos grožį, jokių kitų variantų ir nesvarstėme. Pagrindinė mūsų užduotis buvo prikelti gintarą naujam gyvenimui, apipynus jį lietuviškų šaknų motyvais ir naujai pasakojant seną istoriją.
Kuriant kolekcijos objektus daug dėmesio skyrėte ir tvarumui bei etiškai išgautoms medžiagoms. Kaip šios medžiagos siejasi su pasirinktomis ištransliuoti vertybėmis?
Viktorija Agnė: ne paslaptis, kad nuo pat DUST įkūrimo stengiausi vykdyti visus procesus kuo tvariau, todėl bendra kolekcija su Inga nebuvo išimtis. Išanalizavome, iš kur atkeliauja naudojamas gintaras, kaip jis šlifuojamas, ar darbo proceso metu darbuotojai gauna atitinkamą atlygį, ar jiems užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos. Kurdamos „Nostalgiją“ pasirūpinome, kad net pats dirbinio įpakavimas taip pat būtų gaminamas iš perdirbtų medžiagų. Jeigu kurti – tik tvariai.
Rodos, daug eksperimentavote su skirtingomis formomis ir proporcijomis. Ką galėtumėte įvardyti kaip pagrindinius savo įkvėpimo šaltinius?
Inga ir Viktorija Agnė: ši kolekcija – odė gražiausiems dalykams, kurių turi mūsų šalis. Labai norėjome tai perteikti. Mums buvo svarbu ne tik medžiagiškumas, bet ir formos, siluetai, kurie atkartoja tam tikrus simbolius. Pavyzdžiui, pynimo motyvas simbolizuoja lietuvaičių kasas, o būtent taip norėjome pabrėžti jų grožį. Negalėjome nepaminėti ir pasakiškos mūsų gamtos, tad varpelio formos gaminiai simbolizuoja žydinčias laukų pievas. Šis augalas buvo pasirinktas irgi neatsitiktinai, jis simbolizuoja atsidavimą, pastovumą ir amžiną meilę. Tokia ir yra „Nostalgija“ – pilna prasmės ir sentimentų.
Tikriausiai normalu, kad kiekvienas matome tik galutinį kūrybinio proceso rezultatą, kuris, natūralu, būna labai įvairiaspalvis. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte, o kas teikė ryškiausias pozityvias emocijas kuriant šią kolekciją?
Inga: visas kūrybos procesas buvo labai ryškus ir įsimintinas. Jis užtruko šiek tiek ilgiau, nei tikėjomės ir norėjome. Kolekcija buvo ne iš lengvųjų: kiekvienam gaminiui rengėme ir 3D maketus, tobulinome kiekvieną smulkmeną. Susidūriau su daugybe naujų iššūkių, todėl jaučiuosi dėkinga Viktorijai Agnei už jos profesionalumą ir žinias, kuriomis ji dalijosi su manimi. Didžiausias malonumas stebėti, kaip iš idėjos ir eskizų gimsta kūrinys, turintis fizinę materiją.
Viktorija Agnė: iš tiesų, lengva nebuvo (juokiasi). Gaminant juvelyrikos objektus techninės kliūtys yra kasdienybė. Labai daug kas gali nepasisekti dėl įvairių priežasčių, o proceso metu patyrėme daug trukdžių ir teko spręsti ne vieną techninę problemą, kurį iš pradžių atrodė neįkandama. Tačiau, nepaisant to, šis procesas buvo vienas įsimintiniausių ir maloniausių mano karjeroje. Teko kartu aplankyti ne vieną gintarų parodą, analizuoti jų savybes bei įsigilinti į mūsų kultūros šaknis. Ingos užsidegimas mane labai įkvėpė ir, tiesą sakant, per šį kūrybinį procesą mes ne tik puikiai dirbome kartu, stipresnė tapo ir mūsų draugystė.
Ar kartu sukurti juvelyrikos objektai yra ir jūsų pačių asmeninės estetikos atspindys?
Inga ir Viktorija Agnė: žinoma! Negalėtume kurti to, kas mums nėra gražu ir artima. Ši kolekcija transliuoja mūsų pačių estetikos suvokimą.
Inga: nuo pirmos dienos, kai užsidėjau „Nostalgijos“ kolekcijos papuošalus, daugiau jų taip ir nenusiėmiau. Jie nuostabiai įsiliejo į mano pačios stilių ir papildo kiekvieną mano įvaizdį. Tiesą pasakius, dabar be jų jaučiuosi tarsi nuoga (juokiasi). Šiuose papuošaluose yra užkoduota stipri prasminga žinutė, tad kiekvieną kartą pažiūrėjusi į žiedą ant savo rankos vis apie ją pagalvoju. Juk ši kolekcija ir yra sukurta siekiant moterims priminti apie jų šaknis, paskatinti vertinti savo identitetą ir juo didžiuotis.
Viktorija Agnė: nepamiršiu to momento, kai Inga pamatė visiškai pagamintą kolekciją, jos akys prisipildė ašarų ir ji pasakė: „Tu išpildei mano svajonę.“ Žinoma, tai mūsų abiejų bendra kolekcija, bet būtent tada supratau, kad visas darbas buvo padarytas ne veltui. Prisidėsiu prie Ingos žodžių, kad nauja kolekcija tikrai yra neatsiejama ir mano garderobo dalis. Kadangi turime privilegiją kaitalioti papuošalus nors ir kiekvieną dieną, galime juos stilizuoti vis kitaip.
Papasakokite apie etapą, kai jau sukūrusios kolekciją ieškojote būdų, kaip vizualiai pristatyti darbus nuotraukose? Kaip subūrėte komandą, išpildžiusią vizualinės kampanijos viziją?
Inga: fotosesijų prodiusavimas ir stilizavimas man nėra nauja veikla. Ir dabar turėjau labai stiprią viziją, kaip turi atrodyti galutinis vizualas. Papasakojau apie savo idėją Viktorijai Agnei ir jai labai patiko. Fotosesijai ieškojome modelio, turinčio nesaldžių bruožų, tačiau labai kilmingą išvaizdą ir manieras. Norėjome, kad kadre moteris transliuotų eleganciją ir nesuvaidintą pasitikėjimą savimi. Labai džiaugiamės, kad Ineta Šliužaitė sutiko būti mūsų modeliu, o ji nepriekaištingai įgyvendino mūsų viziją. Žinoma, niekas nebūtų pavykę ir be talentingos fotografės Monikos Rukaitės. Suprantu, kad tai yra puikios komandos darbo rezultatas. Visada labai vertinu žmonių profesionalumą ir talentą.
Kas šiuolaikinio dizaino kontekste jus žavi labiausiai? Ko pasigendate?
Inga: visada labai įdėmiai stebiu lietuviško dizaino situaciją. Moku labai nuoširdžiai pasidžiaugti, kai randasi kažkas įdomaus, kitokio, kai gimsta darbai, turintys pamatines vertybes ir gebantys jas transliuoti. Tada aplanko pasididžiavimo jausmas dėl mūsų lietuviško dizaino. Tačiau dažnai tenka pamatyti ir ne pačius geriausius pavyzdžius. Pastebiu, kad vis dar nemažai kūrėjų ir prekės ženklų dirba ne dėl rezultato, o dėl paties proceso ar siekiamo dizainerio statuso. Dažniausiai tokios kolekcijos labai panašios: tie patys atsikartojantys siluetai, tos pačios nekokybiškos medžiagos. Negaliu pakęsti pasiteisinimo, kad „masėms tai tinka“. Tikrai ne! Tikiu, kad privalome puoselėti gerą dizainą ir lavinti tautos skonį. Mes, lietuviai, esame labai talentingi žmonės, tad tikiuosi, kad vieną dieną apie mūsų dizainą kalbės visame pasaulyje.
Kokius didžiausius pokyčius, įvykusius per pastaruosius metus juvelyrikos dizaino kryptyje, galėtumėte įvardyti?
Viktorija Agnė: pagrindinis perversmas įvyko tuomet, kai minimalistinę juvelyriką pakeitė stambūs papuošalai. Smulkesnius akcentus pradėjo keisti masyvesnės detalės, auskarus su deimantais pakeitė ausies segikliai ir kiti papuošimai, o ploni žiedai užleido vietą gaminiams, puoštiems pačiais įvairiausiais akmenimis. Per pastaruosius keletą metų perlas, anksčiau matytas tik mamos papuošalų dėžutėje, įgavo naują gyvenimą, tad ši tendencija sukūrė tikrą perversmą juvelyrikoje ir mados industrijoje. Dabar ir mes norime kurti savąjį perversmą, tačiau tik su lietuviškuoju gintaru (juokiasi).
Kaip galėtumėte apibūdinti savo kasdienę universalaus stiliaus uniformą, kurioje telpa tiek dienos, tiek ir vakaro planai?
Inga: esu minimalistė ir vertinu kokybiškus, laikui ir madai nepavaldžius drabužius. Mano spinta nėra didelė, tačiau tarpusavyje kiekvienas akcentas puikiai dera. Kostiumai, marškiniai, džinsai, liemenės – juos mėgstu labiausiai. Ir, žinoma, „Nostalgijos“ kolekcijos papuošalai! Kartais užtenka prie tos pačios aprangos užsidėti koljė ir įvaizdis įgauna visai kitą kontekstą.
Viktorija Agnė: nemėgstu spintoje turėti daug drabužių, nes tai mane slegia. Žinoma, teikiu pirmenybę kokybiškiems drabužiams, kurie tarnaus ne vienus metus, todėl ir neprisirišu prie tendencijų, kurios keičiasi kiekvieną sezoną. Stengiuosi rengtis intuityviai ir palikdama vietos individualumui. Savo spintos neįsivaizduoju be marškinių, švarko ir mėlynų džinsų. Kalbant apie juvelyriką, jeigu pasiseka atrasti laiko, susikuriu vienetinį papuošalą, tačiau šiuo metu vis pasikeisdama nešioju „Nostalgijos“ papuošalus.
Ruduo dažnai kelia asociacijų su savotiška nauja pradžia, nauju etapu. Ko tikitės iš šio rudens?
Inga ir Viktorija Agnė: tiesą pasakius, mūsų kolekcija nėra baigtinė. Nusprendėme, kad bėgant laikui papildysime ją vis naujais gaminiais. Jau turime nemažai minčių, kurias pasistengsime įgyvendinti jau šį rudenį. Nė neabejojame, kad šis ruduo bus pilnas kūrybos ir naujų iššūkių.
MONIKOS RUKAITĖS-ZALECKIENĖS nuotr.
