Menininkas B.Wallmanssonas - „beždžionių tapytojas“, kurio darbuose glūdi slapta žinutė
Iš pradžių įstojęs į pusės dienos meno mokyklą Bobo Wallmanssonas greitai suprato, kad, jei neatiduos tapybai visų savo jėgų, pastangų ir laiko, gailėsis visą likusį gyvenimą. Tai paskatino dailininką stoti į Gotenbergo meno mokyklą.
Bobo Wallmanssono darbai atpažįstami iš juose pavaizduotų šimpanzių. Šis gyvūnas paveikslams pasirinktas neatsitiktinai. Šimpanzių DNR 99 proc. sutampa su žmonių DNR, jos taip pat, kaip ir mes, komunikuoja gestais, mimikomis, formuoja grupes bei hierarchijas, taip pat jos yra linksmos, ir menininkui smagu jas piešti. Tapydamas šimpanzes skirtinguose fonuose ir erdvėse, pasitelkęs aliejinius dažus bei drobę, menininkas ironiškai nagrinėja beždžionių ir žmonių panašumus, skirtumus, atotrūkį tarp mūsų ir pirmykščių protėvių.
„Tapydamas naudoju plačią spalvų paletę. Fonas, kuriame „apgyvendinu“ savo beždžionę, yra sąmoningas pasirinkimas. Labai svarbu, kad jis nenustelbtų jame esančio objekto, o kaip tik sąveikautų ir kartu išreikštų emociją, kurią noriu transliuoti“, – savo darbus komentuoja Bobo Wallmanssonas.
Šio švedų menininko paveikslai yra nuotaikos kūrėjai. Bobo Wallmanssonui labai svarbu, kad jie būtų perskaityti ir suprasti vos per kelias sekundes, dėl to jo meno gerbėjais tampa tiek vaikai ar studentai, tiek garbaus amžiaus žmonės.
Bobo Wallmanssonas nė iš tolo ne-primena stereotipinio bohemos pasaulio gyventojo. Jis yra disciplinuotas kūrėjas, tikintis, kad sėkmė priklauso nuo įdėto darbo, o ne nuo mūzų ir įkvėpimo. Kas rytą savo dirbtuvėse Buroso mieste jis pradeda darbą 8 val. ryte ir baigia ne vėliau kaip 5 val. vakaro.
„Jeigu nežinau, ką noriu piešti, vis vien piešiu. Įkvėpimas ateina dirbant, taigi kartais tenka pasidaryti net ir penkiolika eskizų, kol pajuntu, ką iš tiesų noriu nutapyti“, – atskleidžia menininkas.
