Pasirodė naujausias L'OFFICIEL LITHUANIA šventinis numeris

Kol kalbamės, aktorės, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatės Tomos Vaškevičiūtės emocijos mainosi kaip kaleidoskopas – nuo žibančių ašarų iki šilčiausios šypsenos. Jautrumas pradėjus lauktis vaikelio, sako pati, išaugo kelis šimtus kartų. „Tiek naujovių ir naujienų, kad sunku aprėpti“, – šypsosi Toma, mama tapsianti kitų metų kovą, jos mėgstamiausiu metų laiku.

Vaikelis – judviejų planas ar likimo staigmena?

Didžiulė dovana. Aš turbūt niekada nepraradau tikėjimo, kad tai įvyks. Žinoma, laikui bėgant buvau suabejojusi. Ilgai buvau viena, turėjau simpatijų, bet niekas neišvirto į rimtus santykius. Šiais laikais vyrai, net ir moterys, nelinkę įsipareigoti. Bent jau mano aplinkoje. Dažnas – sudaužyta širdimi ar nudegęs arba jau turintis vaikų ir daugiau nebenorintis to patirti. Galų gale, metams bėgant normalu, kad nebesutiksi kažko be praeities bagažo, nes ir pats esi su patirtimi. Jau buvau paleidusi mintį, kad įvyks lemtingas susitikimas. Puikiai jaučiausi viena, gyvenau visavertį gyvenimą ir pagalvodavau, kad man nebus lemta tapti mama: nieko baisaus, ir kitas scenarijus yra visiškai puikus. Nors man taip nenutiko, manau, visada liksiu tų moterų pusėje, kurioms motinystės patirtis nėra skirta. Man atrodo, kad Lietuvoje vis dar gajus požiūris į jas tarsi į kažkokias vargšes. Apkabinu visas. Mano motinystė vėlyva, tad puikiai žinau tuos žvilgsnius, kai kiti galvoja, kad esi nenormali ar galbūt nesveika, nes nepataikei į tą periodą, kuris laikomas standartiniu, kada moteris būtinai turi tai padaryti

„Kur mano namai? Tarp Vilniaus ir Paryžiaus“, – šypteli garsiausias šalies dekoratorius Mantas Petruškevičius. Prasidėjus Kalėdų vajui, jis lyg šventes prišaukti norintis nykštukas triūsė prie įspūdingiausių Vilniaus vitrinų, prabangiausių viešbučių, restoranų neskaičiuodamas valandų – tol, kol pasiekia norimą rezultatą. „Grįžau iš Dubajaus, netrukus – į Tokiją“, – vardija su darbu susijusias keliones. Akivaizdu: Lietuvą Mantas jau išaugo, o į antrais namais tapusį Paryžių vilioja neaprėpiamos profesinės galimybės.

Manto gyvenimas jį stebintiesiems socialiniuose tinkluose atrodo viena didelė šventė. Čia jis važiuoja legendiniu traukiniu „Venice Simplon-Orient-Express“, dažniausiai vadinamu tiesiog Rytų ekspresu, čia prabangaus prekės ženklo „Chopard“ priėmime, kuris buvo surengtas nuo 1988-ųjų Paryžiuje veikiančiame „Baccarat“ krištolo muziejuje, pozuoja su buvusia manekene ir pirmąja Prancūzijos ponia Carla Bruni. Tačiau visai kitokį jį buvo galima sutikti Kalėdoms besirengiančiame Vilniuje – užlipusį ant aukščiausių kopėčių, darbo pirštinėmis raišiojantį kaspinus, dėliojantį šventinius papuošimus. Nuo Niujorko iki Kanų, Bukarešto ir Paryžiaus, „The Marmorosch“, „Kempinski“, „Radisson“ tinklams priklausančių viešbučių, – Manto užsakymų geografija plečiasi tiesiog akyse. Bet iki to reikėjo ne tik išskirtinio talento suvaldyti erdves, bet ir didžiulio sunkaus darbo.

Indrė Burlinskaitė-Vaisieta: aukštyn kojomis niekas neapsivertė, šventąja netapau

Šiuos metus pradėjusi kaip stilingiausia „L’Officiel Lithuania“ metų moteris, nuomonės formuotoja, verslininkė, labdaros fondo įkūrėja Indrė Burlinskaitė-Vaisieta juos užbaigia kaip karą nugalėjusi didvyrė. Jos pergalė – nauja Indrė ir laimė džiaugtis šiandiena. Kaip ji pati sako, išgirdus gąsdinančią diagnozę ašara nubėgo vos kartą, o ir gyvenimas aukštyn kojomis neapsivertė. Tačiau žemę po kojomis papurčiusi kova šiandien yra įveikta, ir viena didžiausių priežasčių, kodėl gyvenimas nesustojo, – jos karys ligos ir gyvenimo lauke – vyras Liudas.

Pergalių metai

Pergalės skonį gyvenime jaučiame kiekvienas. Mažos kasdienės ar didelės ir paliekančios žymę istorijoje – visos jos sukelia tokį patį jausmą – svaigų ir kaskart vis kitaip pakilėjantį. Šių metų pergalių lyderiais Lietuvoje tapo režisierius Saulius Baradinskas, breiko šokėja Dominika Banevič ir dizainerė Agnė Kuzmickaitė. Vieniems jų šie metai buvo neįtikėtinai apipilti likimo dovanomis, kitiems – dar ir iššūkių. Tačiau niekas nepaneigs – ant laurų jie neužmigo.

Pokyčių pynės

Vienas žymiausių Lietuvos vizažo meistrų Aurimas Juodiškis nesidairo atgal. Po 12 metų Dubajuje džiaugiasi grįžęs į Lietuvą ir atradęs naują aistrą – paveikslų iš popierinių pynių kūrimą. „Jaunystė – kvailystė. Niekas nieko neplanavo. Darėme nesąmones, kurios mums tuo metu buvo juokingos. Ar dabar pasirašyčiau taip dirbti? Abejoju. Niekada neturėjau svajonės dirbti televizijoje. Net bijojau kameros, nugara filmuojant būdavo visiškai šlapia. Susirinkdavome, pasilinksmindavome, pafilmuodavome, o paskui viskas būdavo ištransliuojama, ir žmonės gatvėje badydavo pirštais. Dabar taip nenorėčiau, - sako Aurimas.

Mados magiha objektyve

„Kieno vaidmuo labiausiai nulemia sėkmingą mados fotografijos kūrinį?“, „ar mados fotografija yra daugiau meninės išraiškos, ar popkultūros dalis?“ – šie ir panašūs klausimai dažnai girdimi tada, kai kalba pasisuka apie drabužį ir jo įamžinimą. Kiek nuo fotografo minties ir kūrybinės vizijos priklauso, ar mados fotografija bus meniška ir konceptuali, atskleidžia jau dvylika metų Londone įsitvirtinęs ir sėkmingai dirbantis mados fotografas Simonas Berukštis. Jo vardas puikuojasi pasaulyje atpažįstamų mados žurnalų puslapiuose, o fotografijos projektų sąraše tokie žinomi ženklai kaip Off-White, David Koma, Raf Simons ar Selfridges.

Stebuklai tamsoje

Suteikti magijos net patiems tamsiausiems laikams – toks yra ukrainietės dizainerės Ilonos Shramko ir vestuvinėmis bei vakarinėmis suknelėmis garsėjančių mados namų WONÁ Concept tikslas. WONÁ Concept yra ukrainietiškas vestuvinių ir vakarinių suknelių prekės ženklas, kurį 2009 metais kaip šeimyninį verslą įkūrė I. Shramko sutuoktinio Arturo Shramko tėvai. Dabar jis išaugęs į 10 tūkst. suknelių per metus pasiuvantį verslą, kurio drabužiais prekiaujama daugiau nei 75 šalyse. Nepaisant karo, šiandien įmonėje Lvive dirba šimtai ukrainiečių moterų. „Kai tik pradėjau dirbti vyro šeimos versle, pastebėjau, kad nė vienas čia esantis prekės ženklas nesiūlo patrauklaus dizaino vestuvinių suknelių. Nusprendėme išmėginti šią sritį, tam įkūrėme nedidelę ateljė su penkiomis siuvėjomis, su jomis kūrėme ir pirmąją WONÁ 12 vestuvinių suknelių kolekciją“, – pasakoja dizainerė I. Shramko.

Gimęs būti scenoje

Gimęs būti scenoje – tik tokiu sakiniu galima apibūdinti dainininką Gabrielių Vagelį. Išskirtinio atlikėjo stiliaus niekam nė nereikia pristatinėti. Ir čia kalbame ne tik apie išvaizdą, bet ir kūrinius, kuriuos Gabrielius išleidžia tik tada, kai išjaučia širdimi ir siela. „Scenoje save mačiau nuo pat vaikystės. Beje, manau, kad mačiau ne tik aš, bet ir mano šeima. Dar būdamas ketverių ar pen - kerių visai šeimai rengdavau mažus pasirodymus. Pirmiausia juos pamatydavo mama, o kai pasirodymas jau būdavo „atidirbtas“, jį pamatydavo ir kiti šeimos nariai (juokiasi). Visada ėjau scenos link. Kadangi mano mama yra muzikantė – ji groja smuiku Operos ir baleto teatre, – o teta – operos solistė, buvau apsuptas muzikos tiek, kiek tik save prisimenu. Be to, pamenu, kai žiūrėdavau „Euroviziją“, vis svajodavau scenoje būti ir aš. Svajonė išsipildė – tik šiek tiek mažesnėje scenoje, ne „Eurovizijos“, o „Žalgirio“ arenos. Labai to norėjau ir siekiau, tad tai, kad esu scenoje, nenutiko netyčia. Ar kada nors esu sudvejojęs dėl savo pasirinkimo? Niekada. Galbūt buvau neužtikrintas priimamais sprendimais: kokį klipą kurti, kokią dainą išleisti... Tačiau dėl klausimo, ar turiu būti scenoje, niekada nesudvejojau", - sako dainininkas.

Tikslas - tapti legenda

Dukart pasaulio ralio reidų čempionas bagių klasėje Rokas Baciuška jau dabar vadinamas vienu talentingiausių automobilių sporto atstovų. Nors vos dvidešimt trejų tauragiškis purtosi žvaigždės statuso, šypteli, kad norėtų tapti sporto legenda. Nuo aštuonerių prie vairo sėdintis vaikinas džiaugiasi gyvenantis Lietuvoje, yra dėkingas už galimybę varžytis su geriausiais ir išduoda.

Rokai, ar jautiesi sporto žvaigždė?

Nesijaučiu toks esantis. Aš esu savimi, pats sau esu tiesiog Rokas. Nori, kad pafantazuočiau? Reikėtų Holivudo filme nusifilmuoti, tada gal ir pasijusčiau žvaigžde.

Pasaulio čempiono titulų neužtenka?

Jei tapčiau pasaulio čempionu automobilių klasėje, užtektų. Jau tada ir pats galėčiau drąsiai pasakyti, kad esu žvaigždė.

Pameni pirmuosius žingsnius autosporte?

Geru laiku atsidūriau tinkamoje vietoje! Tėtis laiku mane nuvedė į kartingų treniruotę. Man labai patiko. Norėjau važiuoti, o tėtis sukūrė tam galimybes.

Supratau, kad galiu konkuruoti su kitais, lenktyniauti. Suvokiau, kas yra sportinis pyktis. Jau nuo pirmųjų treniruočių norėjau būti geresnis už kitus. Mane „vežė“ vien mintis apie didelę konkurenciją. Jau kai teko lenktyniauti Italijoje, sukausi tarp lenktynininkų, kurie vėliau persėdo į „Formulės 1“ bolidus – Lando Norrisas, Mickas Schumacheris.