Naujas L'OFFICIEL LITHUANIA spalio numeris: tarp kino ir mados

Aktorė Gailė Butvilaitė yra tokia, kokią ją sutiksite gatvėje: garsi, ryški, nuolat besijuokianti, miela ir draugiška. Venesuelos joje daugiau nei bet ko kito, o lietuviškumą, kaip ji pati sako, prisijaukinti buvo neįtikėtinai sunku. Užaugusi laukinėje gamtoje, šiandien ji eina didžiausių kino sostinių raudonaisiais kilimais. Ir viską, ko iki šiol pasiekė, ji prasiskynė vedama didžiulio noro ir... šiek šiek magijos. 

„Mano šeima į Venesuelą išvyko 1992 metais, kai vyko kultūriniai mainai, ir į Venesuelą iš Lietuvos buvo pakviesti patys talentingiausi menininkai. Mano tėtis yra smuikininkas, o mama – balerina. Tiesa, įdomu tai, kad kontraktas dirbti Venesueloje buvo vieniems metams, tačiau mes ten likome aštuoniolikai“, – pasakoja aktorė.

Nuo žemiausio – kavos nešiotojos ir scenarijaus puslapių kopijuotojos filmavimo aikštelėje – laiptelio iki prodiuserės ir svarbiausių vaidmenų atlikėjos, – ryškios asmenybės lietuviškame kine. Toks Gabijos Siurbytės kelias. Ją matėme „Zero“, „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, „Čia buvo Saša“, „Man viskas gerai“, seriale „Trolių ferma“, neseniai sukurtoje vaidybinės dokumentikos juostoje apie partizaną Juozą Vitkų-Kazimieraitį „Bučiuoju, Juozas“. Dar daugiau darbų – už kadro. „Kine aš – devyniolikti metai“, – šypteli aktorė, prodiuserinės kompanijos „Dansu“ vadovė, režisieriaus Ernesto Jankausko žmona.

Ji provokavo, žavėjo, kvestionavo tradicinį moters įvaizdį kino ekrane ir už jo ribų bei formavo femme fatale asmenybės archetipą. Marlene Dietrich – viena ryškiausių XX amžiaus senojo Holivudo atstovių, kurios indėlis į kino istoriją peržengia meistriškos aktorystės ribas, suteikdamas pretekstą nagrinėti ryškiausias praėjusio amžiaus mados kryptis.

Amžiaus pradžioje didžiųjų mados namų pradėta politika saugoti ir perduoti meistrystės paslaptis ateities kartoms pradeda duoti vaisius. Pačiu laiku, kai sektorius susiduria su pramonės perkėlimo, socialinių įsipareigojimų, besikeičiančio mados vartojimo ir jaunosios kartos poreikių iššūkiu. Netrūksta priežasčių, kodėl meistrystę reikia puoselėti ir paversti svarbia komunikacijos tema.

Terminas „supermodelis“ pradėtas vartoti 9-ajame dešimtmetyje, kai geidžiamiausios kai kurių dizainerių manekenės tapo to prekės ženklo sinonimu. Vis dėlto pats terminas jau buvo pasirodęs ir 6-ojo dešimtmečio pradžioje keliuose amerikietiškuose žurnaluose.

„L’Officiel“ tapo supermodelių klestėjimo pradžios liudininku 6-ąjį dešimtmetį, kai vienas sėkmingiausių pokario Amerikos supermodelių Dovima pozavo fotografo Philipe’o Pottier kurtam 1957-ųjų numerio viršeliui su bebaime Manguin suknele. Dovima laikyta viena pirmųjų garsių manekenių, tais metais pasirodžiusių ant kiekvieno numerio viršelio.

Vienos įtakingiausių kostiumų kūrėjų Jacqueline Durran vardą kino industrijos kontekste dažniausiai galima išgirsti filmavimo aikštelėse, o ne viešojoje erdvėje. Populiariojoje kultūroje per pastarąjį dešimtmetį garsiau už jos vardą skamba lengvai atpažįstama ir „Oskaro“ apdovanojimais įvertinta dizainerės kūryba, kurioje telpa skirtingi istoriniai laikotarpiai, ikoniškų personažų stiliaus interpretacijos bei fantastinė Holivudo magija.

Įsimylėjėlių miestas Paryžius garsėja savo ilgu meilės romanu su kinu. Jis užsimezgė 1895 metų gruodžio 28 dieną, kai broliai Augustas ir Louis Lumiere „Grand Café“ salone surengė pirmą viešą trumpametražių filmų seansą. Su savo kinematografinės pasiūlos įvairove, autoriniams filmams skirtų salių gausa bei kino paveldą saugančia šventove „Prancūzų sinemateka“ Paryžius ir dabar yra nenuginčijamas 7-ojo meno gerbėjų rojus. 

Pirmasis dantukas – didelis įvykis vaiko ir jo tėvų gyvenime. Tada dar vienas, ir dar, kol pilna burna dantų atrodo visiškai įprastas dalykas. Išdygę pieniniai dantys turėtų būti ne tik džiaugsmas, bet ir pareiga. Būtent šis momentas gali būti startas visai kitokiai dantų priežiūros patirčiai, nei ją turėjo daugelis mūsų. Vaikas, kasmet susitikdamas su savo odontologu ir neturėdamas užsisenėjusių problemų, į dantų gydymą žiūrės ne su baime, o priimdamas tai kaip įprastą gyvenimo dalį.

Dviejų vaikų mama, rašytoja, žurnalistė, laimės tyrinėtoja Rimantė Kulvinskytė šiame interviu itin atvira, jautri, nuoširdi, su taikliu humoro jausmu, nebijanti sakyti tiesos, kad ir kokia ji būtų. Kaip visada. Netobulai tobula. Su vyru išgyvenę dvynių netektį, sunkias artimųjų ligas, verslo griuvimą, santuokos krizę šiandien jiedu kopinėja medų ir iš savo patirties dalijasi laimės dietos receptais. Rimantė sako: „Omleto neiškepsi nesudaužęs kiaušinių. Viskas turi kainą ir atoveiksmį, bet tik mums spręsti, ar verta.“

Keturių mėnesių Umos mama, žurnalistė Ugnė Siparė juokiasi, kad gyvenime ištraukė tris laimingus bilietus – lengvą nėštumą, greitą gimdymą ir ramų vaiką. Žinoma moteris dalijasi savo kasdienybės akimirkomis: apie vis dar neatrastą, o gal ir nereikalingą laiką sau, tėvų namuose gautas vaikų auklėjimo pamokas ir plonytę liniją, kaip kartu su vyru Mariumi tampa beveik išprotėję tėvai.