TOP 10: ką rasite L'OFFICIEL LITHUANIA rugsėjo numeryje

Ryškiausiai ir bene daugiausia klausomai jaunosios kartos dainininkei Jessicai SHY nereikėjo pačiai galvoti sceninio vardo. Džesika ją pavadino vieno romano veikėja susižavėjusi mama. Šyvokaitės pavardė virto Shy studijuojant Londone – pirmiausia dėl patogumo. Vos ketveri metai Lietuvoje ir – metų popatlikėjos titulas M.A.M.A. apdovanojimuose, milijonai peržiūrų internete, tūkstantinės minios koncertuose. Greita sėkmė stogo nenurovė, nes tam ji rengėsi ir dirbo nuo mažens. Nuo ketverių mokiusis muzikos, ji visada žinojo ir jautė, kad savo pasieks. Ne tik svajojo apie didžiulius koncertus, bet ir „juodai“ dirbo, laukdama savo progos. Sulaukė ir jos, ir meilės, prieš metus įsižiebusios Karklės festivalio užkulisiuose. Ten susikirto jos ir kito šiandien itin populiaraus atlikėjo Beno Aleksandravičiaus, roko grupės „ba.“ lyderio, keliai. Kai sutampa abiejų muzikiniai skoniai, meilė tik įkvepia ir skatina kurti. To dabar Jessicai reikia, nes, be daugybės koncertų rudenį, žiemą jos laukia turas po didžiąsias Lietuvos miestų arenas.

Kartu su „L'Officiel Lithuania“ rugsėjo numeriu pristatomas ir „L'Officiel Lithuania Hommes“ žurnalas. Jo viršelyje išvysite Algį Kriščiūną. Iš šalies atrodo, kad Algis gyvena svajonių gyvenimą: mušė būgnus legendinėje „Foje“, buvo vienu kultinio žurnalo „Panelė“ kūrėjų, brangiausiai mokamu fotografu, dabar yra graibstomas dailininkas. Vedė svajonių moterį – žurnalistę, redaktorę, rašytoją Jurgą Baltrukonytę, žiemoja saulėtoje Fuerteventūroje, vasaroja taip pat su saule – Lietuvoje. Tačiau kiek iki tol patirčių reikėjo sukaupti, vidinių demonų nugalėti? Jis šypsosi ir atrodo laisvas kaip vėjas, žmogus, kuriam tiesiog viskas sekasi be pastangų. Kol nepavardija, kiek ko netrukus eis dirbti, tada važiuos į pajūrį, kur priplanavęs susitikimų su įdomiais žmonėmis, kuriuos pats ir ves. Ar išties viskas einasi lengvai ir toks paprastas buvo visuomet, net svaigaus „Foje“ populiarumo metais? „Tada, kai grojome, scenoje jaučiausi labai neužtikrintai, bijojau. Man atrodė, kad esu ne profesionalas. Man buvo įdomiau ne koncertai, o repeticijos, buvimas su draugais. Koncertai atrodydavo kankynė, skaičiuodavau, kiek dainų liko iki pabaigos. Užtat dabar groti grupėje „Kiti kambariai“ man žiauriai smagu, esu atsipalaidavęs, nerūpi nei šlovė, nei kiti dalykai. Dabar koncertuose gera, nieko nebebijau.“ 

Žiupsneliu magijos žinoma dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu gardina naujojo savo prekės ženklo „Audrey Had A Secret“ pirkėjų kasdienybę. Iš pranašiško sapno gimusi vizija šiandien suburia ne tik panašiai kuriančius stilių, bet ir prijaučiančius mistinėms idėjoms. „Aš tai susapnavau! Antro karantino metu atsidūriau Amerikoje ir žygiavau per kanjonus. Susikaupė daug patirčių, įkvėpimo. Ir vieną naktį susapnavau astralinį sapną, kuriame gavau visą informaciją, ką ir kaip daryti. Atsikėliau ryte ir jau žinojau visą konceptą, beliko jį įgyvendinti. Karantinas nebuvo labai įkvepiantis metas, todėl neskubėjau, ramiai viską dėliojausi galvoje. Visa gamyba ir techninė dalis prasidėjo tada, kai laukiausi Majaus. Iki šiol pamenu save: septintą mėnesį nėščia, lakstanti visur su dideliu pilvu – susitikimai, siuvyklos, dizaineriai, kitų daiktų gamyba, el. parduotuvė... Mano mama stebėjosi, o aplinkiniai negalėjo patikėti, kad tiek daug veikiu šiuo jautriu metu. Jaučiau jėgų ir idėjų perteklių. Štai ką man atnešė Majus – naują kūrybą, daug naujų pradžių ir pasitikėjimą savo jėgomis“, - pasakoja Justė. 

Motinystė, ypatingos vyro pareigos ir užgriuvusios naujos atsakomybės operos solistę Vismantę Benkunskienę tik sustiprino. Kaip ji pati sako, spontaniški sprendimai – ne jai, o pokyčiai ją išmuša iš vėžių. Nepaisant to, tarp užklupusių tamsių dienų ramybę ji randa savo vyro Valdo Benkunsko žodžiuose. „Mėgstu sakyti, kad gyvenime man viskas susidėliojo sėkmingai ir paprastai. Kai buvau dvylikos, gimė mano mažoji sesė. Jau buvau beveik paauglė, tad gerai supratau, kas vyksta, ir galėjau padėti savo mamai. Tai man davė daug patirties ir įgūdžių, todėl motinystė ma - nęs negąsdino – visada norėjau tapti mama“, - sako Vismantė.

Prestižiniame „Central Saint Martins“ universitete Londone šiemet studijas baigusi mados kūrėja Gabrielė Mockevičiūtė įsitikinusi: „Niekada neįtiksi visiems, bet tavo darbai pasieks būtent tuos, kuriuos ir turi pasiekti.“ Savitą požiūrį į kūrybinį procesą ir estetiką puoselėjanti dizainerė drąsiai eksperimentuoja su netikėtomis medžiagomis, tad jos kolekcijoje galima atrasti net ir dėvimos mados objektus, pagamintus iš medžio. 

Paryžiaus aukštosios mados savaitėje šį kartą ieškota moters. Ir tai ne „cherchez la femme“ klišė, taikoma narpliojant detektyvines istorijas, o tikros įvairių moteriškumo apraiškų paieškos. Mados namai pateikė savitas moteriškumo interpretacijas: vienur moteris lyginta su deive, kitur atskleistas jos tamsus ir mistinis grožis ar aukštinta laisvė ir maištinga siela. 

Kopenhagos mados savaitė įnirtingai skinasi kelią į dėmesio verčiausio metų mados renginio titulą. Šiame vis įtakingesniame mieste rugpjūčio pradžioje vyko tikrų tikriausias rokenrolas, dėl kurio sielą parduoda stilingiausi Z ir tūkstantmečio kartos atstovai. Penkias dienas trukęs reginys – lyg šviežias oro gūsis šiuolaikinėje mados padangėje – kupinas gyvybės, įkvėpimo ir išties įtraukiančio turinio. 

Ir Paryžiuje, ir Niujorke – mados mokyklos vertinamos visur. Taip vertinamos, kad prestižiškiausios jų atlieka lemiamą vaidmenį prabangios mados kūrybinėse ir rinkodaros srityse. Mados mokyklos ilgą laiką buvo kritikuotos dėl uždarumo, nereagavimo į besikeičiantį pasaulį, nuolat atsinaujinančios mados industrijos poreikius. Ir vis dėlto jos sugebėjo sukurti plačiai vertinamą ekosistemą, gebėjimą adaptuotis ir užtikrinti tokį reiklumą kokybei, kad tiek darbdavių, tiek investuotojų susidomėjimas neblėsta. Pokalbis su tais, kurie stumia į priekį tiek mados, tiek verslo pasaulio ribas. 

Paryžietės architektės Lauros Gonzalez pasakojimas apie vaikystę, jos maksimalistinį stilių, įtemptą grafiką ir tai, kas profesinėje srityje ją išskiria iš kitų. Paryžietė architektė ir dizainerė L. Gonzalez keliauja į visus pasaulio kampelius paskui ambicingus projektus – viešbučius Romoje ir Ispanijoje, naujos koncepcijos parduotuves Niujorke, prabangius butikus Tokijuje ir Havajuose. Ir viskas taip, kaip jai būdinga, – maksimalistiniu stiliumi. „Kiekvienas projektas yra nauja pasakojama istorija. Labiausiai man patinka perkurti mitines vietas“, – sako ji. L. Gonzalez gimė Paryžiuje, bet augo netoli Kanų, Prancūzijos pietuose. Jos tėvui priklausė viešbutis ir restoranas, tad nuo mažens ji buvo įsitraukusi į svetingumo pasaulį.

Rudenį sukanka devyneri, kai Gasparas Fernandesas atsikraustė į Vilnių, o jo bendravardžiam „Gaspar’s“ restoranui, šįmet išrinktam geriausiu Lietuvoje, – aštuoneri. „30 geriausių restoranų“ rinkimų laurai nebuvo saulėtoje Goa gimusio, indų ir portugalų kraujo turinčio šefo siekiamybė. Abu su žmona ir kolege baltaruse Krystsina, dėl kurios paliko artimuosius ir gerą darbą Jungtinėje Karalystėje, tiesiog nemoka dirbti, neatiduodami visos širdies.