Unikalių šviestuvų dizaineris A.Sargaitis: prancūzams itin svarbus jaukumo jausmas
Kalbėdamas apie sukurto gyvenimo Prancūzijoje specifiką, dizaineris išskiria nuoseklaus darbo svarbą ir džiaugiasi susikurta kasdienybe, kurioje visada gali atrasti ką nors naujo.
Prancūzijoje gyvenate jau daugiau nei dešimt metų. Ar galėtumėte trumpai papasakoti, kaip atsidūrėte būtent šioje šalyje?
Prancūzijoje gyvenu jau beveik dvylika metų. Nors mokykloje tokios galimybės ir neturėjau, visuomet norėjau išmokti prancūzų kalbą. Vėliau mokiausi pramonės gaminių dizaino specialybės, o studijų metais dažnai tekdavo lankytis Prancūzijoje. Būtent noras išmokti prancūzų kalbą ir šioje šalyje gyvenusių draugų siūlymai atvykti lėmė mano gyvenamosios vietos pakeitimą. Tiesa, iš pradžių galvojau, kad pagyvensiu Prancūzijoje metus ar dvejus, bet taip jau išėjo, kad šioje šalyje įsikūriau ilgam. Per daugiau nei dešimtmetį kurtą gyvenimą Prancūzijoje man teko pagyventi Paryžiuje, jo priemiestyje, o šiuo metu įsikūriau Normandijos regione esančiame Ruano mieste.
Ar Prancūziją vadinate savo namais?
Jei atvirai, nežinau, kaip atsakyti į šį klausimą. Jeigu namais įvardijame vietą, kurioje jaučiamės gerai, tuomet Prancūziją tikrai galiu pavadinti savo namais. Visgi norėčiau pabrėžti, kad šį gerumo jausmą gali susikurti tik pats ir, manau, tai galima padaryti bet kurioje pasaulio vietoje.
Prancūzija neabejotinai žinoma dėl senų mados industrijos tradicijų, bet taip pat šioje šalye daug stiprių interjero dizaino kūrėjų ir jų studijų. Kaip jums pavyko įsitvirtinti kaip šviestuvų kūrėjui ir net atidaryti savo studiją?
Viskas įvyko labai natūraliai. Svarbiausia gerai ir daug dirbti bei išmanyti savo veiklą. Visa kita ateina savaime, tik būtina nepasiduoti anksčiau laiko, kai pasidaro sunku. Prancūzijoje žmonės mėgsta tave patikrinti ir įvertinti, ar esi patikimas, rimtas žmogus, bet tai vyksta tik su laiku.
Jūsų kuriami šviestuvai remiasi origamio technika. Kaip šiai ilgametes japonų tradicijas turinčiai technikai suteikiate modernumo?
Jau vaikystėje iš popieriaus lankstydavau lėktuvėlius, laivus ar gyvūnus. Bėgant laikui pradėjau domėtis įvairiomis lankstymo technikomis, kurios, nors ir skirtingos, remiasi paprastais geometrijos principais. Kalbant apie mano kuriamą modernią stilistiką, paremtą origamiu, tai atėjo kartu su pragmatiškumu. Pradžioje dirbau su popieriumi, bet ši medžiaga nėra atspari laikui, ir net jei kūrinys gražus, naudingos paskirties neturi. Dėl šios priežasties visai natūraliai pradėjau ieškoti popieriaus alternatyvų, kurios, nors ir netrūksta, dažnai yra nelanksčios arba neišlaiko reikiamos formos. Net ir dabar medžiagų paieška ir atitinkamo gamybos proceso dėliojimas – pagrindinis mano darbas. Savo kūryboje naudoju daugybę įvairių medžiagų: plastiką, medieną, metalą, stiklo ir anglies pluoštą, sintetinę dervą ir net betoną.
Artūrai, jūsų darbas neapsiriboja tik šviestuvų dizaino kūrimu. Su kokiais dizaino objektais dar dirbate?
Daugiausia dirbu su lankstiniais, bet skiriasi jų medžiagos ir galutinė dizaino paskirtis. Su šviestuvais mėgstu dirbti, nes tik šviesa gali parodyti, ko patys negalime matyti įvairiuose lankstiniuose: skirtingus sluoksnius, kurie suteikia įvairius atspalvius ir sukuria šešėlius bei šviesos reljefą. Be šviestuvų, mano kuriamų dizaino objektų sąrašas gana ilgas: staliukai, taburetės, vazos, stalviršiai, laikrodžiai, reljefinės sienų plokštės ir t. t.
Taip pat, nors tai pavadinčiau hobiu, o ne kūryba, užsiimu siuvimu. Šį hobį išsiugdžiau vedamas smalsumo. Ir nors, pavyzdžiui, batų siuvimas man nėra sudėtinga sritis, pastaruoju metu daug laiko šiam hobiui skirti negaliu. Visgi vasarines basutes jau pasigaminau, o šiuo metu net gavau prašymą pasiūti draugei vestuvinę suknelę (juokiasi).
Kaip interjero dizaino objektų kūrėjas tikriausiai sulaukiate ir daug individualių užsakymų? Kokį ambicingiausią ar sudėtingiausią užsakymą esate įvykdęs?
Taip, sudėtingų individualių užsakymų tikrai sulaukiu, bet būtent jie ir yra patys smagiausi. Dažniausiai tenka susidurti su techniniais iššūkiais, kuriems išpildyti tenka pasukti galvą.
Kartą teko dirbti su delikatesus pardavinėjančios krautuvės interjero dizaino projektu. Užsakovas atėjo pas mane norėdamas išspręsti apšvietimo problemą, o išėjo taip, kad dirbome su visos krautuvės interjero sprendimais. Dirbti reikėjo su 32 m² erdve, kurioje nėra nei sandėlio, nei rūsio. Tikrai teko pavargti siekiant tokioje mažoje krautuvėje, kurioje dvi iš keturių sienų iki pat grindų yra stiklinės, sutalpinti sandėliavimo lentynas, vyno šaldytuvus, virtuvę ir net erdvę, skirtą degustacijoms.
Kokiose erdvėse dažniausiai savo vietą atranda jūsų kurti šviestuvai?
Erdvės tikrai labai įvairios: nuo butų iki bažnyčių, nuo itin modernių iki klasikinių interjerų. Kartą teko instaliuoti šviestuvų kompoziciją net ir nebeveikiančiame XVI amžiaus marmuriniame židinyje.
Ar turite kūrybinių projektų, kuriuos norėtumėte įgyvendinti netolimoje ateityje?
Mano galvoje nuolatos sukasi naujos mintys, o erdvė, skirta kūrybai, užkrauta lankstiniais, kurie tarnauja kaip bandymų ir ieškojimų objektai. Dažniausiai naujų projektų įgyvendinimui trukdo ne noro stoka, o tai, kad paroje yra tik 24 valandos.
Kur, kaip interjero dizaino kūrėjas, dažniausiai ieškote įkvėpimo?
Įkvėpimas yra visur, tereikia apsižvalgyti. Vadovaujuosi filosofija, kad įkvėpimas turi ateiti savaime ir nereikia savęs per daug spausti. Nepavyko kažko sukurti šiandien – pavyks rytoj.
Kaip atrodo jūsų namai? Ar juose dominuoja jūsų paties kurti dizaino objektai?
Atsakysiu labai paprastai – namais laikau savo dirbtuves. Na, o kalbant apie gyvenamąją erdvę, reikia pripažinti, kad ten tikrai galima rasti senų mano kurtų dizaino objektų prototipų, kurių išmesti tiesiog nekyla ranka.
Kas jums pačiam labiausiai patinka, kalbant apie tradicinį prancūzišką interjerą?
Geras klausimas, tik nežinau, ar tradicine prasme suprantamas prancūziškas interjeras praktiškai dar egzistuoja. Manau, jis likęs muziejuose ir senosiose pilyse ir kalbant apie būtent tokį interjerą labiausiai jame mane žavi įvairovė.
Ar prancūzams svarbi aplinka, kurioje jie gyvena? Kokios namų interjero detalės jiems svarbiausios?
Manau, prancūzai tikrai rūpinasi savo namų aplinka. Žinoma, tas rūpestis skiriasi nuo individualių poreikių, kuriems įtaką daro daugybė skirtingų faktorių. Visgi galėčiau išskirti, kad prancūzams itin svarbus jaukumo jausmas, sukuriantis gerą nuotaiką.
Kokie gyvenimo Prancūzijoje ypatumai jus žavi ir traukia labiausiai?
Labiausiai mane žavi žmonių įvairovė, kuri sukuria skirtingų kultūrų egzistavimą vienoje vietoje. Taip pat labai vertinu galimybę nuolatos atrasti naujų, dar neišbandytų veiklų ar vietų, kurių čia galima atrasti praktiškai kiekvieną dieną.
